Pirmadienis, 19 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

D. Vaitkevičienė. Aušra ir šviesotamsos deivės

Daiva Vaitkevičienė, www.vykintokeliai.lt
2019 03 30 10:23
0
Rojaus obuoliukai. Dalios Stalauskienės paveikslas 2014 m.

Rojaus obuoliukai. Dalios Stalauskienės paveikslas 2014 m.

Rojaus obuoliukai. Dalios Stalauskienės paveikslas 2014 m.
Rojaus obuoliukai. Dalios Stalauskienės paveikslas 2014 m.

Balandžio 2 d. 17 val. Kauno tautinės kultūros namuose (A. Jakšto g. 18, Kaunas) vyks antroji Daivos Vaitkevičienės paskaita „Dangaus sodai“ iš paskaitų ciklo  „Durys į baltų dievų pasaulį“. 

Mitologė, hum. m. dr. Daiva Vaitkevičienė supažindins su baltų mitiniais vaizdiniais ir atskleis simbolines reikšmes, slypinčias mitiniuose pasakojimuose, dievų paveiksluose ir apeiginėse praktikose. Paskaitų ciklas kaip iš atskirų kaladėlių sudėstys sistemišką baltų mitologijos vaizdą.

Mitų pasakojimas prasideda nuo dangaus – iš čia atkeliauja šviesos dievybės, į čia

iškeliauja mirusiųjų vėlės. Baltai turi itin turtingą dangaus mitologiją, kurios pagrindiniai veikėjai – Saulė, Mėnuo, Perkūnas, Aušrinė, Vakarinė. Danguje matome ir senovinio šviesos dievo pėdsakus; jis drauge su Saulės deive gyvena dangaus soduose, kur taip pat leidžia laiką Saulės dukros ir Dievo sūneliai. Koks buvo baltų dievai ir jų dangiškas sodas praskleis antroji ciklo „Durys į baltų dievų pasaulį“ paskaita.

Pavasarinė paskaitų ciklo dalis skirta baltų mitologijos sąrangai ir pamatinių kosmogoninių elementų – ugnies, vandens ir žemės mitinius vaizdinių reikšmėms. Kokios dievybės valdo ugnį ir šviesą? Kuo skiriasi dangaus, vandens ir požemio vandenys? Kuo remiasi žemės pirmapradžio šventumo idėja?

Prieš keturis dešimtmečius Algirdas Julius Greimas sujudino lietuvių mitologijos pasaulį išnagrinėjęs pasaką apie marių žvaigždę. Jis atskleidė, kad lietuvių grožio, jaunystės ir meilės deivė buvo Aušrinė, kurios šviečiantis pavidalas yra Veneros planeta. Kai Aušrinės žvaigždė iškyla iš marių, tai net Saulė negali atitraukti akių iš susižavėjimo ir vėluoja užtekėti, o vakare ši galinga deivė priverčia Saulę nusileisti ir užleisti jai vietą. Greimo mitologijos tyrimai iškėlė Aušrinę į lietuvių religijos panteoną, kuriame iki šiol ji kuo skaisčiausiai šviečia, skleisdama grožį, jaunystę ir meilę.

 Tačiau ryški Aušrinės žvaigždė pritemdė dangų už jos nugaros pasislėpusioms švintančio bei temstančio dangaus deivėms. Žinome jų vardus − Aušra, Žara, Žlėja ir Brėkšta, bet mažai jas pažįstame. Tai deivės, kurios pasirodo šviesotamsoje ir įkūnija pereinamą laiką tarp šviesos ir tamsos.

Pirmoji iš jų, Aušra, yra garsi savo indoeuropietiškomis giminaitėmis. Jos tikra sesuo yra senovės indų vedose minima aušros deive Ušasė (Uṣas). Ušasė − tai Djauso, dangaus skliauto dievo, duktė, o jos sesuo yra nakties deivė Naktos (plg. liet. Naktis). Rytą prieš Saulei užtekant Ušasė atkelia dangaus vartus ir išvažiuoja į dangų savo spindinčiu vežimu, pakinkytu ryškiai raudonais žirgais. Ušasės vardas yra kilęs iš indoeuropiečių žodžio *ausos-, iš kurio išriedėjo sanskrito ucchati ‘švinta’, persų usaiti ‘šviesėja’, lie. aušta, la. aust. Tos pačios kilmės yra ir anglų east, vokiečių Osten ‘rytai’.

