Yra Lietuvoj vienas istorikas, kuris nuolat kartoja jog istorijos neįmanoma pavogti. Šie žodžiai suskamba kai lietuviai pamini apie realų litvinizmo – fašizmo pavojų. Aplamai susidaro įspūdis jog šio istoriko gyvenimo prasmė yra raminti Lietuvą egzistencinio pavojaus akivaizdoj.
Gali apimti džiaugsmas išgirdus, jog istorijos neįmanoma pavogti, tačiau atsibundi kitą dieną, pažiūrį į Lietuvos žemėlapį ir matai – Lyda yra vis dar Gudijos okupuota.
Vytis yra Lietuvos valstybės simbolis. Kodėl didelės dalis lietuvių yra prieš kai šį mūsų simbolį savinasi Gudija?
20 a. pradžioj Gudija jau savinosi Lietuvos simbolį bei pasekoj gudai savo valstybės žemėlapiuose paišė Vilnių bei Lydą kaip Gudijos teritoriją. Benaudojant šį simbolį kaip pagrindą šiems pavyko okupuoti Lydą, dar bandė kartu okupuoti Vilnių bet nepavyko.
Nūn Gudija vėl nori naudoti Vytį ir vis iš jų išsprūsta pretenzijos Vilniui, vėliau bandoma malšinti gaisrą bei aiškinti, jog čia nieko tokio, neva nesusipratimas. Panašiai lietuviai naiviai galvojo 20 amžiuj, kol Lyda su 18,000 kv. km Lietuvos teritorija tapo Gudijos okupuota.
Taigi, ar galima pavogti mūsų istoriją, atsakymas – kur mūsų Lyda? Kodėl Lydoj nebeliko lietuvių?
gerb. Apžvalgininke, ne tik Lydoje nebeliko lietuvių- manau, gretai jų neliks ir Gervėčiuose, Rimdžiūnuose, Pelesoje, aplink Brėslaują ir kitose dabartinės Baltarusios vietose,kur jų protėviai gyveno tūkstančius metų. nes Baltarusios valdžia uždarė lietuviškas mokyklas ir lietuviškų draugijų centrus. Susidaro įspūdis,kad tai nerūpi nei Lietuvos prezidentui, nei Seimui, nei Vyriausybei…
Ką ten tokios smulkmenos kaip Gervėčiai ar Pelesa… Lietuvos valdžiai (ir kai kuriems istorikams) kartu su Belorusijos (nesuprantu kodėl apžvalgininkas juos keistai vadina Gudija) veikėjais ne tai kad „nerūpi“, bet netgi labai rūpi, kad ir Vilnius, ir visa Lietuva nebūtų tautinė (ar monoetninė) valstybė, kad būtų multikultūrinė šalis. Jie ta kryptimi smarkiai darbuojasi: ir lietuvius skatina emigruoti, ir svetimą „populiaciją“ skatina atvykti, ir gina atvykėlius nuo lietuvių kalbos…
Lietuva vis dar valdo svinjaninu kgb, jau vien ko zydas su vokiska pavarde landzbbis kgb propisorius vertas
Dar apie lietuvių kalbos plotus žemėlapyje- už Lietuvos -Latvijos sienos, netoli Klaipėdos- Liepojos plento ,aplink Rucavą randame Geistauti, Meiriške, Žvinguli ( latviškai būtų ,ko gero, Zviguli) , Kakiške, Kalniški, Lankuti. Matyt,čia kalbėta ir lietuviškai, bet tie plotai balti, neužbrūkšniuoti žaliai.
Ar baltus rusus vadinti gudais yra teisinga?
Aš taip nemanau….
nera jokiu baltu rusu, nes tai tik okupanto svinjanino moskovito sugalvotas skreplys siekiant pasivogti ir istorija ir Lietuvos bei Rusios zemes…panasiai vokieciai save buvo pasivadine Prusais
XXI amžiuje rusus vadina gudais gali tik atitrūkėliai nuo tikrovės, prisiskaitę taip vadinamų istorinių romanų.
zemelapis yra 1900 metu padeties atspindys o ne 16 amziaus, nes 1550 metais net Kijeve Lietuviskai visi vis dar kalbejo
Labai geras dr. Algimanto Kasparavičiaus straipsnis “Tauta, kalba ir valstybė”- lrt.lt/naujienos/nuomones/3/2127492/algimantas-kasparavicius-tauta-kalba-ir-valstybe
Beje, šis žemėlapis dingo iš lenkiško straipsnio apie lietuvių kalbą Vikipedijoje. Priežastis- neva nėra įrodymų apie tokį lietuvių kalbos paplitimą 16 -ame amžiuje. Matyt, akad. Z.Zinkevičiaus tyrinėjimai jiems nėra įrodymai?
Vikipedijos turinys stipriai pakeistas.
O lietuviškoje vikipedijoje apie spaudos draudimą aiškinama, kad Lietuvoje buvo uždrausta ne lietuviška spauda, o spauda lenkiškomis raidėmis, ypač su raide W. Pasirodo, lietuviai tada bandydami išsisukti nuo šio draudimo dėl to ir pašalino šią taip mums savą, svarbią, reikalingą ir brangią raidę iš lietuviškos abėcėlės… Taigi, jie strateguoja, rūpinasi mūsų žiniomis apie lietuvių kalbą, darbuojasi…
Buvo uždrausta lietuvių kalba viešajame gyvenime, uždraustos mokyklos, kuriose buvo mokoma lietuviškai… Kaip dabar Baltarusioje…
🙁
Žemėlapyje keistai parašytas pavadinimas “Valkaviskas”.
Lietuviškai jis turėtų būti vadinamas kaip “Vilkaviškis”.
Pavadinimas kilęs nuo upės, kuri, tikriausiai, buvo vadinama Vilkauja. Taigi – Vilkaujiškis, kuris lietuvių kalboje gal būtų išlikęs Vilkaujiškis, o gal būtų virtęs į Vilkaviškis. Visiškai taip pat, kaip ir Sūduvoje Vilkaviškis nuo upės Vilkauja. Slavai upės vardą Vilkauja iškraipė į Volkovja ir Volkovyja, atitinkamai ir miesto vardą pagal tai.
Sprendžiant iš rašymo stiliaus, rašiniuose reiškiamos Žečpospolitinės (prolenkiškos) politinės pozicijos, prasikišančio siekio įsišaknijusį lietuvių priešiškumą (nemeilę) lenkybei (Lenkijai) lietuvių sąmonėje paversti priešiškumu Gudijai (gudams) bei kitų požymių, manau, kad staigiai V. Apžvalgininko vardu ėmęs rašyti Alko portale yra jame iki tol gausiai rašęs, o atsiradus Apžvalgininko rašiniams – dingęs, V. Kundrotas, kuris ragino lietuvius pamilti Žečpospolitą, t.y. buvus taip pasivadinusią Lenkiją. Matyt, iš to tiesioginio meilės Lenkijai piršimo nieko neišėjo, todėl – imtasi įteigti, kad tas “lenkiškasis blogiukas” lietuviams yra dabartinė Baltarusija (seniau lietuvių Gudija vadinta).
Vargu, ar toks pigus sumanymas gali būti Lietuvai, o ne Lenkijai, į naudą…
Bet tai ne Kundroto rašymo būdas: pastarasis mėgsta trumpus kapotus, o kartais priraizgytus pretenzingus nelogiškus sakinius, labai mėgsta pabrėžti savają ištikimybę krikščionybei. Apžvalgininkas neprisistato, nes gal bijo būti išmestas iš valdiško darbo?
Viskas tai, kas buvo būdinga V. Kundroto paskutinio meto rašymo braižui, Apžvalgininko rašiniuose matau, be to, jų turinyje įžvelgtinas ir prolenkiškos strateginės “kresų” krypties regione uždavinių galimas vykdymas. Konkrečiai tai panašu, kad gali būti veikiama prieš Lietuvos ir Baltarusijos kaip suverenių valstybingumų įsitvirtinimą, galimą suartėjimą. Kaip žinome iš istorijos, tai toks Lenkijos interesas Lietuvos ir Baltarusijos teritorijų atžvilgiu eina nuo amžių amžinųjų. Tad galimas daiktas, kad jis šiandien suaktualėjo ir tam skirtiems rašiniams radosi Apžvalgininkui ir padėjėjų, nors vargu, kad – stilistų, nes jis pats, regis, gerai valdo plunksną. Beje, pastebėjau esant ir Radžvilo rašinių braižo pakitimą, – sakyčiau, kad – tapo panašus į “apžvalgininkinį”… Taigi, gal koks kooperavimasis įvyko?….
> Darius
Manyčiau, kad teisingai reikėtų rašyti Volkovijskas, turint omenyje, kad pats pirminis šio miesto pavadinimas tikėtinai buvo Vilkstaugė.
Vilniaus rajono šiaurėje yra vietovė Bezdonys-jų pavadinimas kilo nuo Bezdonės ( Bedugnės ) upelio vardo. Skaičiau, kad 1784 m. šaltinyje šis upelis vadinamas Juodupiu ( Jodupis). Tad ir Bezdonys, matyt, turėtų vadintis Juodupiais. Tikriausiai ir už dabartinės rytinės Lietuvos sienos esantis Zabalacj anksčiau buvo Užubalis…
Ir Lenkija, ir Baltarusija taikosi į Vilnių, jeigu karo meto Ukrainoje pretekstu susidarytų tam palanki situacija. Pavyzdžiui, jei dėl kalio trąšų į Kaliningrado sritį geležinkelio keliu embargo baltarusiai sugalvotų tą kelią (kartu ir Vilnių) užimti jėga, tai lenkai smogtų į Grodno, ir pakeliui nuo baltarusių išvaduotų Vilnių, “pamiršdami” iš jo paskui išeiti. Arba, jei lenkai dėl Baltarusijos grėsmės Ukrainai sugalvotų smogti į Grodno, tai baltarusiai dėl kalio trąšų tiekimo geležinkeliu embargo Į Kaliningradą smogtų Vilniui, irgi “pamiršdami” iš jo paskui išeiti. Žodžiu, Lenkija laukia Batkos klaidos, o Baltarusija laukia Dūdos klaidos, bet tikslas abiejų lieka tas pats – užimti Vilnių, susiklosčius vienam ar kitam palankiai situacijai Ukrainos kare.
Deja, tikrai taip. 🙁
Betgi šioje pasakėlėje yra pamiršta Vilniuje dislokuotos Alkas.lt kariaunos jėga…
susidėk su šnekučiais – viską išplepės! – Negali patylėti, būtinai turi pasigirti, kaip daug visko žino…
Visa laimė, kad nepagalvoja, jog taip išsiduoda, kas iš tikrųjų yra… 🙂
… prokonservatiškos kasdienės propagandos apsvaiginta.