Lietuviškų mokyklų Punsko ir Seinų krašte istorija yra labai panaši. Vietos gyventojai siekė jas steigti, o lenkų valdžia varžyti ir uždarinėti. Ir vieni, ir kiti puikiai suvokė, kad švietimas yra svarbus veiksnys tautinio sąmoningumo ugdymui.
Lietuvos pakraščiams šviesti 1913 m. Vilniuje buvo įsteigta „Ryto“ draugija. Ji 1927 m. išlaikė 100 lietuviškų pradžios mokyklų su 4000 mokinių, 50 vakarinių kursų su 1767 klausytojais, Vytauto Didžiojo gimnaziją (439 mokiniai), lietuvių mokytojų seminariją (291 studentas).
Prieš 12 metų Žagarių kaimo gyventoja Monika Jančiulienė šio straipsnio autoriui pasakojo, kad spaudos draudimo metais Žagariuose buvo slapta lietuviška mokykla, o tarpukaryje pas ūkininką Joną Antanavičių veikė „Ryto“ draugijos įsteigta švietimo įstaiga.
Pasak istoriko Petro Vitkausko, 1928 m. Žagarių gyventojai prašė „Ryto“ draugijos jų kaime įsteigti vienklasę privačią lietuvišką mokyklą.
Draugija įsipareigojo tai padaryti, aprūpinti mokymo priemonėmis ir ją išlaikyti. Mokyklai patalpas sutiko duoti O. Rudienė. Mokytoju išrinktas P. Eidukonis. Deja, Mokyklų taryba šio kandidato nepatvirtino, o į jo vietą pasiūlė P. Anusevičiūtę.
1928 m. spalio 10 d. Žagarių mokyklai buvo suteikta koncesija. Iškilo sunkumų dėl kandidato į mokytojus. Mokyklų taryba ilgai vilkino jo paskyrimą.
1928 m. gruodžio 14 d. Draugija šiuo klausimu kreipėsi į Varšuvos kuratoriją. Ji bylą spręsti perdavė vėl Suvalkams. Šie reikalą vilkino.
Mokyklai gautas leidimas nustojo galioti. 1929 m. rugsėjo 17 d. Draugija kreipėsi į Mokyklų tarybą naujos koncesijos. 1929 m. spalio 3 d. ji metams pratęsė koncesijos galiojimą.
1929 m. lapkričio 19 d. Draugija pasiūlė kandidatę į mokytojus – Vilniuje gyvenančią J. Kazlauskaitę. Jos kandidatūrą patvirtino Mokyklų taryba ir 1930 m. vasario 3 d. mokykla pradėjo veikti.
Draugija su mokinių tėvais padėjo įrengti mokyklą, aprūpino ją inventoriumi bei mokymo priemonėmis. Pirmaisiais mokslo metais Žagarių mokykloje mokėsi 41 mokinys, veikė 4 skyriai. Mokymas vyko sklandžiai. Tėvai buvo patenkinti mokytoja.
1931 m. sausio 16 d. mokykloje buvo surengta mokiniams eglutė. Vaikai deklamavo eilėraščius, dainavo dainas ir šoko. Visi gavo dovanėles.
Renginyje dalyvavo Seinų kunigas A. Astasevičius, lietuvių vaikų prieglaudos vedėja Z. Čepulytė, Žagarių bei aplinkinių kaimų gyventojai.
1931 m. atsisakius J. Kazlauskaitei mokytojauti, Mokyklų taryba vėl nenorėjo skirti naujo kandidato. Ji atmetė P. Vaitulionio, Čenisytės ir M. Bigelio kandidatūras. Pagaliau Mokyklų taryba patvirtino ketvirtą kandidatę – J. Liutkevičiūtę.
1931 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais Žagarių mokykla neveikė. Pasinaudojo tuo Aradnykų valstybinės mokyklos mokytojas, kuris grasinimais ir baudomis vertė vaikus leisti į lenkišką mokyklą.
1931–1932 mokslo metais Žagarių mokykloje, kuri buvo pas ūkininką J. Antanavičių, surengtas vienas mokinių pasirodymas. Čia gyveno ir mokytoja, buvo įkurtas knygynėlis. Visos mokymo programos nepavyko išeiti, nes per vėlai prasidėjo mokslai.
1932 m. spalio 4 d. mokykla buvo perkelta į J. Rudžio namus, nes patalpos pas J. Antanavičių reikalavo remonto ir buvo atokioje vietoje.
Iki 1933 m. sausio 11 d. Žagarių mokykloje mokėsi 33 mokiniai, buvo 4 skyriai. Mokykloje veikė ir kuklus knygynėlis. Mokslas prasidėjo laiku.
Administracinė ir švietimo valdžia netrukdė mokytojai dirbti. Mokyklos biudžetas – 3 380 zlotų metams. Jis buvo skirtas mokytojo algai, nuomai, apkūrenimui, apšvietimui ir kitoms smulkioms išlaidoms.
(Bus daugiau)
Literatūra:
čia; Apie Žagarių kaimą ir jaunystės dienas (1 d.).
B. Makauskas, Vilnijos lietuviai 1919–1939, Vilnius, 1991.
V. Martinkėnas, Lietuviškos mokyklos ir skaityklos Vilniaus krašte 1919–1939, Vilnius, 1990.
P. Vitkauskas, Lietuviškų draugijų veikla Punsko ir Seinų krašte 1926–1939 m., Punskas, 2001.
P. Vitkauskas, Ryto draugijos veikla Punsko ir Seinų krašte, Punskas, 2014.
