Gydytojos verdiktas: kodėl pusę jūsų vitaminų galima išmesti

Vitaminų lentynėlė: ar moderni piliulė nurungė protėvių išmintį?

„Parodykite, ką geriate kasdien“, – paprašė gydytoja. Ant stalo sugulė devynios spalvingos dėžutės – visa šiuolaikinio žmogaus vilčių vaistinėlė.

Multivitaminai, vitaminas C, B grupės kompleksas, kalcis, kolagenas…

Gydytoja atidžiai peržvelgė kiekvieną ir penkias iš jų nustūmė į šalį. „Šie jums neduoda nieko, – ramiai tarė ji, – išskyrus tai, kad tuština piniginę.“

Ši scena, vykstanti gydytojo kabinete, atspindi platesnę problemą. Atrodo, pamiršome, kad mūsų senoliai stiprybės sėmėsi ne iš buteliukų, o iš daržo, miško ir aruodų.

Ar tikrai cheminė formulė piliulėje gali atstoti tai, ką per amžius mums teikė Lietuvos gamta?

Multivitaminai: kai gausos ragas tampa pertekliumi

Daugelis tiki, kad multivitaminų tabletė – tai sveikatos draudimas. Tačiau gydytoja paaiškina, kad jei jūsų mityba subalansuota, organizmas jau gauna viską, ko jam reikia.

Lietuviškas stalas, kuriame netrūksta šakniavaisių, raugintų daržovių, grikių ir sezoninių uogų, yra natūralus vitaminų šaltinis. Piliulė tik prideda tai, ko ir taip yra gana.

„Žmonės mąsto – blogiau nebus. Tačiau gali būti“, – įspėja specialistė. Perteklius ne visada tiesiog pasišalina.

Kai kurios medžiagos ima konkuruoti tarpusavyje: pavyzdžiui, didelis kalcio kiekis gali blokuoti gyvybiškai svarbios geležies įsisavinimą. O per didelė vitamino B6 dozė ilgainiui gali pakenkti nervų sistemai.

Klinikiniai tyrimai patvirtina – sveikiems žmonėms multivitaminai retai kada suteikia daugiau energijos ar sustiprina imunitetą.

Vitaminas C ir kolagenas: tarp rinkodaros pasakų ir biochemijos

Milžiniškos vitamino C dozės peršalus – vienas gajausių mitų. Tiesa paprasta: organizmas pasiima tiek, kiek jam reikia (dažniausiai apie 100 mg), o visa kita negailestingai pašalina su šlapimu.

Mūsų protėviai tai žinojo intuityviai, žiemą stiprindamiesi ne tabletėmis, o raugintais kopūstais, spanguolėmis ar erškėtuogių arbata.

Ne mažiau apipintas legendomis ir kolagenas. „Kolageno milteliai tiesiai į jūsų odą ar sąnarius nenukeliauja“, – šypsosi gydytoja.

Virškinimo sistema bet kokį baltymą, įskaitant ir brangųjį kolageną, suskaido į aminorūgštis. O jau tada organizmas pats sprendžia, kur jas panaudoti. Galbūt jis atkurs raumenis, o ne išlygins raukšles.

Beje, tradicinė lietuviška šaltiena – puikus natūralaus kolageno šaltinis, kuriam nereikia jokių reklaminių šūkių.

Kada papildai lietuviui yra būtinybė?

Vis dėlto būtų klaidinga teigti, kad visi papildai yra beverčiai. Egzistuoja situacijos, kai jie ne tik reikalingi, bet ir būtini, ypač atsižvelgiant į mūsų geografinę platumą ir gyvenimo būdą.

• Vitaminas D. Tai bene svarbiausias papildas Lietuvos gyventojui. Nuo vėlyvo rudens iki pavasario saulės spindulių mums katastrofiškai trūksta, todėl vitamino D atsargas būtina papildyti.
• Folio rūgštis. Ji yra būtina moterims, planuojančioms nėštumą ir pirmuoju nėštumo trimestru – tai standartinė vaisiaus nervinio vamzdelio defektų prevencija.
• Vitaminas B12. Šio vitamino gali trūkti veganams, vegetarams ir žmonėms, turintiems tam tikrų virškinimo sutrikimų.
• Geležis. Ji skiriama tik tada, kai kraujo tyrimai rodo aiškų jos trūkumą – anemiją. Vartoti geležį “profilaktiškai“ yra pavojinga.

Grįžkime prie ištakų: tyrimas, o ne reklama

“Pirmiausia – kraujo tyrimas, tik po to – papildas“, – apibendrina gydytoja. Savigyda, paremta kaimynės patarimu ar įtaigia reklama, dažniausiai veda į nusivylimą ir išleistus pinigus. Prieš pirkdami dar vieną vitaminų buteliuką, investuokite į pokalbį su savo gydytoju.

Galbūt atsakymas į jūsų energijos stokos problemą slypi ne piliulėje, o lėkštėje – toje, kurioje garuoja grikių košė, raudonuoja burokėliai ar kvepia miško uogos.

Tai paveldas, kurio vertę patvirtina ne tik senolių išmintis, bet ir šiuolaikinis mokslas.