Trečiadienis, 24 vasario, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

V.Rutkūnas. Senasias tradicijas puoselėjantys slavai nori bendradarbiauti su baltais (nuotraukos)

Valdas Rutkūnas, www.alkas.lt
2012 10 15 11:52
18
V.Rutkūnas. Senasias tradicijas puoselėjantys slavai nori bendradarbiauti su baltais (nuotraukos)

Šiemet jau trečius metus rudens pradžioje Ukrainoje, Kryme vyko „Senosios tradicijos ir kultūros puoselėtojų“ šventė. Rengėjų kvietimu joje teko lankytis ir man šių eilučių autoriui. Buvo įdomu sužinoti, kaip kaimyninių rusų ir ukrainiečių  senąją pasaulėžiūrą ir gyvenseną gaivina šių dienų slavai. Teko patirti, kiek bendrumo ir skirtumų yra su baltiškos tradicijos kelių ieškojimais.

Dalyviai

Į kasmetinį suvažiavimą susirinko įvairių sambūrių ir draugijų, besijungiančių senosios slaviškos pasaulėžiūros pagrindu, vadovai iš Ukrainos ir plačiosios Rusijos. Ne vienam teko keliauti tūkstančius kilometrų, kad keletą dienų praleistų kartu ir pasidalintų žiniomis bei pasisemtų naujos patirties. Į Kryme surengtą festivalį suvažiavo apie du šimtai žmonių. Nors dalyviai buvo skirtingų profesijų, tačiau visus jungė pasiryžimas savo gyvenimo būdą susieti su senąja iš protėvių paveldėta kultūra. Kad judėjimas turi ateitį rodė dalyvių įvairialypė patirtis, besijungianti su jaunatvišku užsidegimu.

Sveikas gyvenimo būdas

Maloniai nuteikė tai, kad slavai senąją pasaulėžiūrą yra susieję su sveiku gyvenimo būdu. Kiekviena diena prasidėdavo Saulės pasveikinimu ant Juodosios jūros kranto, besimankštinant ir sveikinant Saulę giesmėmis bei mantromis. Dienos metu buvo galima pasimokyti įvairių atstatytų ar naujai sukurtų slaviškų kūno lavinimo ir sveikatinimo būdų. Keletas vadovų mokė slaviškų gynybos būdų naudojant kalavijus, pagalius arba apsiginant plikomis rankomis.  Maitintis teko sveiku augaliniu maistu. Džiugu buvo patirti, kad  slavų senosios kultūros puoselėtojai yra kartu ir blaivaus gyvenimo būdo atstovai.

Mokymai

Vienu metu vykdavo kelios paskaitos ir užsiėmimai, kur buvo galima įgyti daugiau įvairių senosios slaviškos kultūros žinių ir pasimokyti, kaip jas taikyti savo ir bendruomenės gyvenime. Daugelis dalyvių vietovėse, iš kurių atvyko, turi senosios slaviškos pasaulėžiūros bendruomenes, su kuriomis pastoviai atlieka apeigas sekmadieniais šventyklose gamtoje, švenčia kaip ir baltai aštuonių pagrindinių kalendorinių Saulės švenčių ratą, papildomą ir šalutinėmis šventėmis. Reikšmingą vietą gimtojoje pasaulėžiūroje užima liaudies dainos ir rateliai.

Vardai

Iš karto jaukiai nuteikia, kai aplinkui žmonės viens kitą vadina skambiais senoviniais slaviškais vardais. Vardo prigimčiai teikiama didelė reikšmė. Tie, kam tėvai nesuteikė slaviško vardo, įsišventindami į senąjį tikėjimą, gauna antrąjį slavišką vardą, kuriuo kreipiamasi bendraminčių būryje.

Apeigos

Kasdien vidurdienį susirinkę dalyviai, pasipuošę tautiniais rūbais, eisenoje nešini apeigų aukomis ir reikmenimis, žygiuodavo į apeigų vietą. Jas apie dvi valandas vesdavo vyrai, Saulės aukščiausio pakilimo metu. Jų metu aukojami grūdai ir pienas slavų dievams, atliekami magiški veiksmai su kalavijais, kirviais ir kūjais,  norintys buvo įšventinami į senovės slavų tikėjimą, suteikiami slaviški vardai. Sekmadienį įvyko tuoktuvių apeigos, sutuokta jauna pora, surišant jaunųjų rankas su lininiu rankšluoščiu ir apvedant apie šventą ugnį.

