„Punskas – Lietuva šalia Lietuvos“, – šie žodžiai jautriai apibūdina daugiau nei šimtmetį už dabartinės Lietuvos valstybės sienų gyvenančią lietuvių bendruomenę, kuri išsaugojo tai, kas brangiausia – gimtąją kalbą, kultūrą, papročius ir tautinę tapatybę.
Šiemet ypatingą sukaktį minintis vienas svarbiausių šios bendruomenės kultūros židinių – Punsko lietuvių kultūros namai – kviečia į sukakties renginius, skirtus pagerbti žmones, kurie per septynis dešimtmečius kūrė ir puoselėjo lietuvišką kultūrinį gyvenimą šiame krašte.
Nuo birželio 13 d. iki rugpjūčio 17 d. Punsko lietuvių kultūros namų parodų erdvėje veikia paroda „Alsuojame lietuviška dvasia“, kurioje bus rodomi Lietuvos ir Punsko krašto autorių darbai. O birželio 13 d. 19 val. žiūrovus subūrė iškilmingas koncertas.
Punsko lietuvių kultūros namų istorija prasidėjo 1956 metais. Tai buvo laikas, kai vietos šviesuoliai suprato, jog bendruomenei reikalinga ne tik kasdienė duona, bet ir dvasinis penas. Jų pastangomis įkurti kultūros namai tapo lietuvybės tvirtove, kurioje iki šiol puoselėjama kalba, menas, papročiai ir tautinė savimonė.
Šiandien Punsko lietuvių kultūros namuose veikia devyni meno kolektyvai – šokių ansambliai, chorai, kapelos, teatrai ir vokalinės grupės, vienijančios apie 350 dalyvių. Jiems vadovauja vietiniai kūrėjai ir iš Lietuvos atvykstantys profesionalūs meno vadovai. Kolektyvų veikla žinoma ne tik Lenkijoje, bet ir Lietuvoje bei kitose šalyse.
Didžiuoju bendruomenės pasididžiavimu išlieka dalyvavimas Lietuvos dainų šventėse. Punsko krašto kolektyvai taip pat aktyviai dalyvauja ir varžytuvėse, šventėse, iš kurių dažnai grįžta pelnę aukštus įvertinimus bei apdovanojimus.
Pasak bendruomenės narių, svarbiausias jų tikslas – išsaugoti ir perduoti ateities kartoms sukauptą dvasinį turtą. Per visus septyniasdešimt metų Punskas išliko širdimi atsigręžęs į Lietuvą, o lietuviška dvasia čia tebėra gyva ir stipri.
„Jaučiame, kad esame Lietuvos priešpilis, kuriame visų širdys plaka vienu ritmu, o lūpose skamba ir skambės – Tėvynė Lietuva“, – sako Punsko lietuvių bendruomenės atstovai.
Renginiai taps ne tik gražia sukakties švente, bet ir prasmingu liudijimu, kad lietuvybė gali gyvuoti, augti ir vienyti žmones nepaisant jokių valstybinių sienų.
