Kiekvienoje valstybėje vyksta nuolatinė kova tarp politikų ir visuomenės dėl valdžios, dėl teisės valdyti ir skirstyti valstybės biudžeto pinigus.
Kaip kova vyksta Lietuvoje?
2010 m. politikai atėmė iš VSD ikiteisminio tyrimo funkciją ir nurodė ne kovoti su nusikaltimais, o stebėti ir juos informuoti apie veiksmus, kurie kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Tik nepaaiškino ir niekur neįtvirtino kokie šie veiksmai yra.
Tai reiškiasi, kad šiuos veiksmus nustatinės pati valdžia.
2015 m. politikai įvedė bankų sąskaitų kontrolę. Dabar teisėsauga ir kitos institucijos gali gauti visą informaciją apie asmens finansus, kiek jų turi, kiek ir iš ko gavo, kiek ir kam sumokėjo, kiek yra skolingas, ar turi finansinių problemų.
2016 m. politikai ypatingos skubos tvarka prieš pat savo atostogas beveik vienbalsiai priėmė įstatymo pataisas, kuriomis saugumui suteikė teisė sekti žmones be teismo leidimo esant tam tikriems atvejams.
2025 m. politikai prieš pat savo atostogas ir Kalėdas priėmė įstatymo pataisas, kuriomis saugumui dar labiau išplėtė teises. Dabar jie be teismo leidimo ne tik gali klausytis jūsų telefoninių pokalbių, bet ir įeiti į namus, tikrinti jus, jūsų dokumentus ir daiktus, apriboti jūsų teises.
Negana to politikų galvose gimsta vis naujos asmens tramdymo idėjos. Pavyzdžiui Ulbinaitė siūlo bausti žmones už mintis. Ar teisingos mintys spręs atskira institucija ar jos vadovas. Tave galės ištrinti iš socialinių tinklų, skirti finansinę baudą ar atimti laisvę. Net nekalbu apie darbo praradimą ir vilko bilietą.
Negana to politikas V.Gailius siūlo, kad vadovus į LRT skirtų VSD. Jie pasakytų ar tinkamas žmogus eiti šias pareigas ar ne. Juk LRT itin svarbi nacionaliniam saugumui institucija. O tokių institucijų, itin svarbių, atsiras visas sąrašas. Viskas būtų gerai, jei VSD būtų objektyvi ir nešališka, o ne pavaldi prezidentūrai ir užgaidoms.
Taigi, kol kas 4:0 politikų naudai ir visuomenės nenaudai. Štai taip po truputį, po truputį slenkiame link diktatūros.



























Vergiškos prigimties minia negali gyventi be diktatūros. Vergiškoje šalyje kritiškai mąstyti sugebantys, savo galvą ant pečių turintys žmonės nepageidaujami, nes jie yra pavojingi egoistiškiems diktatoriukams… ir už save nesugebantiems pastovėti lepšiams.
Tokių šalių dauguma. Mes ne išimtis.
V. Gailiaus mintis, kad vadovus į LRT skirtų VSD nėra teisinga. Tačiau, kad LRT vadovo pozicija būtų derinama su VSD, manau, tai būtų teisingas žingsnis. Dėkoju.
Ar Kusaitės, Garliavos, Pociūno bylose jie parodė, kad jais galima pasitikėti ? Kodėl jie pašalino Braziulį? Kodėl rezervistam leido užimti valstybines pareigas ? Ar jie skirs lrt vadovauti žmogų, kuris kels klausimus apie rezervistinį pogrindį ?
Išvardinkit rezervistus. Nors vieną.
Pocius, užsienio reikalų ministras.
Perskaitęs straipsnį, nevisiškai supratau už ką autorius kovoja. Už įvairias piliečių laisves, ar už jų tam tikrą apribojimą, polinkį į nesąmoningų piliečių sutramdymą, tam tikrą diktatūrą. Aš matau, kad įvairių kvailų laisvių Lietuvoje yra per daug. daug kas jomis naudojasi savo tikslams, norint pakenkti valstybei, ar iš savo nesupratimo, nesusigaudymo.Rimta tvarka valstybėje, tam tikros diktatūros apraiškos yra naudingos visuotinai. Bausmės taip pat turi būti griežtos. Tai valstybės viduje suteikia tvarką ir stabilumą, kurių tikslas valstybės stiprėjimas. Griežtos diktatūros yra šalia mūsų valstybės. Mes žinome, kas yra tose valstybėse diktatoriai ir kaip diktatūra ten veikia praktiškai.Lietuvą aš priskirčiau prie tokių valstybių, kur betvarkė ima viršų.Pilna žinių apie aukščiausius korumpuotus Lietuvos valdžios atstovus.Lietuvos valdžios jau ilgus dešimtmečius rūpinasi ne valstybės kūrimu visiems, jos stiprėjimu, bet savo asmeniniu turtėjimu.Visų blogybių priežastis–nuo 1992 m. antikonstituciškai vykstantys seimo rinkimai.
Antikonstituciškai? Ir tiek metų tylėjot? 🙂