Bendruomenės

Dalyviai atstovavo įvairias bendruomenes. Norėtųsi atskirai papasakoti apie vieną apeigas vedusią bendruomenę iš Popovkos kaimo netoli Maskvos.

Tai žmonės, kurie prieš 15 metų susibūrė kaime, nusipirko žemės, ją dirba ir iš jos pragyvena. Visas pajamas deda į krūvą, jų panaudojimą aptaria susirinkę, kartu maitinasi – tikra darni šiuolaikinė komuna. Išskirtina yra tai, kad jie labai gilinasi į senąją slavišką pasaulėžiūrą ir gyvena pagal jos tradicijas. Turi pasisiuvę puikius tautinius rūbus, puoselėja liaudies amatus, labai gerai dainuoja senovines rusų dainas. Tačiau jie gyvena neužsidarę tik sau. Į jų rengiamas kalendorines šventes vyksta šimtai maskviečių, jie važinėja po šalį skleisdami senąją slavišką kultūrą.

Baltiška tradicija      

Ukrainoje jau nelikę slaviškų kanklių –„guslių“ gamybos meistrų, tačiau noras jomis skambinti yra senosios tradicijos bendruomenėse. Todėl  keletas vyrų noriai ėmėsi mokytis ir įvaldė kankliadirbystę. Vakarais festivalio dalyviai sukosi lietuviškų šokių sukūryje, o apeigų metu traukė lietuviška sutartinę „Rimo tūto“. Baltiška kultūra čia buvo vertinama kaip seniausia ir gyvybingiausiai išsilaikiusi tradicija Europoje.

Išlikimas

Šventėje vyravo vieningos nuostatos, kad globalėjančiame šiuolaikiniame pasaulyje įveikti iššūkius, atsilaikyti prieš vartotojišką ir naikinančią gyvenseną galima tik gyvenant sveikai, darnoje su gamta, remiantis  gyvybinga gelmine pasaulėžiūra.  Suvokta, kad kuo giliau žvelgiame į praeitį, tuo arčiau viena kitos yra ir skirtingų tautybių atstovų senųjų pasaulėžiūrų tradicijos. Prieita bendro sutarimo – būtina bendradarbiauti ir viens kitą palaikyti tarptautiniu mastu, kad būtume stiprūs ir galėtume gyvuoti.

0gttogkbmjc
ds_z4lrg3ec
dsc01004
dsc010171
dsc01102
dsc01112
dsc01116
dsc01120
dsc01130
dsc01163
dsc01173
dsc01245
dsc01253
dsc01254
e6to4vcwm4o
ghy-uxlicjk
img_0967
s3xcvpqo09s
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V.Rutkūnas. Etninė kultūra lieka mokyklos pogrindyje
  2. V.Rutkūnas. Lietuvių laimės kelias (I)
  3. V.Rutkūnas. Lietuvių laimės kelias (II)
  4. V. Rutkūnas. Kaip pilietiškumas gali padėti lietuviškumui
  5. J. Vaiškūnas. Ką iš tikrųjų įkūnija Užgavėnių Morė?
  6. A. Dzermantas: Gudai – tai slaviškai kalbantys baltai (I)
  7. I.Šatkauskas. Įspūdžiai iš Europos etninių religijų kongreso Odensėje
  8. R.Regelskytė. Ar reikia numirti, kad patektum į Rojų?
  9. Etninės kultūros plėtros atspalviai
  10. 40-tasis tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“
  11. Lietuvių meilės deivės Mildos šventė bus švenčiama ir Londone
  12. Septintoji Aukštaitijos regiono sutartinių šventė archajiškame Švenčionių krašte
  13. Festivalyje „Griežynė“ skambės įvairių tautų tradicinė muzika
  14. Į Kauną kviečia ketvirtasis tarptautinis vaikų folkloro festivalis „Baltų raštai – 2012“ (Programa)

ALKO TURINYS

Pastabos 18

  1. Artūras Gotautas says:
    8 m. ago

    Viskas šaunu Valdai,tik svetimžodžius reiktu pakeisti 🙂
    http://lt.wikipedia.org/wiki/Tradicija
    http://lt.wikipedia.org/wiki/Kult%C5%ABra
    „Senosios tradicijos ir kultūros puoselėtojų“
    🙂

    Atsakyti
  2. Varvara-ragana says:
    8 m. ago

    Dar nebaigė skaičiuot balsų o jau keliais į slavų pusę.Ankščiau kažkokia Salomėja suokė apie slavų gerovę šiandien V.Rutkūnas.

    Atsakyti
  3. Vaidilosvainis says:
    8 m. ago

    Kaip šaunu žinoti, kad artimiausi mums “senovėstradiciškai”, tuo pačiu dvasiškai ir kultūriškai kaimynai slavai tebenori su mumis bendradarbiauti. Kaip šaunu, kad dar tiek daug baltų ne tik moka slavų kalbas, bet ir savo vaikus skatina jas mokėti. Nes ESojūzui- dar labai toli lig to, kaip žemelę suvokia rusai, ukrainiečiai, baltarusai, baltai. O pasaulio tolimesnės raidos kryptis- būtent tokia, kaip minėtos šventės dalyvių nusiteikimas. Sveikinu ir baltai pavydžiu lietuviukams, toje šventėje sudalyvavusiems.

    Atsakyti
    • Varvara-ragana says:
      8 m. ago

      . Slavų subinlaižiai jau kelias iš kapų.

      Atsakyti
    • atis says:
      8 m. ago

      Graži šventė , džiugu širdyje, vien matant nuotraukas…

      Atsakyti
  4. Gintaras says:
    8 m. ago

    Gerbiamieji zmones, stai arteja antrasis rinkimu turas, nepaskubekime “lengvai” nubalsuoti uz desiniuosius. Desinieji kuo pasirupino, tai turciu gerove ir patys uzsiimantys korupcija, islaidavimu (nors daug sneka apie taupuma). Koncervatoriu kietakaktiskumo deka, mes gyvename tarsi ruosimosi karui… su Rusija salygomis. Uzuot pasistenge kuo normaliau bendrauti su kaimynais is Rytu, TS is visu jegu ginkluojasi, net atomine nori “uzkabinti” mums ir musu vaikams. Ir vardan ko??.. Del kazkokios paranoiskos baimes, del rusofobijos??.. Bet kuom cia deti Lietuvos zmones??? Mes pavargome gyventi nuolatines kurstomos itampos ir eskalacijos atmosferoje… TODEL BALSUS A T I D U O K I M E UZ KAIRIUJU BLOKA!!

    Atsakyti
  5. leitis says:
    8 m. ago

    Mielas autoriau, ar jau tiek nupušot, kad nematot su kuo susidedat? Kokias “senasias” tradicijas slavai puoselėja Kryme? Tiek pat “senas” jie gali užsinorėti papuoselėti Petrapily, Karaliaučiuje ar Palangoje. Nes slavai per amžius mums jaučia anot jūsų tiek bendrumo, kad nelabai ir besupranta, kur jau svetimas kiemas, kuriame jų “tėvynės jausmas” turėtų baigtis.

    Atsakyti
  6. Vilmantas Rutkauskas says:
    8 m. ago

    Bet panašu, kad panašiai vyksta ir Lietuvoje…: kai kalbama apie paveldo išlikimą ir tęstinumą, visada reikia kalbėti tik apie ikikrikščioniškąjį. O šiai dienai – nepasiduodantį krikščionybei.
    Puikus straipsnio siūlymas susidraugauti su Slavais. Straipsnio autorius nenusikalbėjo nei viename sakinyje.
    “Prieita bendro sutarimo – būtina bendradarbiauti ir viens kitą palaikyti tarptautiniu mastu, kad būtume stiprūs ir galėtume gyvuoti.”
    —
    Valdui Rutkūnui siūlau surinkti visų dieviškų lietuvių koor dinates susisiekimui, ir kviesti žmones bendrai. O gal užtenka tik kažkur inter nete paskelbti, ir patys susiras, jei norės?

    Atsakyti
    • Krivis says:
      8 m. ago

      Visi pagoniški dievai apšvieskit Vilmantui razumėlį, lietau nuplauki jo drobinį kostiumėlį. Ar nesupranti, kad tai putino ( dar stalino iškelta idėja suvieniti slavus) strategija.Ko lėkė ruskių vyr. popas į lenkiją. O mes esam mažas lopinėlis prie jūros kuris maišo ir kuri bet kokiu budu reikia įtraukti į šį žaidimą.Juk ten nuotraukose ka tik buve komunistai komsomolcai, spaliukai, pionieriai.Ištirpsim slavų jūroj.Čia tavo ne Lietuviškas ir ne pagoniškas komentaras.

      Atsakyti
      • Vilmantas Rutkauskas says:
        8 m. ago

        Galbūt dalis baltiškos “rusenančios” tiesos yra, ir tai erdvė pamąstymui – vėl nesurusėti. Be to, giminingi ir istorijos nuskriausti latviukai pasibroliavimui artimesni… . Tu teisus.
        —
        Tačiau stebina, atkreipk dėmesį, nuotraukose matyti, kaip jie šauniai apsirengę. O mūsuose didesnė dalis baltiškų žmonių būtų su JAV darbininkų KLAS džin’ sais ir kapišonais striukiniais. Tai vo matai, yra ko vieniems iš kitų pasimokyti.

        Atsakyti
      • Algis Dievų siūstas says:
        8 m. ago

        Na tamsta, aš irgi buvau ir spaliuku ir pionieriu, bet iki komjaunuolio nedatraukiau, nes perversmas jau įvyko, bet aš tuom metu savęs nesiejau su esama santvarka, aš buvau savimi, tik dėl kitų norų nešiojau taip vadinamą išorinę atributiką, o viduje visai kitas žmogus buvau, čia tas pats kas tipo kai lietuvius apkrikštino tai jie nepatapo krikščionimis jie tarsi buvo aprengti krikščioniškais apdarais, bet viduje tai liko ikikriščioniški žmonės visaip tam slapta ar viešai priešinęsi. O su rytais reikia sudraugauti ir aplamai su visais reikia sudraugauti iki tam tikro lygio, kad nebūtų pažeistos vienų ar kitų teisės. Aš pats bedravau su tais iš Krymo žmonėmis ir jie visai nuo politikos yra atsiskyrę, juos gi saugumas stebi kaip jie sakė. Tad nereikia slavų žmonių bijoti, rusų valdžia ir rusų žmonės yr du skirtingi dalykai. Čia tas pats kas išvažiuojantys ar kurie lieka keikia Lietuvą kaip lietuvoj blogai, bet yra skirtumas Lietuvoj yra gerai, bet netikusi mūsų valdžia, nes kai kalbama, kad Lietuvoj blogai tai tai vadinas, kad ir patys lietuviai yra netikėliai ne tik jų valdžia, noras galima ir taip yvardinti, kad didžioji lietuvių žmonių dalis irgi yra netikėliai ypač tie kurie visko pertekę, o bedavoja kaip blogai čia pas mus gyventi. 🙂

        Atsakyti
  7. Gintaras says:
    8 m. ago

    Lietuviai, kuom kaltas rusas, kad jis gime rusu ir panasiai? Jeigu busime tik uzsispyre “oziai raguoti” (kas panasu i koncervatorius), tai nusikonfrontuosime su Rusija iki begalybes, nors as manyciau, kad butu p a t s m e t a s ATITIRPINTI LEDUS: IR NELAUKIANT, KOL PUTINAS NULIPS NUO RUSIJOS SOSTO..

    Atsakyti
  8. Vladimir Egorov says:
    8 m. ago

    это великолепно!

    Atsakyti
  9. Kyla klausimai says:
    8 m. ago

    Pasirodo ir etninės kultūros srityje neapsieinama be įtartinos politikos.Pradžioje peršama baltų draugystė su slavais;vėliau tariami atradimai,kad baltai ir slavai yra labai giminingos tautos ir t.t.. Ar čia nebandoma eiti pagal Rusijos carų sukurtą legendą,kad lietuviai ir latviai yra tik tam tikru lygiu suvokietėję rusai?

    Atsakyti
  10. Lesnoj brat says:
    8 m. ago

    Šiai tai slavai mus įpratę vadinti miško broliais. Tie keliasdešimt kirvukais ginkluotų žmonių palankumas praktiškai nieko nelemia. Tūkstančius kartų daugiau yra slavų, kurie sako kad mes esam pribaltai su sostine Ryga.

    Atsakyti
  11. Eirimas Martūnas says:
    8 m. ago

    Labai gerai , tik kodėl Kryme? Šita žemė niekada nebuvo slavų . Chazarai, pečenegai, poloviečiai, totoriai – visi jie buvo tiurkai. Prie Rusijos Krymas galutinai prijungtas tik XIX a. viduryje.

    Atsakyti
  12. rimas says:
    8 m. ago

    Labai gerai , tik kodėl Kryme? Šita žemė niekada nebuvo slavų . Chazarai, pečenegai, poloviečiai, totoriai – visi jie buvo tiurkai. Prie Rusijos Krymas galutinai prijungtas tik XIX a. viduryje.

    Atsakyti
  13. Atgalinis pranešimas: Prigimtinės pasaulėjautos puoselėtojai vėl rinksis prie Juodosios jūros | Alkas.lt

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Išleista knyga „Vydūnas. Pasirinkęs tautinės dvasios žadintojo kelią“

Išleista knyga „Vydūnas. Pasirinkęs tautinės dvasios žadintojo kelią“

2021 02 22
V. Kanevskis. Rusijos Federacijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą pradžia: pasaulis prisimena

V. Kanevskis. Rusijos Federacijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą pradžia: pasaulis prisimena

2021 02 21
Užgavėnių papročiai mena svarbiausią indoeuropiečių religinę šventę

J. Vaiškūnas. Užgavėnių papročiai mena svarbiausią indoeuropiečių religinę šventę

2021 02 16
Prezidentas: Lietuvoje nėra pilnai išnaudojamos tos vertės, kurias mūsų šaliai suteikia narystė UNESCO

Prezidentas: Lietuvoje nėra pilnai išnaudojamos tos vertės, kurias mūsų šaliai suteikia narystė UNESCO

2021 02 12
Netekome garsios kraštotyrininkės Emilijos Brajinskienės (video)

Netekome garsios kraštotyrininkės Emilijos Brajinskienės (video)

2021 02 07
Tautodailininkai.Paveldas.Juostos_zum.lt

Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas pasipildė dar septyniais reiškiniais (nuotraukos)

2021 02 05
VLKK pirmininkas susitiko su Ukrainos valstybinės kalbos apsaugos komisaru

VLKK pirmininkas susitiko su Ukrainos valstybinės kalbos apsaugos komisaru

2021 02 04
Medžio meistro Viktoro Raibužio mokinys Edgaras Budrys | EKGT nuotr.

EKGT siūlo į Lietuvos profesijų klasifikatorių įtraukti daugiau etninės kultūros srities profesijų

2021 02 01
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė

2021 01 18
Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

K. Masiulis. Ar Sausio 13-osios žudynių dalyviai saugūs Ukrainoje?

2021 01 13
Rodyti daugiau

Naujienos

Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos)
Kultūra

Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos)

2021 02 24
Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas siūlo stiprinti mokesčių sistemą ir darbingumo netekusių asmenų apsaugą

2021 02 24
Policija, kontrolė | vrm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Karantinas tęsis iki balandžio, atlaisvinamas judėjimas tarp žiedinių savivaldybių

2021 02 24
Benrasis pagalbos centras | bpc.lt nuotr.
Lietuvoje

BPC perima skambučius greitosios pagalbos numeriais Vilniaus ir Utenos apskrityse

2021 02 24
VLK ragina pasidomėti e. paslaugomis ir jų naujovėmis
Lietuvoje

TTK akiratyje – asmens duomenų apsaugos klausimai

2021 02 24
Reikšminga elektros energijos kainos dalis vis dar nepakankamai skaidri
Lietuvoje

Ekonomikos komitetas pateikė siūlymus kaip šalinti elektros sutrikimų priežastis

2021 02 24
Nedarai tempimo pratimų – sportuoji veltui?
Lietuvoje

Strateginių sporto šakų sąrašą papildys gimnastika

2021 02 24
Mindaugas Sinkevicius | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.
Lietuvoje

Merai ragina šalies vadovus užtikrinti galimybes investuoti į regionų plėtrą

2021 02 24


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • shopmesoderma.eu apie Odos valymas: netinkamai parinkta priemonė gali tapti bėdų pradžia
  • A. A. Vozbinas apie Molėtų krašto vaizdai Aleksandro Vozbino paveiksluose
  • Kažin apie K. Krupavičienė. Raginame nekurstyti konflikto tarp Prezidento ir Ministrės Pirmininkės
  • Pražiopsojom? Alkas kaltas! apie K. Krupavičienė. Raginame nekurstyti konflikto tarp Prezidento ir Ministrės Pirmininkės

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos)
  • Prezidentas siūlo stiprinti mokesčių sistemą ir darbingumo netekusių asmenų apsaugą
  • Karantinas tęsis iki balandžio, atlaisvinamas judėjimas tarp žiedinių savivaldybių
  • BPC perima skambučius greitosios pagalbos numeriais Vilniaus ir Utenos apskrityse

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1484; komentarų: 16
  • T. Baranauskas. Uždraustoji Vasario 16-oji peržiūrėta: 959; komentarų: 9
  • Baltų vardo Tėvui G.H.F. Neselmanui – 210 metų! peržiūrėta: 928; komentarų: 22
  • Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos valdžia raginama susirūpinti Lietuvos teritoriniu vientisumu peržiūrėta: 874; komentarų: 21
  • Vasario 16-osios eitynės šiemet virto įspūdingomis važiuotynėmis (video, nuotraukos) peržiūrėta: 749; komentarų: 5
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 618; komentarų: 10

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-02-25 18:30 - 18:45

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Išleista knyga „Vydūnas. Pasirinkęs tautinės dvasios žadintojo kelią“

by Kristina Aleknaitė
2021 02 22
2
Išleista knyga „Vydūnas. Pasirinkęs tautinės dvasios žadintojo kelią“

2020 m. gruodžio mėn. pasirodė dviejų autorių – prof. Jūratės Jankauskienės ir Virginijos Ruškienės – knyga „Vydūnas. Pasirinkęs tautinės dvasios...

Skaityti toliau

V. Kanevskis. Rusijos Federacijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą pradžia: pasaulis prisimena

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 21
12
V. Kanevskis. Rusijos Federacijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą pradžia: pasaulis prisimena

Po nepriklausomybės atkūrimo 1991 m. Ukraina užtikrintai pradėjo savo politinio, ekonominio, kultūrinio ir humanitarinio vystymosi, teisinės valstybės įtvirtinimo ir valstybės,...

Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Užgavėnių papročiai mena svarbiausią indoeuropiečių religinę šventę

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 16
3
Užgavėnių papročiai mena svarbiausią indoeuropiečių religinę šventę

Dabar Užgavėnės – tėra „žiemos išvarymo“ ir žaismingų pasilinksminimų bei pramogų diena, tačiau taip buvo ne visada. Tokia ši šventė...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • shopmesoderma.eu apie Odos valymas: netinkamai parinkta priemonė gali tapti bėdų pradžia
  • A. A. Vozbinas apie Molėtų krašto vaizdai Aleksandro Vozbino paveiksluose
  • Kažin apie K. Krupavičienė. Raginame nekurstyti konflikto tarp Prezidento ir Ministrės Pirmininkės
  • Pražiopsojom? Alkas kaltas! apie K. Krupavičienė. Raginame nekurstyti konflikto tarp Prezidento ir Ministrės Pirmininkės
  • Ar įspūdis klaidingas? apie D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)
Kitas straipsnis
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo kalinių papirkimo, kad balsuotų už Darbo partiją (video)

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo kalinių papirkimo, kad balsuotų už Darbo partiją (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai