2025 m. spalio 3–5 dienomis Atėnai tapo Europos etninių religijų kongreso (ECER) susitikimo vieta – tarptautinio renginio, suburiančio tradicinių Europos religijų bendruomenes ir mokslininkus iš įvairių šalių. Šių metų kongresas vyko Helenų etninės religijos šventykloje Atėnuose, kurioje tvyrojo šventumo kupina dvasia. Nimfų šventykloje Agoroje, vietoje, kur vis dar gyva senovės graikų dvasia, buvo atliekamos apeigos.
Kongreso tema – „Etninių religijų indėlis į Europos tapatybės formavimą“ – atskleidė etninių tikybų svarbą šiuolaikinėje Europoje, valstybinių institucijų požiūrį į vietinius tikėjimus bei bendradarbiavimą tarp senųjų dvasinių tradicijų atstovų.
Europos etninių religijų kongreso Atėnų deklaracija (2025 m.)
Kongreso metu buvo priimta Europos etninių religijų kongreso Atėnų deklaracija (2025 m.), pabrėžianti, kad Europos etninės religijos ir protėvių tradicijos yra gyvi kultūrinės tapatybės, moralinio integralumo ir visuomenės sanglaudos šaltiniai. Šios tradicijos nėra praeities reliktai – jos sudaro dvasinį ir filosofinį Europos civilizacijos pamatą, formavusį jos meną, mokslą, etiką ir pasaulėžiūrą.
Etninės religijos laikomos kolektyvinės atminties ir priklausymo pagrindu, jungiančiu bendruomenes per ritualus, simbolius ir bendrą pasaulėjautą. Jų atgimimas laikomas būtinu norint atkurti autentiškumą, garbingumą ir moralines vertybes šiuolaikinėje visuomenėje.
Iš Atėnų deklaracijos:
„Etninės religijos nėra vien dvasinės sistemos – jos yra socialinės sanglaudos, kultūrinės tęsties ir kolektyvinės atminties pagrindas. Per ritualus, simbolius ir pasakojimus jos kuria bendruomeninį ryšį ir priklausymo savo tautai jausmą.“
2025 m. spalio 4 d. Atėnuose susirinkę 16 organizacijų iš 14 šalių atstovai paragino Europos vyriausybes ir Europos Sąjungos institucijas oficialiai pripažinti etnines religijas ir suteikti joms lygias teises su kitomis konfesijomis. Deklaracijoje pateikti konkretūs siūlymai: nuo teisinio ritualų įteisinimo ir šventų vietų apsaugos iki švietimo programų peržiūros bei gamtos šventumo įtvirtinimo.
Deklaracijos esmė – užtikrinti lygiateisišką pripažinimą ir pagarbą Europos prigimtinėms religijoms, pripažįstant jų indėlį žemyno kultūrai, istorijai ir dvasiniam paveldui.
Trumpa deklaracijos santrauka:
– Raginama Europos Sąjungos institucijas pripažinti etnines religijas kaip lygiateises dvasines tradicijas.
– Siūloma įteisinti jų apeigas ir šventes, užtikrinti šventų vietų apsaugą.
– Patariame įtraukti etninių religijų paveldą į švietimo programas ir skatinti gamtos šventumo sampratą. Visa deklaracija ČIA.
Romuvos indėlis ir pranešimas
Kongrese dalyvavo atstovai iš Romuvos, Latvijos Dievturība, Lenkijos Rodnoverie, Islandijos Ásatrú, taip pat Italijos, Ispanijos, Norvegijos, Estijos, Graikijos ir kitų šalių bendruomenių.
Romuvos delegacija pristatė pranešimą „Romuvos kelias valstybės pripažinimo link“, kuriame apžvelgta ilgametė kova dėl teisinio statuso Lietuvoje – nuo XX a. vidurio tautinės kultūros judėjimo iki 2024 m., kai Lietuvos Respublikos Seimas suteikė Romuvai valstybės pripažinimą.
Šis pasiekimas pristatytas kaip reikšmingas ne tik Romuvai, bet ir visoms Europos etninėms religijoms, siekiančioms lygybės su kitomis religinėmis institucijomis. Dabar Romuvos vaidilos gali sudaryti teisiškai galiojančias santuokas, yra draudžiami valstybės socialiniu draudimu, o ateityje planuojama rengti Romuvos tikybos mokymo programas bendrojo lavinimo švietimo įstaigoms.
Romuvos krivė Inija Trinkūnienė pažymėjo:
„Tai mūsų galimybė parodyti, jog senoji pasaulėjauta gali būti gyva ir prasminga šiuolaikiniame pasaulyje. Kartu tai kvietimas kurti tiltus tarp tautų, tikėjimų ir žmonių.“
Mokslinis indėlis ir ateities planai
Kongrese taip pat dalyvavo mokslininkai iš Vilniaus universiteto ir kitų Europos akademinių institucijų, nagrinėję etninių religijų vaidmenį tautinės tapatybės formavime bei jų teisinio pripažinimo klausimus.
Renginio pabaigoje išreikšta viltis, kad kitas
kongresas vyks Lietuvoje, minint 30-ąsias pirmojo kongreso Vilniuje metines (1998–2028). Šį kongresą inicijavo Jonas Trinkūnas, Romuvos krivis ir vienas ryškiausių vietinių religijų atgimimo veikėjų Europoje.
Ši simbolinė sukaktis galėtų tapti proga vėl suburti Europos etninių religijų bendruomenes Lietuvoje – šalyje, kuri išsaugojo savo senąsias tradicijas ir šiandien aktyviai dalijasi jomis su viso pasaulio dvasiniais judėjimais.
Gera žinia, Ugne. Šaunuolė