Vasario 18 d. Jonavos kultūros centre, etnokosmologo ir Romuvos vaidilos Jono Vaiškūno paskaita „Senieji baltų sambūriai: pamiršta sena ir sukurta nauja“ buvo atvertas sutartinių renginių ratas „RATU RATUJO“. Tai respublikinės sutartinių šventės „Sutarysma“ vienas iš renginių. Sutartinių garsai Jonavos kultūros centro meno galerijoje džiugins visus net 5 mėnesius. Baigiamasis šventės „Sutarysma“ vakaras įvyks liepos 18 d.
Na, o šventinių renginių ratą užsukti padėjęs J. Vaiškūnas nuoširdžiai stebėjosi šios šventės rengėjų sumanumu ir išmintimi: „Nustebino jonaviškių išsakytų klausimų, į kuriuos jie tikėjosi iš manęs išgirsti atsakymus pirmojoje šventės paskaitoje, rimtumas.
Tokios klausimų puokštės užtektų ne vienai rimtai konferencijai“, – sakė J. Vaiškūnas dėkodamas už vakarą šio renginio rengėjoms Jovitai Rutkauskaitei, Jurgitai Serapinei ir kitiems renginio rengėjams ir dalyviams.
1-ąją paskaitos dalį žiūrėkite ČIA.
Būdamas savimi negali nesusidurti su kito “buvimo savimi” reiškiniu. Akivaizdu, kad pasaulyje, visuomenėje tarp tų savasčių negali nebūti organiškai prieštaraujančių viena kitai. O tai yra “buvimui savimi” siena… Čia yra tas pats kaip ir su teise – ją į ką nors gali turėti tol, kol naudodamasis ja, veikdamas pagal ją, nepažeidi kito teisės.
Storame lotynų – lietuvių kalbų žodyne lotyniškas “paganus” reiškia “kaimietis, sodietis”. Ir tai reiškia, kad visą laiką buvome sėslūs, turtingi gyventojai, tikintys į vieną Aukščiausiąjį dievą, kuris yra visko Kūrėjas, Kūronas. Tiek Gediminas, tiek Mindaugas, kreipdamiesi į Romos katalikų tikėjimo atsiųstus legatus, pasakė, kad mūsų ir jūsų Dievas yra tas pats.
Nežinau, ką ten kas pasakė, nedalyvavau, nes mane pakviesti pamiršo. Gal po baliaus su stipriu midumi kažką ir lepterėjo. Bet mūsų dievai yra mūsų, o jų dievai yra jų. Pradėkime kad ir nuo to pranašo Mošės. Ką jis bendro turėjo su aisčiais?
Juk jei kas itin gudrus ir ambicingas, troškęs visą pasaulį (ar bent žemyną) užvaldyti, ir pastebėjęs, kokia yra Tikėjimo įtaka žmonių gyvenimui, bendruomenių sanklodai, nusprendžia kitokią Dievo legendą su suburtais bendraminčiais sukūręs į savo rankas žmonijos ,,dirigento” lazdelę perimti, kad galėtų religiją naudoti kaip ginklą smurtiniam kitų tautiečių, o vėliau ir kitų tautų bei jų žemių užgrobimui, tai dar nereiškia, jog dievų padaugėjo? Juk vieno Kristaus teiginio visgi nepaneigsim – Esu, kas esu…
Būtent – kad ir ką mums mūsų pačių ar mūsų vadų vaizduotė prikurtų, Kūrėjas yra tas, kas yra. Jis yra Jis, ir Jo čia visos Autorinės teisės. Kad ir kiek dievų dievanešiai atradę būtų ar dar atras.
(Primenu, kiek entuziastingų ,,Dievo nešėjų” mus užplūdo Atgimimo metais. O kaip entuziastingai pinigus rinko… 🙂 )
Nežinau, ar buvo Kristus, ar ne, nes apie jį pradėta rašyti ir kalbėti praėjus net apie 300 metų po jo nukryžiavimo… Kodėl taip vėlai prisiminė? Kiek kartų turėjo per tą laiką pasikeisti? O žmonės tada gyveno daug trumpiau, nei dabar, juk sodros dar nebuvo. Kaip ten bebūtų, lietuviai niekadėjai degina žoles, be ne krūmus. Kur gali pas mus išvysti degantį krūmą? Nebent prie degančios trobos.
Kuo seniau kažkas buvo/,,buvo”, tuo lengviau ,,prisiminti, ką sakė”… Pvz., aš lengvai prisimenu, ką man Leninas sakė, kai per subotniką kartu rastą nešėme…
Pasakyt , pasakė , bet “legatai ” Rymo papai perdavė visai kitą vertimą. Papa supyko ir nutarė. Paganus reikia išpjauti. Kaip tarė taip ir padarė.
Kieno istoriją mes sau pasakojame ? Genialus klausimas. Nugalėtojų parašytą istoriją. Istorija politikos prostitutė. Kas valdo – tas ir pasakoja. Ką jūs žinot apie Arėjų istoriją ? Nieko ??? Jie sukūrė visą šiandienos civilizaciją. Indija, Persija, Graikija …. viskas Arėjų darbas. Jei ne Arėjai – tebebūtume medyje. Kodėl jų kalba ir istorija – tabu ?
Paprasta – yra ir daugiau norinčių būti jais laikomi.
Nėra ką stebėtis tuo, kad žinojome, jog yra tik vienas Aukščiausiasis visko Kūrėjas, Kūronas, Kūras, nes, vos pasibaigus ledynmečiui, 7.632 m. pr. Kr. Palangoje Birutės kalne ir 7.275 m. pr. Kr. Vilniuje Stalo kalne, to supratimui buvome pasistatę struktūrines astronomijos observatorijas. Jose ėjo vienas, dienų skaičiavimo, ratas, antrasis ratas tarnavo Mėnulio fazių sekos kalendoriui, o trečiame rate buvo sužymėtos Zodiako juostos žvaigždynų padėtys.
Europoje prie Magdeburgo dar Gozeke (Goseck) yra atkasta observatorija, turinti apie 5 tūkst. m. pr. Kr., senumą, į ten nenutrūksta pasaulio turistų srautas. Žurnalistai tą observatoriją praminė “vokiškuoju Stounhendžu”. Jei netikite, pažintinę kelionę į Gozeką galite užsisakyti turistines keliones aptarnaujančiose įmonėse.
Baltų Romuvos yra laiko skaičiavimo ir rodymo vietos. Iš čia yra žodžiai slav. vriemia, gr. chronos – ‘laikas’. Laiko nenutrūkstamumas yra jo dieviškumas. Jo kaip dieviško garbinimo simbolis yra amžinosios ugnies kūrenimas Romuvose, taip pat – upės vandens nenutrūkstantis tekėjimas, todėl joms būtina vieta prie upės.
Žyniais vadinami yra laiko ženklintojai Romuvose esančiuose laiko skaičiavimo ir rodymo įrenginiuose. Vaidilučių paskirtis jose – atlikti (vaidinti) laiko dieviško garbinimo apeigas tam skirtų iškilmių metų. Visa tai atlikti, be abejonės, buvo tam tikros genties priedermė. Ta gentimi regis yra buvusi lietuvių (leičių) arba gudų vardo gentis. Apie žodžių lietuvis ir gudas prasmių sinonimiškumą galima spręsti iš liet. tarm. ‘gadynė’ – bendr. kalba ‘laikas’, taip pat iš rus. ‘god’ – liet. ‘metai (laiko trukmė) bei rus. ‘mnogo liet’ – liet. ‘daug metų’. Žodžiu, yra pagrindo, kad Lietuva = Metuva. Taigi šių abiejų pavadinimų žodžių (lietuvis-gudas) giminystė su žodžio ‘laikas’ prasme akivaizdi. Kalbiškai giminiuojasi ir liet. žodžiai ‘leitis’ ir ‘laikas’(laikuvis).
Beje, giminystė gali būti regima ir tarp Gozeko pavadinimo bei liet. pavardės Gudekas žodžių.
Taigi Lietuva tiek pagal vardą, tiek, kaip rodo aptinkami astronominių observatorijų pėdsakai Palangoje ir Vilniuje, yra susijusi su laiko skaičiavimais senų senovėje.
Tad, gal ir Alkas.lt tuo plačiau susidomėtų, bet kad va tie pėdsakai – ne Kaune, o Vilniuje…
Gerb. Aukso Vilna,
Yra ne pėdsakas, o jau pati tokia Romuva Kaune. Visuomeniniais pagrindais jums, o jeigu keli ar kelios, tai ir visiems pažintinę tokią ekskursiją galėčiau pravesti. Data ir laikas (esu amžiuje) man nėra svarbūs – rinkitės patys. Prisiderintume. Susitiktume prie Kauno Karininkų Ramovės. Pasiūlykite, prašau.
Aš kalbėjau apie paties minėtų Palangos ir Vilniaus astronominių observatorijų pėdsakus, o ne paprastas vėlyvo laikotarpio jau saviveiklines romuvėles.
Labai ačiū už pasiūlymą dėl ekskursijos, bet turistinė komercinė informacija man yra niekai.
Va Gozeko vardas rodytų, kad ten yra tikrumo dėl observatorijos. Palangos Juzės personažo atmintis taip pat lenktų į tai, kad jis gali būti susijęs su joje buvusia observatorija, Vilnių su tuo sietų žodis valanda kaip laiko vatavimo vieneto pavadinimas giminingas vardui Vilnius, kiti dalykai. Tačiau medžiagiškai to visko išlikę tik pėdsakai. Taigi, kad būtų galima parodyti ir įtikinamai paaiškinti apie tai ką nors tikro, Lietuvoje kaip ir neturima.
Birutės kalnas, observatorijos pėdsakai, kuršių praeitis, mano nuomone, yra išniekinti. Dar tas taip vaidinamas Žemaičių kalnelis… Kodėl žemaičių? Todėl, kad žemaičių? Prieš kiek laiko norėjo visus medžius iškirsti. Gerai, kad sveikas protas nugalėjo naikinimo instinktą, kas Vilniuje neįvyko.
Kitas klausimas: kieno gyvenimą gyvename ? Islamas, judaizmas, krikščionybė – Europos ? Kas primetė Europai savo gyvenimo būdą, savo pasaulėžiūrą, savo pasaulėjautą? Kiek europiečiams kainavo ta primesta gyvensena ir kiek toliau kainuoja ?
Taigi: kieno valtyje sėdime, kieno giesmę giedame ?
Gerbiamieji,
Apie praeitį mąstome šių dienų žmonių gausumo tikrove, tačiau Žalgirio mūšio metu žemėje gyveno vos 425 mln. žmonių (World Atlas, Kingfisher, London/2003). Dabar, gi, žemėje gyvena beveik 8 milijardai žmonių. Apie lietuvių senumą – toks pavyzdys: kuršiai buvo antri, kurie bendravo su Sniego žmogumi prie ledo krašto (Sn. žm. pėda Mikytų piliakalnyje). Pirmi, gi, bendravę su Sniego žmogumi, buvo aukštaičiai molėtiškiai (Sn. žm. pėda akmenyje prie Šiekštelio ežero). Kiek kuršių ir aukštaičių buvo iš viso tuomet? Labai mažai. Kiek baltuose buvo žmonių, kurie statė observatorijas Vilniujje ir Palangoje su Romuvomis tuomet? Labai mažai, tačiau šie žmones buvo labai dideli dvasia. Pastebėjimas: Lietuvos karininkų Ramovė yra labai mažose patalpose, tačiau Ramovės dvasia jose yra labai didelė. Dėkoju.
Krikščionybės – “kultūros” Lietuvoje nešėja dabar valdžių laikoma Lenkija, tai girdime iš šlėktuojančių partijų, Bumblausko pakraipos istorikų. Sovietmečiu kultūros nešėja Lietuvoje vienareikšmiškai buvo Rusija, tuomet tai be perstojo kartojo LKP tribadūrai – Burokevičiai.
Viso to kaina – lietuvybės graužimo istorinis vyksmas jos pačios gimtojoje žemėje… Ką čia kalbėti, jeigu dar 1951 m. Stalino paleista švietimo “mašina” iš “tuteišų” gaminti Lenkijai “lenkus na Litwie” sukasi “nestabdyta” iki šiol, nors jau 30 metų kaip teisiškai Lietuva yra Lietuva. Trumpai sakant, Lietuvos valdžia 30 metų nesugeba ar nenori būti lietuvybės valdžia iš esmės… O tam tereikėtų nors 2-3 valstybės, lietuvybės savigarbą turinčių asmenų šalies aukščiausioje valdžioje ir tai pasikeistų – lietuvybės graužimas jos gimtinėje išsisklaidytų kaip rūkas švystelėjus saulei. Bet jie nesiranda…
AČIŪ!!!!!
Taip, gerbiamasai Kažin, taip. Pritariu, kad Lietuvos valdžia jau daugelį metų niekaip nesugeba, graužiant Lietuvą rusų ir lenkų rinkiminės akcijos aljansams, būti lietuvybės valdžia iš esmės. Žiūrėkime, taigi, už ką rinkimuose, kuriuose tauta yra suverenas, teisingai tikrai reikėtų balsuoti.
Juolab, jei partijas įv. gudriais aplinkkeliais dosniausiai remiantis verslas su viena ar kita kaimyne susijęs…
Lietuvius kamuoja nepilnavertiškumo bjaurastis, nes geradarės kaimynės sukūrė pasakojimą apie mus kaip laukinius iš pelkių išlindusius aborigenus, kuriuos jie esą “sukultūrino”. O mes nedrįstame pasakyti, jog nuo XIII a. pradžios jau buvome karalystė, kurią užmaršino iš besipešančių piastiškų kunigaikštėlių sulipdyta Lenkija, atsiradusi tik Gedimino laikais Lokietkai patapus Krokuvos karaliuku. O Lietuvos karalystę pavertė kunigaikštyste XVI a. po Liublino unijos tie patys geradariai, vien kurių kalbą “suprantąs” krikščionių dievas. Tačiau Lietuvių dievai bei deivės ir toliau mums bylojo atvirai lietuviškai tūkstantmetę mūsų Tautos išmintį, tereikia įsiklausyti.
Pradėkime kratytis minėto komplekso po 700 metų bent nuo to, kad Šventaragio slėnyje ant paminklo pažymėtume, jog Gediminas joks kunigaikštis, o tiesiog Karalius. Tai jau anais laikais žinojo visa Europa su popiežiumi priešakyje…
Tad, už kokius valstybės vedlius tikrai reikėtų balsuoti? Atsakymas paprastas – už tuos, kurie, dėdami ranką ant mūsų šalies Konstitucijos, nėra jos pažeidę arba, matos, ir neketina jos pažeisti.
Daugelis Konstitucijos nėra skaitęs, todėl paaiškinu, kad mūsų valstybės piliečiams derėtų balsuoti už tautines mūsų šalies vertybes (romantizmas, sąžiningumas, kūrybiškumas, mokėjimas sodietiškai gaminti valgyti (cepelinai, ukrainietiški barščiai), mokėjimas pirštų tarp durų nekišti (diplomatija), mokėjimas apsiginti ir ginti skriaudžiamuosius) puoselėjančius kandidatus.
…kad ir žmoną (savo) pamylėti netingėtų!
Svarbiausiai rinkti nesidedančius į artimesnius santykius nei su Lenkija, nei su Rusija. Kitų realesnių grėsmių lietuvybei šiuo metu pasaulyje nėra. Visos grėsmės jai šiuo metu pačios Lietuvos valdžios neišmintis.