2026 m. balandžio 23 d. – gegužės 7 d. rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie visuomenės požiūrį į Seime svarstomą iniciatyvą surengti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos įtvirtinimo Konstitucijoje.
Apklausos metu buvo teiraujamasi, ar respondentai pritaria, kad Konstitucijoje tiesiogiai būtų įtvirtinta nuostata, jog šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ir tėvystės.
Tyrimo rezultatai parodė aiškią visuomenės paramą patariamajam referendumui. Net 76 proc. apklaustųjų pritaria patariamojo referendumo organizavimui. Iš jų 41 proc. respondentų nurodė visiškai pritariantys, o 35 proc. – greičiau pritariantys. Nepritarimą referendumui išreiškė 16 proc. apklaustųjų, o 8 proc. neturėjo aiškios nuomonės.
Tyrimo rezultatai rodo, kad visuomenė tvirtai palaiko iniciatyvą šeimos sampratos klausimą spręsti patariamojo referendumo būdu. Pritarimas referendumui fiksuojamas visose pagrindinėse socio-demografinėse grupėse – nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, pajamų, gyvenamosios vietos, šeimyninės ir socialinės padėties. Skirtingose grupėse parama referendumui svyruoja nuo 73 proc. iki 83 proc.
Net ir tarp santykinai rečiau pozityvią poziciją referendumo klausimu išreiškiančio jaunimo iki 29 metų referendumui pritaria 65 proc. respondentų, 18 proc. nepritaria, o 17 proc. neturi nuomonės.
Pagal pajamas visose respondentų grupėse dominuoja palanki pozicija referendumui – nuo 77 proc. iki 83 proc. pritariančiųjų. Didžiausias palaikymas pagal gyvenamąją vietą fiksuotas mažesniuose miestuose ir kaimo vietovėse, tačiau ir didmiesčiuose referendumui pritaria beveik trys ketvirtadaliai apklaustųjų.
Šeimos padėtis ir pažiūros
Tyrimas taip pat parodė, kad parama patariamajam referendumui nepriklauso nuo respondentų šeiminės padėties. Ypač ryški ir vieninga parama referendumui išreikšta tarp susituokusiųjų (pritaria 78 proc.) ir tarp išsiskyrusiųjų (86 proc.) apklaustųjų. Net ir tarp vienišų asmenų iniciatyvos palaikymas tris kartus viršija nepritarimą: 63 proc. pritaria referendumui, 21 proc. nepritaria, o 16 proc. neturi nuomonės.
Aiški parama referendumui nustatyta ir tarp skirtingų politinių pažiūrų respondentų. Didžiausias palaikymas užfiksuotas tarp „Nemuno aušros“ rėmėjų (84 proc.), Lietuvos socialdemokratų partijos rinkėjų (83 proc.) bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos elektorato (82 proc.). Referendumui taip pat pritaria Liberalų sąjūdžio rėmėjai (78 proc.), TS-LKD rinkėjai (73 proc.) ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ (72 proc.). Tarp politiškai neapsisprendusių respondentų referendumui pritaria 66 proc.
Tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadą, kad visuomenė yra atvira šalies gyventojų valios išsiaiškinimui šeimos sampratos klausimu ir palaiko iniciatyvą šį klausimą spręsti patariamojo referendumo būdu.
Parengta pagal Laisvos visuomenės instituto pranešimą
