Seimo Priklausomybių prevencijos komisija svarstė raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimo tarp nepilnamečių klausimą. Turimi duomenys rodo, kad Lietuvoje beveik ketvirtadalis nepilnamečių yra vartoję raminamuosius ir migdomuosius vaistus be gydytojo paskyrimo.
„Raminamųjų vaistų vartojimas tarp nepilnamečių yra didėjanti problema, reikalaujanti proaktyvaus dėmesio. Siekiant realių pokyčių, būtina stiprinti prevenciją, plėsti nuoseklų vaikų ir jaunimo švietimą, didinti tėvų informuotumą ir atsakomybę bei užtikrinti, kad benzodiazepinų grupės vaistų skyrimas ir kontrolė būtų pagrįsti aiškiomis, atsakingomis taisyklėmis“, – sako Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas prof. dr. Saulius Čaplinskas.
Susirūpinimą kelia nereceptiniai vaistai
Naujausi duomenys rodo, kad 2025 m. raminamųjų ir migdomųjų vaistų receptus gavo apie 600 nepilnamečių, o kai kuriose savivaldybėse jų išrašymo mastai pastebimai skiriasi. Tačiau itin didelį susirūpinimą kelia nereceptinis raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimas: 2024 m. bent kartą gyvenime raminamuosius ar migdomuosius vaistus be gydytojo paskyrimo vartojo 22,8 proc. nepilnamečių, iš jų 31,1 proc. mergaičių ir 14,8 proc. vaikinų. Nuo 2003 m. šis rodiklis padidėjo beveik dešimtadaliu (9,3 proc.). Vaistų vartojimas tarp merginų visais laikotarpiais yra didesnis. Duomenys rodo, kad kai kuriose savivaldybėse raminamųjų receptai išrašomi ilgesniam laikotarpiui nei rekomenduojama ir tokiems faktams būtina papildoma aplinkybių analizė.
Raminamuosius ir migdomuosius vaistus be gydytojų paskyrimo bent kartą gyvenime vartoję prisipažįsta 39,7 proc. Klaipėdos rajono, 38,7 proc. Raseinių rajono, 33,9 proc. Ukmergės rajono ir 33,8 proc. Birštono ir Prienų rajono respondentų.
Priklausomybių prevencijos komisijos posėdyje svarstant raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimo tarp nepilnamečių klausimą, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos specialistai akcentavo, kad benzodiazepinų grupės vaistai yra skirti tik trumpalaikiam ūminių būklių gydymui, o dėl didelės priklausomybės rizikos jų skyrimas turi būti griežtai ribojamas ir kontroliuojamas. Šie vaistai priskiriami kontroliuojamoms psichotropinėms medžiagoms, todėl gali būti skiriami tik laikantis specialių reikalavimų – išrašomi elektroniniu būdu arba specialiais receptais, o viename recepte leidžiama nurodyti tik vieną preparatą.
Gydytojų atsakomybė
Pabrėžta, kad jų vartojimas turi būti trumpalaikis ir pagrįstas aiškiomis medicininėmis indikacijomis, o gydytojas privalo nuolat vertinti su vartojimu susijusias rizikas ypač jaunimo atveju bei skatinti vaistų vartojimo mažinimą ar laipsnišką nutraukimą. Tokia reguliacinė sistema sukurta siekiant riboti piktnaudžiavimą ir mažinti priklausomybės išsivystymo riziką, tačiau praktikoje susiduriama su iššūkiais užtikrinant nuoseklų šių reikalavimų laikymąsi ir veiksmingą kontrolę.
Atkreiptas dėmesys, kad nepaisant griežto reglamentavimo, dalis šių vaistų vis tiek tampa prieinami nepilnamečiams, dažniausiai per artimą aplinką – vaistai gaunami iš tėvų arba su jų žinia. Akcentuota, kad raminamųjų vaistų vartojimas dažnai yra susijęs su vaikų emocine ir psichikos sveikata. Tai rodo, kad vien teisinio reguliavimo nepakanka – būtinos papildomos prevencinės ir informacinės priemonės: visuomenės, ypač tėvų, švietimas apie šių vaistų vartojimo, netinkamo laikymo rizikas ir galimas pasekmes.
Apibendrinant svarstytą klausimą konstatuota: nors bendras benzodiazepinų vartojimas Lietuvoje mažėja, tačiau tarp nepilnamečių situacija išlieka jautri ir reikalaujanti nuoseklaus valstybės institucijų dėmesio. Komisijos nariai siūlė gilinti analizę ir sisteminti duomenis, išskiriant skirtingas amžiaus grupes, vertinant vaistų išrašymo trukmę, regioninius skirtumus ir galimus ryšius tarp receptinio ir nereceptinio vartojimo. Siekiant geriau suprasti situacijos mastą, siūlyta vaistų vartojimo tarp nepilnamečių rodiklius vertinti bendrame psichotropinių vaistų suvartojimo kontekste. Pabrėžta, kad išsamesnis duomenų vertinimas leistų tiksliau identifikuoti rizikos grupes ir nustatyti realias piktnaudžiavimo priežastis. Būtina gerinti informacijos pateikimą visuomenei bei kryptingai plėtoti prevencines priemones, orientuotas tiek į vaikus, tiek į jų tėvus.
Parengta pagal Seimo kanceliarijos pranešimą