Indų Ūšasės ir lietuvių Aušros puseserės yra graikų Eos ir romėnų Aurora. Visų šių deivių vardai yra kilę iš tos pačios šaknies, o jų paveikslai tūkstantmečius išliko tokie patys – kaip giedojo Homeras, tai rausvapirštės ryto deivės, atidarančios švintantį dangų.

Kitaip aušros deivė buvo vadinama slavų kalbose – čia ji Zaria. Į šią deivę kreipiamasi užkalbėjimuose, baltarusiai ją vadina Zaria-Zaranica. Zarios vardas tiksliai atitinka lietuvių žodį žara, kuris reiškia padangės švytėjimą rytą ar vakare. Dažniausia tai rausva, ugninė spalva, plg. žodžius žėruoti, žėrėti, žarija. Šiandien Žemaitijoje ir Aukštaitijoje žodis žara vartojamas kiek skirtingai: žemaičiams yra būdinga vadinti žara ir ryto, ir vakaro žarą, o aukštaičiai dažniausiai žara vadina tik vakaro dangaus švytėjimą. Tačiau gali būti, kad kažkada ryto ir vakaro žaras įkūnijančios deivės buvo vadinamos bendru vardu. Štai baltarusių užkalbėjimuose į Zarią kreipiamasi ne tik vienaskaita, bet ir daugiskaita: „Zory-Zaranicy, Boga pomočnicy“ („Žaros-žarelės, Dievo pagalbininkės“).

Perėjimas iš nakties į dieną ir iš dienos į naktį turi ir daugiau atspalvių; dangus ima šviesėti ryte dar prieš pasirodant Aušrai. Matas Pretorijus XVII a. pabaigoje užrašė tris skirtingus lietuviškus žodžius ryto šviesos kismui iki saulėtekio pavadinti:

Brėkštims – ryto brėkšma, kai debesys pradeda prasisklaidyti prieš dieną;

Priblindums – kai jie persilaužia ir ima šviesėti;

Aušra – ryto žara, kai prašvinta ir saulės tuo tuoj patekės.

Istoriniuose šaltiniuose minimos dvi šviesotamsos deivės, pasirodančios anksčiau už Aušrą, − tai Žlėja ir Brėkšta. Janas Lasickis 1582 m. išleistoje knygelėje „Apie žemaičių dievus“ rašė (tiesa, kiek iškraipydamas): Bezlėja – vakaro prieblandos deivė, o Brėkšta – sutemų deivė. Šiuos žodžius randame ir Lietuvių kalbos žodyne:

Žlėja: temimo ir aušimo laikas, apytamsa: „Žlėja – nei šviesi, nei tamsi, tik aptemusi“.

Brėkšma, brėkštai: prieblanda. Brėkšti: aušti, švisti; temti: „Rytmetį brėkšta“. „Pradeda tamsyn eiti – vakarelis brėkšta“. „Čia aušrą, beje, mūsų akys jau mato pabrėkštant, bet dar neaušo“ .

Nežinia, ar Žlėja ir Brėkšta buvo ta pati deivė dviem skirtingais vardais, ar viena jų reiškė rytinę prieblandą, o kita vakarinę, tačiau neabejotina, kad kadaise lietuvių mitologija turėjo rafinuotą paros laikų mitologiją. Ji primena graikų deives horas („valandas“), kurių paroje būta 12, o keletas jų reiškė rytą ir vakarą: Augė – pirmoji šviesa, Anatolė – saulėtekis, Hespera – vakaras, Dysė – saulėlydis, Arktė – paskutinė šviesa.

Paskaitų-ciklas-BALTŲ-MITOLOGIJA

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. D. Vaitkevičienė. Vėlių takai
  2. D. Vaitkevičienė. Auksinė, vandeninė, skraiduolinė
  3. D. Vaitkevičienė. Raudonas alus – baltų kultūros palikimas
  4. „Baltų genas“: D. Vaitkevičienė apie ugnies vaizdinį mitiniame baltų pasaulėvaizdyje (audio)
  5. D. Vaitkevičienė. Meška verčia žiemą ant kito šono
  6. D. Vaitkevičienė. Dievai, didvyriai ir signatarai
  7. D. Vaitkevičienė. Žemių sauja, arba į ką įsikūnija mirusieji (žuvusiems Sausio 13-ąją atminti)
  8. D. Vaitkevičienė. Medžiu išaugantis šventumas: uosis stebukladarys
  9. D. Vaitkevičienė. Mitiniai tiltai – Velnio keliai per vandenis
  10. D. Vaitkevičienė. Šventasis Pajautos kapas – laiškas iš praeities
  11. „Baltų genas“: D. Vaitkevičienė apie mitinę laimės sampratą (audio)
  12. Kviečia paskaitų ciklas „Durys į baltų dievų pasaulį“
  13. „Kokia… prasmė?“: Pokalbis su mitologe Daiva Vaitkevičiene (audio)
  14. Š. Laužadis. Ko mūsų nespėjo išmokyti Jonas Trinkūnas?
  15. Sekmadienio sakmė. Karalius ir piemenukas
  16. Saulės ratu: gyvenimą keičia mirtis, mirtį – gyvenimas (nuotraukos)
  17. Nepamiršk pareigų dievams ir protėviams (video)
  18. Krivės sveikinimas Saulėgrįžos proga (video)
  19. V. Vaitkevičius. Nemuno kilpose atrasti nežinomi senovės lietuvių pilkapiai
  20. J. Vaiškūnas. Kas slypi po Kalėdų Senio kauke? (I)
  21. A.Mikus. Obuolys ir riešutai. Dar kartą apie senovės baltų dualizmą
  22. Kodėl visi žino Dzeusą ir Temidę, o savus dievus pamiršta?
  23. Viešnagė pas žmones, kurie niekad neužrakina durų ir širdžių (nuotraukos, video)
  24. Kuršių Nerijoje vėl liepsnos Rudens lygės ir Baltų vienybės dienos ugnys
  25. LRT Kultūra gilinsis į Lietuvių kalbos istoriją
  26. V. Rutkūnas. Naujiems Saulės metams krivūlė nubrėžė gaires: veiksmas baltų gyvasčiai kelti (video)
  27. Jorės šventėje pagerbti Tautos Didvyriai ir Didieji Dievai (nuotraukos, video)
  28. D. Razauskas. Ką reiškia gerai gyventi?
  29. G. Žilys: Gyvų tautų globalizuoti neįmanoma (video)
  30. A. Radušytė. Tacito aisčiai ir kregždės

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

2021 04 10
Baltictravelcompany.com nuotr.

Gyventojai šluoja apsaugos nuo saulės priemones

2021 04 05
Tomas Baranauskas ir Gintautas Zabiela | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Marija Gimbutienė – žymiausia lietuvių archeologė

2021 03 27
eimin.lrv.lt nuotr.

Gyventojai kviečiami valandai išjungti šviesą namuose

2021 03 27
G. Burneika. Krikščionybė – totalitarizmo šaknis

G. Burneika. Krikščionybė – totalitarizmo šaknis

2021 03 10
Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies

Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies

2021 02 21
Užgavėnių papročiai mena svarbiausią indoeuropiečių religinę šventę

J. Vaiškūnas. Užgavėnių papročiai mena svarbiausią indoeuropiečių religinę šventę

2021 02 16
Latvijos ir Lietuvos senojo baltų tikėjimo tęsėjai vienijasi (nuotraukos)

Baltų vardo Tėvui G.H.F. Neselmanui – 210 metų!

2021 02 14
M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

2021 02 08
I. Trinkūnienė. Susijunkime Perkūno ugnimi (video)

I. Trinkūnienė. Susijunkime Perkūno ugnimi (video)

2021 02 01
Rodyti daugiau

Naujienos

Statybos | am.lt nuotr.
Lietuvoje

Vis dar trūksta dėmesio darbuotojų saugai

2021 04 19
Klaidos, kurias dažniausiai darome pirkdami padangas
Gamta ir žmogus

Netinkamų padangų žalą gali tekti atlyginti patiems

2021 04 19
Dalis Kelių direkcijos paslaugų persikels į elektroninę erdvę
Lietuvoje

Dalis Kelių direkcijos paslaugų persikels į elektroninę erdvę

2021 04 19
Kaip rūpintis akimis ir regėjimu?
Gamta ir žmogus

Karantino palydovas – akių sausumas

2021 04 18
K. Krupavičienė. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ nepritaria automobilių taršos mokesčiui
Gamta ir ekologija

Vilniuje ir Kaune oro kokybė gerėjo

2021 04 18
Kavinė | Pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Nuo pirmadienio – nauji karantino atlaisvinimai

2021 04 18
Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis
Lietuvoje

Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis

2021 04 18
Kuršių marių akvatorija išvalyta nuo laivų „kapinyno“
Gamta ir ekologija

Dvigeldžiai moliuskai padeda vandens telkiniams

2021 04 18


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • kestutis apie Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas?
  • Net antraštė kvepia? apie Pavasariui – lengvai parauginti agurkai
  • O eee-švepluojančius ar gaudys? apie A. Antanaitis: Internete švepluojame dėl nepagarbos lietuvių kalbai?
  • Iš šiandienos taško apie V. Valiušaitis. Kodėl verta prisiminti Birželio sukilimą? (video, nuotraukos)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • P.S. Krivickas. Koks yra stipriausias tautinis jausmas?
  • 5 nauji įgūdžiai, kurie gali papildyti jūsų CV
  • Vis dar trūksta dėmesio darbuotojų saugai
  • Netinkamų padangų žalą gali tekti atlyginti patiems

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 916; komentarų: 16
  • J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų  peržiūrėta: 508; komentarų: 10
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 439; komentarų: 35
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 425; komentarų: 4
  • S. Birgelis. Apie senų laikų lietuvių emigraciją. Nelegali emigracija (II) peržiūrėta: 295; komentarų: 1
  • Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga peržiūrėta: 291; komentarų: 14

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 10
9
J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

Viešąją kalbą baigia užnuodyti edukacija. Ji graužia mūsų švietimą su jo šaknų prasminėmis sąsajomis ir su praamžiais pasaulėžiūriniais vaizdiniais: šviesti,...

Skaityti toliau

Gyventojai šluoja apsaugos nuo saulės priemones

by Ditė Česėkaitė
2021 04 05
0
Baltictravelcompany.com nuotr.

Nors įprastai vaistinėse saulės kosmetika nesudaro reikšmingos pardavimų dalies, palyginus šių metų sausio mėnesį su vasariu, pastarieji išaugo 69 proc....

Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Marija Gimbutienė – žymiausia lietuvių archeologė

by Tomas Baranauskas
2021 03 27
11
Tomas Baranauskas ir Gintautas Zabiela | Alkas.lt nuotr.

Šiemet sukanka sukanka 100 metų nuo žymios lietuvių archeologės Marijos Gimbutienės gimimo. Ta proga Seimas bei UNESCO yra paskelbę M....

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • kestutis apie Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas?
  • Net antraštė kvepia? apie Pavasariui – lengvai parauginti agurkai
  • O eee-švepluojančius ar gaudys? apie A. Antanaitis: Internete švepluojame dėl nepagarbos lietuvių kalbai?
  • Iš šiandienos taško apie V. Valiušaitis. Kodėl verta prisiminti Birželio sukilimą? (video, nuotraukos)
  • DB lyja? apie R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei?
Kitas straipsnis
Streso sukeltos odos ligos: gydyti reikia ne tik požymius, bet ir priežastį

Kaip atpažinti rimtą pervargimą?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai