Z karta (gimę 1997–2012 metais) dažnai apibūdinama kaip drąsi, atvira ir nebijanti kalbėti apie emocinę sveikatą. Tačiau pirmasis Baltijos šalyse atliktas Z kartos draudimo raštingumo tyrimas atskleidė kitą tendenciją – nors jauni žmonės supranta finansinio saugumo svarbą, pirmieji rimtesni gyvenimo sprendimai jiems dažnai kelia daug abejonių ir nerimo.
Kodėl Z karta kitaip vertina saugumą?
Emocinės klinikos „Anima psichologija“ įkūrėjos, psichoterapeutės Viktorijos Bartkutės-Vyšniauskienės teigimu, šią kartą formavo visai kitokios aplinkybės nei jų tėvus.
„Tūkstantmečio karta augo gana saugiais ir stabiliais laikais. Z karta užaugo pasaulyje, kuriame matė pandemiją, karus, ekonominį neapibrėžtumą. Natūralu, kad tai formuoja visai kitokį santykį su saugumu ir ateitimi“, – sako specialistė.
Anot jos, jei ankstesnės kartos dažniau vadovavosi principu „reikia – vadinasi, darau“, šiandien jauni žmonės pirmiausia siekia surinkti kuo daugiau informacijos ir tik tada ryžtasi veikti.
Baimė suklysti
Pasak psichoterapeutės, vienas ryškiausių šios kartos bruožų – pasikeitęs požiūris į klaidas.
„Šiandien klaida dažnai suvokiama kaip ženklas, kad nepakankamai pasistengei arba neatradai geriausio sprendimo. Todėl daliai jaunų žmonių atrodo saugiau sprendimą atidėti, nei rizikuoti suklysti“, – teigia V. Bartkutė-Vyšniauskienė.
Psichoterapeutė pastebi, jog papildomą spaudimą kuria ir socialiniai tinklai.
„Jaunas žmogus mato ne tik savo galimybes, bet ir idealizuotą kitų žmonių gyvenimą. Todėl natūraliai atsiranda lūkestis, kad pirmas būstas turi būti labai geras, atostogos – įspūdingos, o pirmieji sprendimai – teisingi“, – sako ji.
Ne visada pasiruošę savarankiškam gyvenimui
Psichoterapeutė atkreipia dėmesį, kad daugelis Z kartos atstovų augo aplinkoje, kurioje tėvai galėjo suteikti daugiau galimybių nei ankstesnėms kartoms.
„Tėvai skatino mokytis, studijuoti, ieškoti savęs, dažnai apsaugodavo nuo finansinių rūpesčių. Tačiau anksčiau ar vėliau ateina momentas, kai tenka pradėti gyventi iš savo pajamų ir pačiam prisiimti atsakomybę už savo sprendimus“, – aiškina V. Bartkutė-Vyšniauskienė.
Jos teigimu, dalis jaunų žmonių ilgiau gyvena jausdami, kad visada yra kažkas, kas padės, todėl pirmieji savarankiški sprendimai tampa gerokai didesniu iššūkiu.
Žino daug, bet veikti vis dar nedrąsu
Panaši tendencija atsiskleidė ir „Balcia Insurance SE“ atliktame tyrime. Lietuvoje teorinių žinių rodiklis siekė 56 balus, o praktinių įgūdžių ir elgsenos – vos 29.
„Matome, kad jauni žmonės supranta, jog rizikos egzistuoja, tačiau realiose situacijose dažnai stokoja aiškumo ir pasitikėjimo. Kai kažkas nutinka pirmą kartą, atsiranda daug nežinomybės – ką daryti po eismo įvykio, kaip elgtis dėl žalos nuomojamame būste ar kas atsakingas, jei nukenčia kitas žmogus“, – sako „Balcia“ valdybos narys ir Lietuvos filialo vadovas Artur Senčenko.
Anot jo, šiandien jauni žmonės su atsakomybe susiduria gerokai anksčiau, nei patys mano.
„Ši karta daug keliauja, nuomojasi būstus, naudojasi paspirtukais ar dalijimosi platformų automobiliais. Dažnai apie galimas pasekmes susimąstoma tik tada, kai kažkas nutinka. Tačiau atsakomybė prasideda gerokai anksčiau – nuo supratimo, kad kiekvienas sprendimas gali turėti pasekmių ne tik tau pačiam, bet ir aplinkiniams“, – teigia Artur Senčenko.
Ką svarbu suprasti tėvams?
Pasak psichoterapeutės, didžiausia klaida, kurią daro dalis tėvų – noras apsaugoti vaikus nuo visų nesėkmių.
„Kai už klaidas baudžiame arba nuolat gąsdiname pasekmėmis, žmoguje užauginame stiprų vidinį kritiką. Vėliau jis pats sau sako: geriau nebandyk, nes nepavyks“, – teigia ji.
Vietoje to specialistė ragina mokyti vaikus, kad klaidos yra natūrali gyvenimo dalis.
„Jeigu kažkas nepavyko, svarbu klausti ne kas kaltas, o ką iš šios situacijos galima išmokti. Būtent taip auginamas pasitikėjimas savimi ir gebėjimas prisiimti atsakomybę už savo sprendimus“, – sako V. Bartkutė-Vyšniauskienė.
***********************************************
Apie Z kartos draudimo raštingumo tyrimą Baltijos regione
Draudimo technologijų bendrovė „Balcia“ atliko pirmąjį Z kartos (Gen Z) draudimo raštingumo tyrimą Baltijos regione. Trečiadienį tyrimo rezultatai pristatyti jaunimo auditorijai, siekiant paskatinti platesnę diskusiją apie tai, kaip jaunoji karta supranta įvairias rizikas ir kaip su jomis tvarkosi.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad Lietuvoje jaunimo draudimo raštingumo indeksas siekia vos 44 balus iš 100. Tai rodo, kad 13–21 metų jaunuolių informuotumas draudimo klausimais yra tik vidutinis ir artimas žemam lygiui.
„Balcia“ atstovų teigimu, diskusijos apie draudimą turėtų prasidėti kuo anksčiau, kad naujoji karta, įžengdama į suaugusiųjų gyvenimą, būtų gerai informuota. Tai paskatino bendrovę kurti „Gen Z draudimo raštingumo indeksą“ Baltijos šalyse bei Lenkijoje ir atlikti tyrimą, kuris pirmą kartą regione sistemingai vertina, ką jauni žmonės žino, ką galvoja ir kaip elgiasi draudimo klausimais.
Daugelis jaunų žmonių mano, kad draudimas skirtas tik suaugusiesiems, nes paprastai jis susijęs su namais, automobiliais ar vertingais daiktais. Taip pat vis dar gyvuoja mitai, kad draudimas yra sudėtingas, brangus ir nesusijęs su jų kasdieniu gyvenimu. Tačiau iš tikrųjų jauni žmonės kasdien susiduria su įvairiomis rizikomis.
„Mes puikiai žinome, kad net važiavimas dviračiu gali sukelti žalą kitiems, o ekstremalūs sportai – sužalojimus, kurių gydymas gali būti brangus. Tokios situacijos gali sukelti stresą ir neaiškumą, ką daryti toliau. Tikime, kad žinios apie draudimą gali jauniems žmonėms suteikti saugumo jausmą. Tai leidžia jiems leistis į nuotykius, keliauti, išbandyti naujas sporto šakas ir gyventi aktyviai, žinant, kad netikėtose situacijose jie gali jaustis saugiai“, – pabrėžia Artur Senčenko, „Balcia“ valdybos narys ir Lietuvos filialo generalinis direktorius.
Rezultatai parodė vidutinį supratimo lygį
Tyrimo rezultatai ir kitose Baltijos šalyse buvo vidutiniai: Latvijoje indeksas – toks pat kaip Lietuvoje, t. y. 44 iš 100, o Estijoje – šiek tiek žemesnis. Lenkijoje Z kartos draudimo raštingumo indeksas siekė 47 – tai aukščiausias rezultatas šiame tyrime, tačiau jis vis tiek rodo tik vidutinį supratimo lygį.
Šio indekso metodika buvo sukurta bendradarbiaujant su keturių šalių draudimo sektoriaus ekspertais bei nepriklausoma rinkos tyrimų bendrove „RAIT“, taip sukuriant unikalų požiūrį į jaunimo draudimo raštingumo vertinimą.
Indeksas sudarytas iš trijų pagrindinių aspektų: jaunimo žinių ir supratimo apie draudimą vertinimo, jų veiksmų ir praktinių įgūdžių priimant su rizika susijusius sprendimus, taip pat jų požiūrio ir motyvacijos. Indekse naudota aiški penkių lygių skalė: 0–19 balų reiškia labai žemą raštingumą, 20–39 – žemą, 40–59 – vidutinį, 60–79 – vidutiniškai aukštą, o 80–100 – aukštą. Tai reiškia, kad Lietuvos Gen Z draudimo raštingumo indeksas yra vos šiek tiek virš vidutinio lygio apatinės ribos, o tai pabrėžia būtinybę stiprinti jaunimo žinias ir įgūdžius šioje srityje.
„Jau seniai didžiausią dėmesį skiriame Z ir alfa kartoms – jauniems žmonėms, kurie artimiausiais metais formuos visuomenę ir ekonomiką. Šis indeksas tarnauja kaip gairės, nurodydamos, kur turime susitelkti, kad iki 2030 m. būtų pasiektas bent jau vidutiniškai aukštas draudimo raštingumo lygis. Manome, kad mūsų pareiga yra paneigti įsitvirtinusius mitus ir šviesti jaunimą, kad ateityje jie turėtų tiek reikiamų žinių, tiek pasitikėjimo savimi, kad galėtų priimti protingus sprendimus“, – pabrėžia A. Senčenko.
Nežino, kaip pritaikyti turimas žinias praktikoje
Tyrime iš viso dalyvavo 3 000 jaunuolių iš keturių šalių. Duomenys rodo aiškią tendenciją visose šalyse: jauni žmonės supranta pagrindinius draudimo principus, tačiau jiems vis dar trūksta aiškumo ir pasitikėjimo, kad galėtų šias žinias pritaikyti kasdienėse situacijose.
Lietuvoje praktinių įgūdžių ir elgsenos rodiklis siekia 29, o teorinių žinių rodiklis – 56. Panaši tendencija matoma ir kitose šalyse: Latvijoje praktinių įgūdžių rodiklis siekia 27, Lenkijoje – 25, o Estijoje – 23.
Viena iš pagrindinių tyrimo išvadų – jauni žmonės draudimą laiko svarbia apsaugos priemone, tačiau jų supratimas apie jo esmę ir praktinis pritaikymas vis dar tik formuojasi. Tai reiškia, kad pagrindinė užduotis ateityje – ne įtikinti jaunimą draudimo svarba, o padėti jiems suprasti, kaip jis veikia realiose situacijose: kaip pasirinkti draudimo polisą, ką reiškia jo sąlygos ir ką daryti nutikus įvykiui. Ekspertai pažymi, kad šiuo atžvilgiu veiksmingiausias būdas yra praktinis, realaus gyvenimo finansinis švietimas.
Švietimo priartinimas prie jaunimo per realias gyvenimo situacijas
„Balcia“ jau dabar aktyviai dalyvauja įvairiose jaunimo veiklose ir renginiuose, skatindama supratimą apie draudimą jaunimui patraukliais būdais. Šio indekso duomenys taps pagrindu ilgalaikėms iniciatyvoms, skirtoms stiprinti jaunimo draudimo raštingumą.
Bendrovė planuoja plėtoti skaitmeninę platformą kastavesaugo.lt kurioje jau dabar siūloma interaktyvi ir mokomoji medžiaga jaunimui pritaikytu formatu ir suprantama kalba. Ateityje bendrovė taip pat ketina glaudžiau bendradarbiauti su Lietuvos mokyklomis ir kurti medžiagą, kurią būtų galima naudoti tiek klasėje, tiek namuose ar laisvalaikio metu.
„Jauni žmonės gyvenime patiria daugybę pirmųjų kartų – pirmasis automobilis, pirmasis nuomojamas butas, pirmoji už savo pinigus apmokėta kelionė. Taip, taip pat ir pirmasis susidūrimas su draudimu. Visa tai, kartu su brendimu, gali sukelti nerimą, netikrumą ir daugybę neatsakytų klausimų. Turime galimybę ir pareigą – ne tik sumažinti šį nerimą, bet ir pagerinti padėtį šviečiant jaunąją kartą, kuri formuos Lietuvos ekonomiką ateinančiais dešimtmečiais. Kiekvienas jaunas žmogus, suprantantis, kas jį saugo ir kodėl, yra žingsniu arčiau visuomenės, kurioje finansiniai sprendimai priimami sąmoningai, o ne atsitiktinai ar tik po to, kai ištinka nelaimė“, – sako A. Senčenko.
