Pirmadienis, 11 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

S. Birgelis. Dariaus ir Girėno paminklas Pščelnike (IV)

Sigitas Birgelis, www.punskas.pl
2023-07-21 08:00:14
0
J. Senvaitis daug metų globojo Dariaus ir Girėno paminklą Pščelnike | punskas.pl nuotr.

J. Senvaitis daug metų globojo Dariaus ir Girėno paminklą Pščelnike | punskas.pl nuotr.

Tęsiame pasakojimą apie Dariaus ir Girėno paminklą Pščelnike. Šį kartą dėmesį skirsime Juliui Senvaičiui, ilgamečiam Dariaus ir Girėno paminklo globėjui.

Varšuvietis doc. Bronius Mickevičius paminklo globėjams pranešė, kad į Stargardą grįžta paleidžiamas iš kalėjimo Julius Senvaitis, 1956 m. birželio įvykių Poznanėje dalyvis, daug metų kalintas griežto režimo kalėjimuose.

Prašė jį globoti ir teikti jam reikiamą pagalbą.

Doc. B. Mickevičius lankė Senvaitį kalėjimuose, rėmė pinigais ir siuntiniais, aprūpindavo lietuviška spauda – „Aušra“ ir laikraščiais iš Lietuvos.

Poznanės įvykiai mažai žinomi Lietuvos skaitytojams.

Nedaug apie juos rašoma ir Lenkijoje, mažai kas įvairiomis progomis užsimena.

1956 m. birželio 28 d. 100 tūkst. Poznanės darbininkų išėjo į gatves, reikalaudami duonos ir laisvės.

Manifestacija greitai virto ginkluotu pasipriešinimu komunistiniam režimui.

Lenkų komunistinė valdžia prieš protestuotojus pasiuntė 10 000 ginkluotų kareivių ir 400 tankų.

Žuvo 70 žmonių, per 500 buvo sužeista.

Valdžiai šie įvykiai buvo tikras akibrokštas, todėl jos reakcija į protestą buvusi tokia žiauri.

Sukilimas vyko spontaniškai, niekas jo anksčiau neplanavo.

Kovos buvo chaotiškos.

Demonstrantai kovojo ne su okupantais, o su savo šalies kariuomene.

Jos daliniams, skirtiems sukilėliams malšinti, vadovavo lenkų uniformomis persirengę sovietų armijos karininkai.

Po sukilimo prasidėjo žiaurios represijos.

Saugumas areštavo ir į kalėjimus uždarė tūkstančius žmonių.

Tūkstančiai buvo nuvaryti į specialias stovyklas, kuriose buvo mušami ir gąsdinami.

Lenkijos komunistiniai teismai jiems skirdavo nuo 3 iki 10 metų kalėjimo.

Poznanės birželis turėjo didelę reikšmę tolesnei įvykių raidai, nes po jų prasidėjo komunistinės sistemos erozija.

Net tarp lenkų komunistų vis garsiau kalbėta apie būtinas permainas partijos vadovybėje, kad reikia apriboti priklausomybę nuo Kremliaus.

Kai 1956 m. V. Gomulka (W. Gomułka) perėmė valdžią, „stalinistinis betonas“ nedrįso priešintis.

Naujos viltys ir žmonių užsidegimas lėmė, kad 1956 m. birželio įvykių svarba liko primiršta kolektyvinėje Lenkijos visuomenės atmintyje.

Antai jau laisvoje Lenkijoje apie šiuos įvykius yra parašytos ir išleistos tik trys knygos.

Nedaug apie tai kalbama ir mokykliniuose vadovėliuose.

Kaip jau minėjau, ginkluoto pasipriešinimo avangarde buvo lietuvis J. Senvaitis.

Jis Vakarų žiniasklaidoje tapo kone ginkluoto pasipriešinimo ikona.

Kilus riaušėms, Senvaitis su bendražygiais perėmė atakuojantį tanką ir kovojo su lenkų kariuomene.

Tai nufilmavo Vakarų žurnalistai ir parodė per savo televiziją.

Lenkų saugumas, pasinaudodamas TV reportažu, lengvai susekė Senvaitį ir nuteisė jį 25 metus kalėti.

Grįžęs iš kalėjimo, jis nerado nei žmonos, nei dukros.

Gyvenimą baigė skurde.

J. Senvaitis daug metų globojo Dariaus ir Girėno paminklą Pščelnike.

Jis už laisvę paaukojo asmeninę laimę ir gražiausius gyvenimo metus.

J. Senvaičio pasiaukojimas liko istorijos neįvertintas ir yra užmirštas po šiai dienai.

J. Senvaičio seneliai Ona ir Antanas Senvaičiai turėjo 12 ha ūkį.

Darius ir Girėnas prie „Lituanicos“ | punskas.pl nuotr.
Darius ir Girėnas prie „Lituanicos“ | punskas.pl nuotr.

Šeimoje užaugo keturi vaikai:

Viktoras, Kazimieras, Jonas ir Antanas.

Jauniausias Kazimieras buvo Lietuvos savanoris. Už dalyvavimą kovose gavo 14 ha žemės Paulionkos kaime, Kupiškio rajone.

Jonas Senvaitis turėjo nedidelį 5 ha ūkį.

1938 m. mirė motina, o tėvas po metų vedė kitą.

Iš šeimos dingo meilė ir šiluma.

Julius ir jo brolis Vytautas vasarą tarnavo pas ūkininkus.

1941 m., būdamas 16 metų, niekam nesakęs, Julius pasitraukė iš namų.

Tėvas paskelbė sūnaus paiešką.

Po kurio laiko vokiečių valdžia Julių surado, suėmė jį ir uždarė į Šimonių kalėjimą.

Kadangi jokio nusikaltimo nebuvo padaręs, kitą dieną jį turėjo paleisti.

Julius nelaukė rytdienos.

Jis išardė plytų kaminą ir pabėgo.

Nukeliavo į Kauną.

Čia gavo nakvynę pas vieną pagyvenusią moterį, lenkę.

Julius apsistojo pas ją ilgesniam laikui.

Važinėdavo su ta moterimi į turgų, padėdavo pardavinėti.

Julius pas tą moterį išgyveno beveik trejus metus, kol juo susidomėjo vokiečių administracija.

Vokiečiai, sugavę Julių, privertė jį tarnauti vokiečių lietuviškame dalinyje.

Slenkant frontui į Vakarus, jo dalinys traukėsi per Lenkiją.

Vokiečiai liepė lietuviams kasti apkasus.

Julius pasirodė esąs didelis nenuorama.

Jis vienam vokiečių karininkui pavogė arklio balną.

Kitą kartą – ginklus, kuriuos už duoną ir lašinius atidavė lenkų partizanams.

Ties Vysla besitraukiantį Juliaus dalinį apsupo rusai ir paėmė į nelaisvę. Juos laikė aptvertoje stovykloje, kažkur prie Vyslos.

Į šią upę rusai belaisvius kas rytą varydavo praustis.

Julius su keliais lietuviais sumanė, kad kai rytą juos nuvarys praustis, jie tarpusavy pradės muštis, o Julius, pasinėręs po vandeniu, bandys padaryti tvoroje skylę.

Pabėgti pavyko.

Bėgliai, gerokai nutolę nuo stovyklos, perplaukė Vyslą ir, pasisavinę civilių drabužius, nužygiavo į Dancingą (Gdanską).

Julius su draugais apsigyveno sugriautoje mokykloje, kurią patys susiremontavo.

Iš vienos vietos atsinešė duris, iš kitos – langus.

Vietoj lovos įsitaisė atsineštą iš darbovietės maišą.

Po kurio laiko Julius perėjo dirbti į alaus daryklą.

1949 m. pabaigoje Juliaus laiškas grįžo, nepasiekęs tėviškės.

Grįžo su apvaliu antspaudu ir užrašu:

„Jūsų šeima žuvo Sibire.“

Julius tuo patikėjo.

Žinojo, kad Lietuvoje vyko partizaninis pasipriešinimas okupantams.

Juliaus ieškojo sovietų valdžia.

Pareigūnai manė, jog jis esąs Lietuvos miškuose, gal netoli namų.

Rusų saugumas ne kartą buvo iškvietęs tėvą tardymui.

Pastarasis įrodinėjo, kad sūnus seniai namuose negyvena ir jis su juo neturi jokio ryšio.

Saugumas tardė ir Juliaus brolį Vytautą, nes žinojo apie jų paskutinį susitikimą 1941 m.

Žmonės pasakodavo, kad matę Julių nušautą aikštėje.

Bažnyčios aikštėje sovietų saugumas guldydavo nukankintų ir nužudytų partizanų nuogus kūnus.

Jie ten išgulėdavo keletą dienų.

Ne kartą tėvas liepęs sūnui Vytautui eiti ir pažiūrėti.

Jam daug kartų tekę žvelgti į negyvų partizanų akis.

Vieną naktį įsilaužė net į kapinių koplyčią patikrinti, ar ne Julius ten pašarvotas.

Partizanų kūnai buvę taip sudarkyti, kad negalima buvo iš veido atpažinti.

Pasibaigus partizaniniam judėjimui, namiškiai manė, kad Juliaus nėra tarp gyvųjų.

Vėlinių dieną kapinėse šalia motinos, sesers ir tėvelio kapų jam uždegdavo žvakutę, o Kūčių vakarą minėdavo jo vardą.

Po daug dešimtmečių, atgimimo priešaušryje, 1988 m. Juliaus sesuo „Gimtajame krašte“ aptiko duomenis apie iškilmes Dariaus ir Girėno žuvimo vietoje Pščelnike.

Straipsnyje buvo minimas kažkoks Julius Senvaitis.

Visi spėliojo, kas jis? Koks Julius? Koks Senvaitis? Gal kas naudojasi jo duomenimis?

Kitą rytą brolis Vytautas su žmona sėdo į autobusą ir nuvyko į „Gimtojo krašto“ redakciją.

Ten, susitikęs su žurnalistu Rimvydu Valatka, paprašė J. Senvaičio adreso.

Dar tą pačią dieną parašė J. Senvaičiui trumpą laišką.

Prašė, kad parašytų ką nors apie save.

Atsakymas atėjo po dviejų, gal trijų savaičių.

Julius parašė, kad jis yra Vytauto brolis, kad ketina atvažiuoti į Lietuvą jo aplankyti.

Lietuvoje giminės Julių sveikino, lyg būtų sugrįžęs iš Anapilio.

Po metų Vytautas su žmona ir dukra Zita aplankė Julių Stargarde.

Pasisvečiavę trečią dieną svečiai, šeimininkų lydimi, nuvyko į Pščelniką, kur aplankė Dariaus ir Girėno paminklą, padėjo gėlių.

Apie „Lituaniką“ Senvaičiai nedaug iki šiol buvo girdėję.

Sovietmečiu spauda apie tai nerašė.

Gražų įspūdį jiems paliko Juliaus pastatytas Dariaus ir Girėno atminimui muziejėlis su užrašu „Soldino miško paslaptis“.

Muziejėlio viduje buvo įrengti du kambarėliai.

Vienas buitiniams reikalams, su šaldytuvu, spintele ir kitais reikalingais daiktais, kitas – skirtas didvyrių atminimui.

Jame kabojo lietuvių tautiniai drabužiai, juostos, buvo rodomos nuotraukos ir dokumentai apie didvyrius, Dariaus ir Girėno paveikslai, daugybė knygų iš įvairių valstybių.

Buvo ir brolio išleisti Dariaus ir Girėno atminimui pašto vokai.

Pastatas buvo aptvertas gražia medine tvorele, takai iškloti betono blokeliais, darželyje žaliavo rūtos, jurginai ir kitos gėlės.

Julius dažnai čia atvykdavo, nors nuo Stargardo jam reikėjo įveikti apie 80 km.

Vaivadijos paminklų konservatorius Julių paskyrė šios vietos visuomeniniu globėju.

Šias pareigas jis ėjo nepriekaištingai.

1986 m. Kovų ir kančių paminklų apsaugos vaivadijos komitetas J. Senvaitį apdovanojo Sidabro medaliu.

Nors muziejėlis buvo nuošalioje vietoje ir niekam netrukdė, po kurio laiko atėjo įsakymas pastatą nugriauti.

Juliui tai buvo didelis smūgis.

Pašlijo jo sveikata.

Jis planavo gyvenimą, nesiruošė mirti.

Mirė 1995 m. gegužės 28 d. Mirusiojo į paskutinę kelionę nelydėjo nė vienas miesto valdžios atstovas.

Ne veltui Julius sakydavo, kad atvykęs į Uteną norėtų staiga numirti, kad jo palaikai galėtų rasti prieglobstį Lietuvos žemėje.

 (Bus daugiau)

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. S. Birgelis. Vytauto rinktinės 4-osios kuopos partizanai (III). Ryšininkės akimis
  2. S. Birgelis. Punsko krašto vaidmuo partizaninio judėjimo laikotarpyje
  3. S. Birgelis. Vytauto rinktinės 4-osios kuopos partizanai. Agentai ir provokatoriai (VIII)
  4. S. Birgelis. Marcelijui Martinaičiui atminti
  5. S. Birgelis. Lietuvoje vis dar vaidenasi bolševikinė Cvirkos šmėkla
  6. S. Birgelis. Lietuvių siekiai prieštaravo Lenkijos komunistinės valdžios lūkesčiams (I)
  7. V. Rubavičius. Apie patriotiškumą, „Patriotų premiją“ ir Putinaitės „drąsą“
  8. Sovietiniu ilgesiu serga tie, kurie buvo prisitaikę prie režimo
  9. Punske vyks filmo apie Lietuvos partizanus premjera
  10. „Aktualioji istorija“: „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronika“ ir katalikiškasis pasipriešinimas sovietmečiu
  11. D. Razauskas: Į bekraštę žvaigždėtą erdvę

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte

2023 09 11
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Rusijos laukia neabejotinas krachas

2023 09 10
A.M.Budreckio knyga „Pirmoji Lietuvos respublika kovoje už laisvę ir nepriklausomybę" | rengėjų nuotr.

V. Valiušaitis. Baigti darbai malonūs!

2023 09 10
Mobilus internetas telefone | pixabay.com nuotr.

Interneto naršyklių labirintas: kuri saugiausia ?

2023 09 09
Raginama stabdyti šimtamečių medžių kirtimus greta Vilniaus | lrs.lt nuotr.

A. Navys, M. Sėjūnas. Lietuvoje toliau šniojamos girios ir miškai

2023 09 09
Dainius Razauskas | asmen.nuotr.

D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai

2023 09 09
Namų apsauga | ekskomisarai.lt nuotr.

Namų saugumui – ir dirbtinis protas

2023 09 09
7 iš 10 vairuotojų regėjimą tikrinasi per retai

A. Valotka. Aš – už „Bolt“!

2023 09 08
Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.

Prezidentas susitiko su EK vicepirmininku

2023 09 08
Ukrainos gynėjai | Šį savaitgalį galingiausių pasaulio šalių vadovai, įskaitant JAV prezidentą Džo Baideną, renkasi Naujajame Delyje į aukščiausiojo lygio susitikimą. G20 norėtų priimti bendrus sprendimus, kurie užtikrins skurdžiausių šalių apsirūpinimą maistu, kovos su klimato kaita veiksmus ir skolų mažinimą neturtingoms šalims. nuotr.

„Nelaimingas atsitikimas“ vardu Rusija

2023 09 08
Rodyti daugiau

Naujienos

Oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

„Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį

2023 09 11
pixabay.com, Firmbee nuotr.
Gamta ir žmogus

Kad išmanieji prietaisai tarnautų ilgiau

2023 09 11
Pinigai | Pixabay nuotr.
Lietuvoje

Ką verta žinoti norintiems pasiskolinti?

2023 09 11
Pinigai | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Lietuviai vaikams kišenpinigių negaili

2023 09 10
Kuo papildyti pavasarinį stalą?
Gamta ir žmogus

5 taisyklės, kaip maitintis vyresniame amžiuje

2023 09 10
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos laukia neabejotinas krachas

2023 09 10
Viktorija Čmilytė-Nielsen | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.
Lietuvoje

Seimas pritarė rudens sesijos darbų programai

2023 09 10
Vaikų darželis | Pixabay nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilniaus darželiuose privalomo pietų miego nebus

2023 09 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Romas apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • P.Skutas apie „Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį
  • jo apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • Romui apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį
  • J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Kad išmanieji prietaisai tarnautų ilgiau
  • Ką verta žinoti norintiems pasiskolinti?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte

by daiva
2023 09 11
2
Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

Nagrinėjant Vilniaus krašto lietuvių padėtį tarpukario laikotarpiu, ypač svarbus 1936 m. lapkričio 3 d. Vilniaus vaivadijos valdyboje vykusios slaptos saugumo...

Skaityti toliau

Rusijos laukia neabejotinas krachas

by Jonas Vaiškūnas
2023 09 10
8
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

JAV vėl tampa pasaulio geopolitiniu žaidėju numeris vienas ir tai pademonstravo G-20 susitikime. Be jokios abejonės, negerai, jog šalių dalyvių...

Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Baigti darbai malonūs!

by daiva
2023 09 10
0
A.M.Budreckio knyga „Pirmoji Lietuvos respublika kovoje už laisvę ir nepriklausomybę" | rengėjų nuotr.

Taigi, turiu malonumo: pabaigiau ne vienerius metus trukusį darbą - atiduotas spaustuvei mano spaudai parengtas Amerikos lietuvių istoriko Algirdo Martyno...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Romas apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • P.Skutas apie „Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį
  • jo apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • Romui apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • Jonas Vaiškūnas apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
Kitas straipsnis
Darius ir Girėnas prie „Lituanicos“ | punskas.pl nuotr.

Archyvas pristato neviešintą „Lituanicos“ skrydžio per Atlantą nuotrauką

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai