Sekmadienis, 5 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Alko radijas

J. Vaiškūnas. Kieno istoriją mes sau pasakojame? (II)

Iš paskaitos „Senieji baltų sambūriai: pamiršta sena ir sukurta nauja“

[post_published]

25

Vasario 18 d. Jonavos kultūros centre, etnokosmologo ir Romuvos vaidilos Jono Vaiškūno paskaita „Senieji baltų sambūriai: pamiršta sena ir sukurta nauja“ buvo atvertas sutartinių renginių ratas „RATU RATUJO“. Tai respublikinės sutartinių šventės „Sutarysma“ vienas iš renginių. Sutartinių garsai Jonavos kultūros centro meno galerijoje džiugins visus net 5 mėnesius. Baigiamasis šventės „Sutarysma“ vakaras įvyks liepos 18 d.

Na, o šventinių renginių ratą užsukti padėjęs J. Vaiškūnas nuoširdžiai stebėjosi šios šventės rengėjų sumanumu ir išmintimi: „Nustebino jonaviškių išsakytų klausimų, į kuriuos jie tikėjosi iš manęs išgirsti atsakymus pirmojoje šventės paskaitoje, rimtumas.

Tokios klausimų puokštės užtektų ne vienai rimtai konferencijai“, – sakė J. Vaiškūnas dėkodamas už vakarą šio renginio rengėjoms Jovitai Rutkauskaitei, Jurgitai Serapinei ir kitiems renginio rengėjams ir dalyviams.

1-ąją paskaitos dalį žiūrėkite ČIA.
srtrf-logo

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Vaiškūnas. Atsakymas prieš pagonis kariaujančiam Pavilioniui (video)
  2. J. Vaiškūnas. Velykos: metas pasitelkti savo papročių dvasinę galią
  3. J. Vaiškūnas. Dievai ir dorovė (video)
  4. J. Vaiškūnas. Žodis kaip žadas (I)
  5. J. Vaiškūnas. Dainų šventę aplaisto dievai
  6. J. Vaiškūnas. Dėl ko Pavilionis kovoja prieš pagonis?
  7. J. Vaiškūnas: Esame murkdomi globalistų liūne
  8. J. Vaiškūnas: Protėvių priesakus pernešame į XXI amžių (nuotraukos)
  9. J. Vaiškūnas apie Romuvą: Mes kreipiamės į savo galias (audio)
  10. J. Vaiškūnas: Užgavėnės – esmingiausia senosios lietuvių religijos šventė (nuotraukos)
  11. „Baltų genas“: J.Vaiškūnas apie senąjį baltų tikėjimą mūsų dienomis (audio)
  12. J. Vaiškūnas: Ši Žemė šventa
  13. J. Vaiškūnas. Medžiai mus vienija (audio)
  14. J. Vaiškūnas. Šventoji baltų žemė
  15. J. Vaiškūnas. Vėlinės – mirusiųjų ir gyvųjų akistata
  16. J. Vaiškūnas. Mintys Arvydą Šliogerį išlydėjus
  17. J. Vaiškūnas: Kalba yra stipriausias mūsų tapatybės pagrindas
  18. J. Vaiškūnas. Gintaras Beresnevičius – baltų religinių vaizdinių atkūrėjas (I)
  19. J. Vaiškūnas. Jonas Trinkūnas – Romuvos ąžuolas: tarp ištakų ir ateities (nuotraukos)
  20. J. Vaiškūnas. Kur dingo kario dvasia?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 25

  1. Kažin says:
    10 mėnesių ago

    Būdamas savimi negali nesusidurti su kito “buvimo savimi” reiškiniu. Akivaizdu, kad pasaulyje, visuomenėje tarp tų savasčių negali nebūti organiškai prieštaraujančių viena kitai. O tai yra “buvimui savimi” siena… Čia yra tas pats kaip ir su teise – ją į ką nors gali turėti tol, kol naudodamasis ja, veikdamas pagal ją, nepažeidi kito teisės.

    Atsakyti
    • Rimgaudas says:
      10 mėnesių ago

      Storame lotynų – lietuvių kalbų žodyne lotyniškas “paganus” reiškia “kaimietis, sodietis”. Ir tai reiškia, kad visą laiką buvome sėslūs, turtingi gyventojai, tikintys į vieną Aukščiausiąjį dievą, kuris yra visko Kūrėjas, Kūronas. Tiek Gediminas, tiek Mindaugas, kreipdamiesi į Romos katalikų tikėjimo atsiųstus legatus, pasakė, kad mūsų ir jūsų Dievas yra tas pats.

      Atsakyti
      • Pajūrietis says:
        10 mėnesių ago

        Nežinau, ką ten kas pasakė, nedalyvavau, nes mane pakviesti pamiršo. Gal po baliaus su stipriu midumi kažką ir lepterėjo. Bet mūsų dievai yra mūsų, o jų dievai yra jų. Pradėkime kad ir nuo to pranašo Mošės. Ką jis bendro turėjo su aisčiais?

        Atsakyti
        • Žemyna says:
          10 mėnesių ago

          Juk jei kas itin gudrus ir ambicingas, troškęs visą pasaulį (ar bent žemyną) užvaldyti, ir pastebėjęs, kokia yra Tikėjimo įtaka žmonių gyvenimui, bendruomenių sanklodai, nusprendžia kitokią Dievo legendą su suburtais bendraminčiais sukūręs į savo rankas žmonijos ,,dirigento” lazdelę perimti, kad galėtų religiją naudoti kaip ginklą smurtiniam kitų tautiečių, o vėliau ir kitų tautų bei jų žemių užgrobimui, tai dar nereiškia, jog dievų padaugėjo? Juk vieno Kristaus teiginio visgi nepaneigsim – Esu, kas esu…
          Būtent – kad ir ką mums mūsų pačių ar mūsų vadų vaizduotė prikurtų, Kūrėjas yra tas, kas yra. Jis yra Jis, ir Jo čia visos Autorinės teisės. Kad ir kiek dievų dievanešiai atradę būtų ar dar atras.
          (Primenu, kiek entuziastingų ,,Dievo nešėjų” mus užplūdo Atgimimo metais. O kaip entuziastingai pinigus rinko… 🙂 )

          Atsakyti
          • Pajūrietis says:
            10 mėnesių ago

            Nežinau, ar buvo Kristus, ar ne, nes apie jį pradėta rašyti ir kalbėti praėjus net apie 300 metų po jo nukryžiavimo… Kodėl taip vėlai prisiminė? Kiek kartų turėjo per tą laiką pasikeisti? O žmonės tada gyveno daug trumpiau, nei dabar, juk sodros dar nebuvo. Kaip ten bebūtų, lietuviai niekadėjai degina žoles, be ne krūmus. Kur gali pas mus išvysti degantį krūmą? Nebent prie degančios trobos.

          • :) :) :) says:
            10 mėnesių ago

            Kuo seniau kažkas buvo/,,buvo”, tuo lengviau ,,prisiminti, ką sakė”… Pvz., aš lengvai prisimenu, ką man Leninas sakė, kai per subotniką kartu rastą nešėme…

      • Bartas says:
        10 mėnesių ago

        Pasakyt , pasakė , bet “legatai ” Rymo papai perdavė visai kitą vertimą. Papa supyko ir nutarė. Paganus reikia išpjauti. Kaip tarė taip ir padarė.

        Atsakyti
  2. Global-Kapitalistas says:
    10 mėnesių ago

    Kieno istoriją mes sau pasakojame ? Genialus klausimas. Nugalėtojų parašytą istoriją. Istorija politikos prostitutė. Kas valdo – tas ir pasakoja. Ką jūs žinot apie Arėjų istoriją ? Nieko ??? Jie sukūrė visą šiandienos civilizaciją. Indija, Persija, Graikija …. viskas Arėjų darbas. Jei ne Arėjai – tebebūtume medyje. Kodėl jų kalba ir istorija – tabu ?

    Atsakyti
    • Būtent todėl. says:
      10 mėnesių ago

      Paprasta – yra ir daugiau norinčių būti jais laikomi.

      Atsakyti
  3. Rimgaudas says:
    10 mėnesių ago

    Nėra ką stebėtis tuo, kad žinojome, jog yra tik vienas Aukščiausiasis visko Kūrėjas, Kūronas, Kūras, nes, vos pasibaigus ledynmečiui, 7.632 m. pr. Kr. Palangoje Birutės kalne ir 7.275 m. pr. Kr. Vilniuje Stalo kalne, to supratimui buvome pasistatę struktūrines astronomijos observatorijas. Jose ėjo vienas, dienų skaičiavimo, ratas, antrasis ratas tarnavo Mėnulio fazių sekos kalendoriui, o trečiame rate buvo sužymėtos Zodiako juostos žvaigždynų padėtys.
    Europoje prie Magdeburgo dar Gozeke (Goseck) yra atkasta observatorija, turinti apie 5 tūkst. m. pr. Kr., senumą, į ten nenutrūksta pasaulio turistų srautas. Žurnalistai tą observatoriją praminė “vokiškuoju Stounhendžu”. Jei netikite, pažintinę kelionę į Gozeką galite užsisakyti turistines keliones aptarnaujančiose įmonėse.

    Atsakyti
    • Saulės Vilna says:
      10 mėnesių ago

      Baltų Romuvos yra laiko skaičiavimo ir rodymo vietos. Iš čia yra žodžiai slav. vriemia, gr. chronos – ‘laikas’. Laiko nenutrūkstamumas yra jo dieviškumas. Jo kaip dieviško garbinimo simbolis yra amžinosios ugnies kūrenimas Romuvose, taip pat – upės vandens nenutrūkstantis tekėjimas, todėl joms būtina vieta prie upės.
      Žyniais vadinami yra laiko ženklintojai Romuvose esančiuose laiko skaičiavimo ir rodymo įrenginiuose. Vaidilučių paskirtis jose – atlikti (vaidinti) laiko dieviško garbinimo apeigas tam skirtų iškilmių metų. Visa tai atlikti, be abejonės, buvo tam tikros genties priedermė. Ta gentimi regis yra buvusi lietuvių (leičių) arba gudų vardo gentis. Apie žodžių lietuvis ir gudas prasmių sinonimiškumą galima spręsti iš liet. tarm. ‘gadynė’ – bendr. kalba ‘laikas’, taip pat iš rus. ‘god’ – liet. ‘metai (laiko trukmė) bei rus. ‘mnogo liet’ – liet. ‘daug metų’. Žodžiu, yra pagrindo, kad Lietuva = Metuva. Taigi šių abiejų pavadinimų žodžių (lietuvis-gudas) giminystė su žodžio ‘laikas’ prasme akivaizdi. Kalbiškai giminiuojasi ir liet. žodžiai ‘leitis’ ir ‘laikas’(laikuvis).
      Beje, giminystė gali būti regima ir tarp Gozeko pavadinimo bei liet. pavardės Gudekas žodžių.
      Taigi Lietuva tiek pagal vardą, tiek, kaip rodo aptinkami astronominių observatorijų pėdsakai Palangoje ir Vilniuje, yra susijusi su laiko skaičiavimais senų senovėje.
      Tad, gal ir Alkas.lt tuo plačiau susidomėtų, bet kad va tie pėdsakai – ne Kaune, o Vilniuje…

      Atsakyti
      • Rimgaudas says:
        10 mėnesių ago

        Gerb. Aukso Vilna,
        Yra ne pėdsakas, o jau pati tokia Romuva Kaune. Visuomeniniais pagrindais jums, o jeigu keli ar kelios, tai ir visiems pažintinę tokią ekskursiją galėčiau pravesti. Data ir laikas (esu amžiuje) man nėra svarbūs – rinkitės patys. Prisiderintume. Susitiktume prie Kauno Karininkų Ramovės. Pasiūlykite, prašau.

        Atsakyti
        • Saulės Vilna says:
          10 mėnesių ago

          Aš kalbėjau apie paties minėtų Palangos ir Vilniaus astronominių observatorijų pėdsakus, o ne paprastas vėlyvo laikotarpio jau saviveiklines romuvėles.
          Labai ačiū už pasiūlymą dėl ekskursijos, bet turistinė komercinė informacija man yra niekai.
          Va Gozeko vardas rodytų, kad ten yra tikrumo dėl observatorijos. Palangos Juzės personažo atmintis taip pat lenktų į tai, kad jis gali būti susijęs su joje buvusia observatorija, Vilnių su tuo sietų žodis valanda kaip laiko vatavimo vieneto pavadinimas giminingas vardui Vilnius, kiti dalykai. Tačiau medžiagiškai to visko išlikę tik pėdsakai. Taigi, kad būtų galima parodyti ir įtikinamai paaiškinti apie tai ką nors tikro, Lietuvoje kaip ir neturima.

          Atsakyti
          • Pajūrietis says:
            10 mėnesių ago

            Birutės kalnas, observatorijos pėdsakai, kuršių praeitis, mano nuomone, yra išniekinti. Dar tas taip vaidinamas Žemaičių kalnelis… Kodėl žemaičių? Todėl, kad žemaičių? Prieš kiek laiko norėjo visus medžius iškirsti. Gerai, kad sveikas protas nugalėjo naikinimo instinktą, kas Vilniuje neįvyko.

  4. Global-Kapitalistas says:
    10 mėnesių ago

    Kitas klausimas: kieno gyvenimą gyvename ? Islamas, judaizmas, krikščionybė – Europos ? Kas primetė Europai savo gyvenimo būdą, savo pasaulėžiūrą, savo pasaulėjautą? Kiek europiečiams kainavo ta primesta gyvensena ir kiek toliau kainuoja ?

    Atsakyti
  5. Global-Kapitalistas says:
    10 mėnesių ago

    Taigi: kieno valtyje sėdime, kieno giesmę giedame ?

    Atsakyti
  6. Rimgaudas says:
    10 mėnesių ago

    Gerbiamieji,
    Apie praeitį mąstome šių dienų žmonių gausumo tikrove, tačiau Žalgirio mūšio metu žemėje gyveno vos 425 mln. žmonių (World Atlas, Kingfisher, London/2003). Dabar, gi, žemėje gyvena beveik 8 milijardai žmonių. Apie lietuvių senumą – toks pavyzdys: kuršiai buvo antri, kurie bendravo su Sniego žmogumi prie ledo krašto (Sn. žm. pėda Mikytų piliakalnyje). Pirmi, gi, bendravę su Sniego žmogumi, buvo aukštaičiai molėtiškiai (Sn. žm. pėda akmenyje prie Šiekštelio ežero). Kiek kuršių ir aukštaičių buvo iš viso tuomet? Labai mažai. Kiek baltuose buvo žmonių, kurie statė observatorijas Vilniujje ir Palangoje su Romuvomis tuomet? Labai mažai, tačiau šie žmones buvo labai dideli dvasia. Pastebėjimas: Lietuvos karininkų Ramovė yra labai mažose patalpose, tačiau Ramovės dvasia jose yra labai didelė. Dėkoju.

    Atsakyti
  7. Kažin says:
    10 mėnesių ago

    Krikščionybės – “kultūros” Lietuvoje nešėja dabar valdžių laikoma Lenkija, tai girdime iš šlėktuojančių partijų, Bumblausko pakraipos istorikų. Sovietmečiu kultūros nešėja Lietuvoje vienareikšmiškai buvo Rusija, tuomet tai be perstojo kartojo LKP tribadūrai – Burokevičiai.
    Viso to kaina – lietuvybės graužimo istorinis vyksmas jos pačios gimtojoje žemėje… Ką čia kalbėti, jeigu dar 1951 m. Stalino paleista švietimo “mašina” iš “tuteišų” gaminti Lenkijai “lenkus na Litwie” sukasi “nestabdyta” iki šiol, nors jau 30 metų kaip teisiškai Lietuva yra Lietuva. Trumpai sakant, Lietuvos valdžia 30 metų nesugeba ar nenori būti lietuvybės valdžia iš esmės… O tam tereikėtų nors 2-3 valstybės, lietuvybės savigarbą turinčių asmenų šalies aukščiausioje valdžioje ir tai pasikeistų – lietuvybės graužimas jos gimtinėje išsisklaidytų kaip rūkas švystelėjus saulei. Bet jie nesiranda…

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      10 mėnesių ago

      AČIŪ!!!!!

      Atsakyti
  8. Rimgaudas says:
    10 mėnesių ago

    Taip, gerbiamasai Kažin, taip. Pritariu, kad Lietuvos valdžia jau daugelį metų niekaip nesugeba, graužiant Lietuvą rusų ir lenkų rinkiminės akcijos aljansams, būti lietuvybės valdžia iš esmės. Žiūrėkime, taigi, už ką rinkimuose, kuriuose tauta yra suverenas, teisingai tikrai reikėtų balsuoti.

    Atsakyti
    • Sukti keleliai dulka, sukti keliai says:
      10 mėnesių ago

      Juolab, jei partijas įv. gudriais aplinkkeliais dosniausiai remiantis verslas su viena ar kita kaimyne susijęs…

      Atsakyti
  9. Vaclovas M. says:
    10 mėnesių ago

    Lietuvius kamuoja nepilnavertiškumo bjaurastis, nes geradarės kaimynės sukūrė pasakojimą apie mus kaip laukinius iš pelkių išlindusius aborigenus, kuriuos jie esą “sukultūrino”. O mes nedrįstame pasakyti, jog nuo XIII a. pradžios jau buvome karalystė, kurią užmaršino iš besipešančių piastiškų kunigaikštėlių sulipdyta Lenkija, atsiradusi tik Gedimino laikais Lokietkai patapus Krokuvos karaliuku. O Lietuvos karalystę pavertė kunigaikštyste XVI a. po Liublino unijos tie patys geradariai, vien kurių kalbą “suprantąs” krikščionių dievas. Tačiau Lietuvių dievai bei deivės ir toliau mums bylojo atvirai lietuviškai tūkstantmetę mūsų Tautos išmintį, tereikia įsiklausyti.
    Pradėkime kratytis minėto komplekso po 700 metų bent nuo to, kad Šventaragio slėnyje ant paminklo pažymėtume, jog Gediminas joks kunigaikštis, o tiesiog Karalius. Tai jau anais laikais žinojo visa Europa su popiežiumi priešakyje…

    Atsakyti
  10. Rimgaudas says:
    10 mėnesių ago

    Tad, už kokius valstybės vedlius tikrai reikėtų balsuoti? Atsakymas paprastas – už tuos, kurie, dėdami ranką ant mūsų šalies Konstitucijos, nėra jos pažeidę arba, matos, ir neketina jos pažeisti.
    Daugelis Konstitucijos nėra skaitęs, todėl paaiškinu, kad mūsų valstybės piliečiams derėtų balsuoti už tautines mūsų šalies vertybes (romantizmas, sąžiningumas, kūrybiškumas, mokėjimas sodietiškai gaminti valgyti (cepelinai, ukrainietiški barščiai), mokėjimas pirštų tarp durų nekišti (diplomatija), mokėjimas apsiginti ir ginti skriaudžiamuosius) puoselėjančius kandidatus.

    Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      10 mėnesių ago

      …kad ir žmoną (savo) pamylėti netingėtų!

      Atsakyti
    • Kažin says:
      10 mėnesių ago

      Svarbiausiai rinkti nesidedančius į artimesnius santykius nei su Lenkija, nei su Rusija. Kitų realesnių grėsmių lietuvybei šiuo metu pasaulyje nėra. Visos grėsmės jai šiuo metu pačios Lietuvos valdžios neišmintis.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vilniečiai šventė Perkūno dieną (video)

Romuva kviečia švęsti Perkūno dieną

2023 02 01
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

2023 01 30
S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II)

2023 01 22
Sauliaus Šaltenio knygos apie Klaipėdą rašymo akimirka. Šalia - režisierius Audrius Juzėnas | J.Grigorovič nuotr.

Išleista nauja S. Šaltenio knyga „Akis į akį. Klaipėda 1923“

2023 01 06
Savanorių karių nuotrauka, užėmus Klaipėdą. 1923 m. sausis | MLIM archyvo nuotr.

Klaipėdos krašto metams – paroda „1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“

2023 01 06
Jonas Vaiškūnas išrinktas AREKGT pirmininku | Alkas.lt nuotr.

Aukštaitijos etninės kultūros globos taryba išsirinko naują pirmininką ir aptarė 2023-ių Aukštaitijos atmintinų metų darbus

2022 12 28
Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

Vydūnas. Mūsų sentėvių tikėjimas

2022 12 28
„Aktualioji istorija“: Kas II amžiuje negyveno prie Vyslos? Klaudijaus Ptolemajo klaida

„Aktualioji istorija“: Kas II amžiuje negyveno prie Vyslos? Klaudijaus Ptolemajo klaida

2022 12 25
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt ekrano nuotr.

Kalėdų kalėjimas? Kas tai?

2022 12 24
LIetuvos kariuomenės žurnalas su S. Bandera ant viršelio | Rengėjų nuotr.

Išskirtinės parodos atidarymo svečių nuomonė: Mes turime būti kartu

2022 12 22
Rodyti daugiau

Naujienos

Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuviai keliones planuoja apgalvotai

2023 02 04
Ukraina nepasiduoda | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Europa traukia Ukrainą iš rusiškos meškos nasrų

2023 02 04
Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių | M. Plepio nuotr.
Kultūra

Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių

2023 02 04
Siaurukas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

2022-ieji – geriausi Siauruko gyvavimo metai

2023 02 04
Senieji ąžuolai – labiausiai gerbiami Lietuvos medžiai | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Senieji ąžuolai – labiausiai gerbiami Lietuvos medžiai

2023 02 04
Šlovė Ukrainai! | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Pakartotiniai smūgiai raketomis – teroristinės Rusijos atsakas į diplomatiją

2023 02 03
Dariaus ir Girėno stadionas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Dariaus ir Girėno stadionui – UEFA 4 kategorija

2023 02 03
Trimatis Vilniaus žemėlapis | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Atnaujintas trimatis sostinės žemėlapis

2023 02 03
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Teodrymn apie Konservatoriai Seimui teikia rezoliuciją dėl Rusijos agresijos Ukrainoje
  • EstebanAvalt apie Kaip paspartinti interneto svetainės veikimą?
  • Teodrymn apie D. Petkus: Raginame neleisti rengti antikonstitucinių LGBT eitynių
  • RichardPreme apie Telkiamas mitingas „Stop Šimonytės vyriausybės represijoms prieš Lietuvos žmones!“

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuviai keliones planuoja apgalvotai
  • Susitrenkus galvą blogiausia – nekreipti dėmesio
  • Daržovių blyneliai – sveikai ir pigiai vakarienei
  • Europa traukia Ukrainą iš rusiškos meškos nasrų
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Romuva kviečia švęsti Perkūno dieną

by Jonas Vaiškūnas
2023 02 01
1
Vilniečiai šventė Perkūno dieną (video)

Vasario 3 d.,  penktadienį, 18 val. Lietuvos nacionaliniame kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8, Vilniuje) Senovės baltų religinė bendrija Romuva...

Skaityti toliau

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

by Ditė Česėkaitė
2023 01 30
0
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybė kviečia mokslininkus ir tyrėjus dalyvauti Vilniaus miesto istorijos tyrėjų varžytuvėse ir gauti stipendiją. „2023-ieji metai istoriniai –...

Skaityti toliau

S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II)

by Kristina Aleknaitė
2023 01 22
1
S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II) | punskas.pl nuotr.

(Tęsinys) 1863 m. sukilime dalyvavo Punsko ir Seinų krašto visuomenė. Maždaug 5 km nuo Punsko yra Kartuvių kalnas, ant kurio,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Teodrymn apie Konservatoriai Seimui teikia rezoliuciją dėl Rusijos agresijos Ukrainoje
  • EstebanAvalt apie Kaip paspartinti interneto svetainės veikimą?
  • Teodrymn apie D. Petkus: Raginame neleisti rengti antikonstitucinių LGBT eitynių
  • RichardPreme apie Telkiamas mitingas „Stop Šimonytės vyriausybės represijoms prieš Lietuvos žmones!“
  • Jasondrymn apie Baltijos šalių konferencija Kembridže aptars svarbiausius švietimo klausimus
Kitas straipsnis
Karas Ukrainopje | Alkas.lt ekrano-nuor.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 03 31 16:55

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai