Gegužės 22–23 d. Vilniuje, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose, Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos institutas (toliau – institutas) kartu su partneriais rengia V tarptautinį kolokviumą „Genealogija, heraldika ir veksilologija“ (ICGHV5, toliau – kolokviumas).
Į istorinę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinę atvyksta mokslininkai, genealogijos, heraldikos ir veksilologijos sričių atstovai, tarptautinių organizacijų vadovai, heraldikos dailininkai ir armigeriai iš 24 pasaulio valstybių.
Kolokviume bus kalbama apie Lietuvos valdovus, didikų gimines, valstybės simbolius, Barborą Radvilaitę, Boną Sforcą, Gediminaičių genealogiją, kilmingųjų paveldą ir ankstyviausius Lietuvos paminėjimus istoriniuose šaltiniuose.
Vilnius kelioms dienoms taps tarptautiniu genealogijos, heraldikos ir veksilologijos akademiniu centru. Kolokviume vyks paskaitos, forumas, armigerių sambūris ir heraldikos dailininkų paroda. Taip pat bus pristatytas naujas 360 puslapių leidinys „Genealogija, heraldika ir veksilologija“.
Šių metų kolokviumo tema – „Valstybė ir kilmingosios giminės: politinis, socialinis ir kultūrinis paveldas“.
Kolokviume bus skaitomos 34 paskaitos
Ypatingas dėmesys šiemet skiriamas Lietuvos mokslininkų tyrimams apie Lietuvos valdovus, didikų gimines, valstybės ištakas, kultūrinę atmintį ir archyvinius šaltinius.
Raminta Bindokaitė-Tamulynienė pristatys Lietuvos kilmingųjų šeimų dokumentinį paveldą, saugomą Lietuvos valstybės istorijos archyve. Dr. Vaida Ragėnaitė paskaitoje apie Barborą Radvilaitę analizuos, kaip jos asmenybė tapo Lietuvos kultūrinės atminties ir tautinės tapatybės simboliu.
Dr. Rasa Leonavičiūtė-Gecevičienė aptars Bonos Sforcos ryšius su Lietuvos didikais ir jos vaidmenį Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Dr. Barbara Stankievič (Stankiewicz), Ana Bernardeta (Anna Bernhardt) ir Skaidrūnė Vetcelienė kalbės apie Jurgį Giedraitį (Jerzy Giedroyc), Giedraičių giminę bei Vidurio ir Rytų Europos politinę viziją.
Dr. Tomas Baranauskas nagrinės vieną intriguojančiausių Lietuvos viduramžių genealogijos klausimų – Traidenio ir Gedimino giminystės problemą. Dr. Vytas Jankauskas aptars ankstyviausius Lietuvos paminėjimus istoriniuose šaltiniuose – nuo Atilos laikų iki šv. Brunono.
Kolokviume dalyvaus lektoriai iš užsienio
Jie pristatys naujausius genealogijos, heraldikos, veksilologijos, kilmingųjų giminių, dinastijų, valstybės simbolių ir kultūros paveldo tyrimus. Pranešėjai atvyks iš įvairių Europos ir kitų pasaulio regionų. Todėl Vilnius kelioms dienoms taps tarptautine šių sričių akademinio dialogo vieta.
Kolokviumo metu vyks forumas „Kilmė ir valdžios simboliai: genealogija, heraldika ir veksilologija valstybių bei kilmingųjų giminių pavelde“. Jame bus diskutuojama apie genealogijos, heraldikos ir veksilologijos vaidmenį valstybių bei kilmingųjų giminių istoriniame pavelde.
Kolokviume dalyvaus svarbių tarptautinių organizacijų vadovai
Tarptautinės genealogijos akademijos (AIG) prezidentė dr. Marija Loredana Pinotė (Maria Loredana Pinotti) (San Marinas), Tarptautinės veksilologijos asociacijų federacijos (FIAV) prezidentas dr. Želikas Heimeris (Željko Heimer) (Kroatija), Tarptautinės genealogijos ir heraldikos konfederacijos (CIGH) generalinis sekretorius dr. Džiordžis Kunėjis (Giorgio Cùneo) (Italija).
FIAV prezidentas dr. Ž. Heimeris sako, kad „per labai trumpą laiką Vilniuje rengiamas kolokviumas tapo svarbiu tarptautiniu genealogijos, heraldikos ir veksilologijos ekspertų susitikimo centru Baltijos regione“.
Tarptautinės genealogijos ir heraldikos konfederacijos (CIGH) prezidentas dr. Pieras Felisis deglis Ubertas (Pier Felice degli Uberti) (Italija) pabrėžia, kad „GHVI veikla šiandien yra vienas ryškiausių Lietuvos mokslinio gyvybingumo pavyzdžių genealogijos, heraldikos ir veksilologijos srityse Europoje“.
Tarptautinės genealogijos akademijos (AIG) prezidentė dr. M. L. Pinotė teigia, kad „Vilniuje vykstantis kolokviumas jau tapo viena dinamiškiausių ir autoritetingiausių genealogijos, heraldikos ir veksilologijos iniciatyvų Baltijos regione“.
Kolokviumo metu taip pat vyks jau penktasis tarptautinis armigerių sambūris.
Į Vilnių atvyks heraldikos papročius puoselėjantys asmeninių herbų savininkai iš įvairių Europos valstybių. GHVI sumanymai paskatino ir tarptautinio armigerių tinklo plėtrą.
Kolokviumo metu bus surengta heraldikos dailininkų darbų paroda. Joje bus pristatyti kūrėjai iš Latvijos, Makedonijos, Ispanijos, Švedijos ir Lietuvos.
Taip pat bus pristatytas naujas, gausiai iliustruotas 360 puslapių leidinys „Genealogija, heraldika ir veksilologija“. Tai vienintelis tokio pobūdžio periodinis leidinys Baltijos šalyse, skirtas genealogijos, heraldikos, veksilologijos ir istorijos tyrimams.
Kolokviume bus aptariamas ir tarptautinis projektas, kuris per kelerius metus išaugo į Tarptautinį lyginamosios genealogijos, heraldikos ir veksilologijos institutą (IICGHV).
Šis sumanymas gimė Vilniuje 2023 m., kai Vilniaus miestas šventė 700 metų sukaktį, pasirašius Vilniaus deklaraciją, kurią palaikė 15 valstybių atstovai. Instituto tikslas – kurti pasaulinį genealogijos, heraldikos ir veksilologijos tyrimų tinklą, skatinti mokslinius mainus ir kultūros paveldo išsaugojimą.
GHVI prezidento Remigijaus Bimbos teigimu, šiandien Vilnius tampa ne tik konferencijų vieta, bet ir tarptautinio akademinio genealogijos, heraldikos ir veksilologijos judėjimo centru.
Kolokviumo uždarymas – iškilminga vakarienė vyks Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose, restorane „Valdovai“. Iškilmingoje vakarienėje dalyvaus svečiai iš įvairių pasaulio valstybių: tarptautinių organizacijų vadovai, mokslininkai, tyrėjai, žinovai, heraldikos dailininkai, armigeriai, diplomatai.
Daugiau žinių apie kolokviumą: čia.
Kolokviumo globėjai
Tarptautinės genealogijos akademija (pranc. Académie Internationale de Généalogie, AIG, www.geneacademie.org);
Tarptautinės veksilologijos asociacijų federacija (pranc. The Fédération internationale des associations vexillologiques, FIAV, www.fiav.org);
Tarptautinės genealogijos ir heraldikos konfederacija (pranc. Confédération Internationale de Généalogie et d’Héraldique,CIGH, www.cigh.info).
Kolokviumo partneriai
Bažnytinio paveldo muziejus; Genealogijos akademija; Heraldikos akademija; Lietuvių kalbos institutas; Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas; Lietuvos kultūros tyrimų institutas; Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka; Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba; Lietuvos valstybės istorijos archyvas; Nacionalinis muziejus – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai; International Association of Armigers; International Institute for Comparative Genealogy, Heraldry, and Vexillology, IIGHV; Veksilologijos akademija; Vilniaus miesto savivaldybė.
Įdomu, kad Teisinis III-ias, išskiriantis Valdovo, Seimo, Vykdomą ir Teismo valdžias į atskirus vienetus 1588 m. Lietuvos Statutas, padėjęs teisinės valstybės pamatus ir patvirtintas Švedijos karaliaus Vazos VYČIO herbu, Europoje puvo pirmasis (Istorija pareinant į Lietuvą p. 55 – 56). Dėkoju.
P. S. Ten pat yra pateiktas ir Švedijos karaliaus Vazos VYČIO herbo pavyzdys.
P. P. S. Iš lietuviškos pusės ant III-io Statuto yra uždėtas keturkampis antspaudas su nedideliais Gedimino Stulpais apačioje virš kurių skrieja baltas Vytis tamsiai raudoname fone ir keturkampis antspaudas apvestas balta linija. Parodytos žemės, kurias apskritimu kontroliavo to meto lietuvių ir švedų tandemas su centru Palangoje. Viršuj – Skandinavijos gabalas, rytuose – miestai Tverė, Brianskas, pietryčiuose – Kijivas, Esenas, pietryčiuose – Kijivas, pietuose Egeras, vakarų pusėje – Viena, Litica, Littel, šiaurės rytuose Litlana, Oslo, šiaurėje Lit, Ringelu. O viduke – Helsinki, Tallinn, Riga, Vilnius, Minsk, Warszawa, Lodz ir t. t. Pusl. 66 yra įdėtas visos teritorijos paaiškinumas. Ir visur o galiojo III-iasis Statutas. Dėkoju.
SUSTOKIME, nes 66 p. yra knygos vieta, kuri aiškina Vyčio ‘Pagonia’ atsiradimą Ankonos mieste prie Adrijos jūros, kas yra susiję su Filostorgijaus ‘Bažnyčios istorija’. Ten apie III – ią statutą nieko nėra parašyta, nes ji atskleidžia krikščionišką žydų, germanų ir slavų tikėjimų kilmę. VISAI KITAS reikalas yra- knygos ‘Istorija pareinant į Lietuvą’ 55 – tas puslapis, kur apskritime yra parodyta Vyčio sūnų su Gedimino stulpais bei Raiteliais karalystė, – šioje teritorijoje buvo įvedinėjamos Trečio Lietuvos statuto nuostatos, todėl kolokviume derėtų išsiaiškint kaip realiai pasiteisino jos arba nepasiteisino švedų ir lietuvių tautų gyvenimo praktikoj šiandien. Tikėsimės, kad Kolokviume iš Lietuvos pusės apie tai bus pašnekėta.
P. S. Ankonos uostas yra šiaurės rytų Italijoj. Dėkoju.
O kur dar rusų “Slovo o polku Igoreve”, kur buvo “pabarškinti lietuviški šalmai”, lenkų iš Chazarijos atsiradimas Vakarų Europoje kartu su perkrikštijimu jų iš judaizmo į katalikų tikėjimą, lietuviškos runos, kurias perskaitė Juozas Šeimys, pradedant Egipto, o po to ir dabarties Lietuvos teritorijomis. Nekalbant apie mūsų kultūros pėdsakus, paliktus Ispanijoje bei Indijoje.
Vis dėl to yra panašiau, kad polovcai-chazarai (gyvenę Kursko – Poltavos (Polatvos) žemėse) dar buvę nekrikštytais (gal ne visiškai krikštytais – kaip Krėvos sutartyje buvo palaikyta Lietuva) lietuviais (konkrečiai kuršiais), kurių vadas kuršis Meška su dalimi genties jaunimo įsikūrė žemėse ape Gniezną. Ten popiežiaus valia krikštijosi ir katalikiškos, Romos teisės pagrindu įkūrė valstybę Poluokės vardu, iš kurio yra radęsis dabartinis lenkų – poliakų, šalies Polska pavdinimas.
Tai, manau, yra vienas iš pirmos svarbos klausimų, keltinų Kolokviume.
>Vilna
Sutinku su jumis 100 procentų. Sėkmės mums visiems, baltams!
Geresnio istorino švietimo misijos vykdymo kaip šio Kolokviumo TV transliacija per LRT.lt negalėtų ir būti, nes pranešimai yra tiesiog Lietuvos istorija arba artimai aktualūs jai, tačiau jos nėra. Tai, ar ne taip visuomenės švietimo misiją vykdė LRT- jos tinkamai neatliekant, per visą savo veiklos laikotarpį, nors jos metinis biudžetas tapo išaugintas iki 80 mln. Kieno tai politika? Juk tai prieštarauja Tautos Sąjūdžio siekiams! Tad yra apie ką pagalvoti Tautai ir jos Seimui dėl LRT veiklos ateities, kam biudžeto lėšos tiek metų buvo leidžiamos.
>Vilna
Taip kaip pirštu į akį dėl LRT veiklos ateities Seimui jūs dūrėte, Vilna. Dėkoju.
Bet užtai mūsų narsieji žurnalistai paskelbė pokalbį su mūsų Geriausiu Dainininku Kuris My*o.