Birželio 11 d. 34 įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujantys Seimo nariai įregistravo rezoliucijos projektą (XVP-1629), skirtą 1941 metų Birželio sukilimo 85-osioms metinėms paminėti.
Dokumente siūloma pagerbti sukilimo dalyvius, tęsti šio laikotarpio istorinius tyrimus ir pabrėžiama, kad lietuvių tautos siekis atkurti nepriklausomą valstybę turi būti aiškiai atskirtas nuo nacistinio okupacinio režimo nusikaltimų.
Rezoliucijos iniciatoriai atkreipia dėmesį, kad Birželio sukilimas buvo teisėtas lietuvių tautos mėginimas atkurti valstybę po 1940 metais Sovietų Sąjungos įvykdytos okupacijos.
Dokumente pažymima, kad sukilimas kilo kaip tiesioginis atsakas į sovietinį terorą, masinius trėmimus, represijas ir Lietuvos valstybingumo sunaikinimą. Kartu pabrėžiama, kad šis valstybės atkūrimo siekis negali būti tapatinamas su vėliau nacistinės okupacinės valdžios vykdytais nusikaltimais.
Rezoliucijoje taip pat atkreipiamas dėmesys į pastaraisiais metais dažnėjančius mėginimus visą Lietuvos antisovietinę rezistenciją sieti su nacistinės Vokietijos nusikaltimais.
Pasak dokumento autorių, toks istorijos aiškinimas ne tik iškraipo istorinius faktus, bet ir silpnina visuomenės atsparumą propagandai bei kenkia Lietuvos tarptautinei reputacijai.
Ypač pabrėžiama Kremliaus vykdoma informacinė politika, kuria siekiama diskredituoti Lietuvos laisvės kovų istoriją ir vaizduoti antisovietinį pasipriešinimą kaip nacistinio kolaboravimo reiškinį.
Vienas iš rezoliucijos autorių, Seimo narys dr. Vytautas Sinica, teigia, kad Birželio sukilimas buvo ryškiausia lietuvių tautos valios priešintis okupacijai išraiška.
„Nors naciai nepripažino mūsų nepriklausomybės, Sukilimas aiškiai parodė pasauliui, kad Lietuva nestojo į SSRS savo noru, bet buvo okupuota ir tam valingai priešinosi. Neatsitiktinai Kremlius visada siekė diskredituoti Sukilimą, vaizduoti jo dalyvius nacių kolaborantais ir kitaip niekinti 1941 metų pasipriešinimą“, – sako V. Sinica.
Parlamentaro Audroniaus Ažubalio teigimu, Birželio sukilimo dalyvių siekis atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę šiandien primena laisvės, valstybės suvereniteto ir pilietinės atsakomybės vertę.
„Sukilimo atminimas turi būti puoselėjamas vadovaujantis istorine tiesa, pagarba visoms totalitarinių režimų aukoms ir Lietuvos valstybės laisvės bei nepriklausomybės idealu“, – pabrėžia Seimo narys.
Savo ruožtu istorikas prof. dr. Valdas Rakutis ragina aktyviau tirti ir viešinti 1940–1945 metų Lietuvos istoriją.
„Birželio sukilimas yra svarbi Lietuvos valstybingumo tradicijos dalis. Todėl būtina aktyviau viešinti ir skaitmeninti šaltinius, skatinti jų publikavimą lietuvių ir užsienio kalbomis. Visuomenei turi būti sudarytos sąlygos pažinti sudėtingą okupacijų laikotarpio tikrovę visoje jos įvairovėje“, – teigia V. Rakutis.
Rezoliucijos projekte kartu aiškiai pasmerkiami nacistinio okupacinio režimo nusikaltimai ir žydų genocidas. Dokumente pripažįstama, kad tarp Lietuvos piliečių buvo asmenų, dalyvavusių nusikaltimuose žmoniškumui ir žydų žudynėse, tačiau pabrėžiama, jog šie nusikaltimai negali būti perkeliami visai lietuvių tautai ar pačiam Birželio sukilimui.
Šios rezoliucijos projektą ketinama siūlyti įtraukti į birželio 17 d., trečiadienį, vyksiančio Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdžio darbotvarkę. Tiesioginę transliaciją iš šio komiteto posėdžio galima stebėti čia:
1941 metų Birželio sukilimas prasidėjo birželio 22 dieną, Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą. Lietuvos aktyvistų fronto ir kitų pogrindžio organizacijų telkti sukilėliai perėmė valdžią daugelyje šalies vietovių, Kaune paskelbė atkuriantys nepriklausomą Lietuvos valstybę ir sudarė Laikinąją Vyriausybę.
Nors vokiečių okupacinė valdžia nepripažino Lietuvos nepriklausomybės ir rugpjūčio 5 dieną Laikinoji Vyriausybė buvo priversta nutraukti veiklą, pats sukilimas tapo svarbiu liudijimu, kad Lietuva priešinosi sovietinei okupacijai ir nesusitaikė su valstybės praradimu.
Istorikų vertinimu, Birželio sukilimas buvo pirmasis ginkluotas pasipriešinimas sovietinei okupacijai Europoje.
Skirtingais duomenimis, jo metu žuvo nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių Lietuvos laisvės kovotojų. Sukilimo atminimas ir jo vertinimas iki šiol išlieka vienu svarbiausių Lietuvos istorinės atminties klausimų.
Rezoliucijos projektą pasirašė 34 Seimo nariai iš įvairių politinių jėgų, tarp jų Vytautas Sinica, Audronius Ažubalis, Valdas Rakutis, Arvydas Anušauskas, Saulius Skvernelis, Agnė Širinskienė, Aušrinė Norkienė, Bronis Ropė, Artūras Zuokas ir kiti parlamentarai.
Šiandien Gedulo ir vilties diena.
Be abejo, reikia minėti ir Birželio Sukilimą.
Tikri patriotai net Seimo logotipui naudoja Ukrainos vėliavą. Pasveikinkim vienas kitą su Gedulo ir Vilties diena: Slava Ukraini !
Pagaliau. Ačiū visiems pasirašiusiems Seimo nariams, tiems, kurie palaikys Rezoliuciją ir iniciatoriams : V. Sinicai, A. Ažubaliui, V. Rakučiui ir kitiems. Geriau vėliau, negu niekad.
Ar žinote, kad B. Brazdžionis savo „Šaukiu aš tautą GPU užguitą…“ parašė būtent tomis sukilimo dienomis? Tai galima sakyti yra šio sukilimo himnas, atspindintis tų dienų nuotaikas, rodantis lietuvių požiūrį į sovietinę okupaciją ir to meto valią bei viltį atgimti, atkurti Lietuvą.
Sukilimas teisingas, jo pasiekti rezultai – neteisėtos valdžios išvijimas iš valstybės valdžios postų, teritorijos, įstaigų bei valstybės atkūrimo , jos Laiknosios vyriausybės sudarymo dokumentų paskelbimas – yra teisėti, taigi kaip tesėti veiksmai ir teisiniai aktai Lietuvoje galioja. Iai yra paliudyta įvykusio Sukilimo įvykių, patvirtinta galią turinčiais atitinkamais dokumentais.
Tai, ką Lietuvoje vykdė po dvejų dienų ją užėmusieji nacistai, sustabdyti ką tik atkurta Lietuvos valstybė dar neturėjo jėgų. Tokia buvo realybė Lietuvoje faktiniu požūriu. Sieti Lietuvos nevaldomų nacių sukeltus įvykus, vykusius po kelių dienų, su Birželio 23-osios Sukilimo veiksmų pasiektais rezultatais nėra logikos. Visuomenėje Sukilmas yra pakankamai menamas ir žinomas, kad ‘laisvų’ LRT žurnalistų jis 30 metų nedomino, tai juos galima būtų sukviesti į Seimą ir nušviesti kas yra tas Birželio 23-osios sukilimas. Taigi objektyviai imant nei faktinių, nei teisinų kliūčių Seimui ratifikuoti pasauliui paskelbtus Sukilimo vadovybės priimtus dokumentus nėra. Deja, Seimui priimti siūlomoje rezoliucijoje kaip ir iki tol viešumoje apie tai nekalbama. Taigi Birželio 23-osios atveju Vakarų fronte nieko naujo…
,
,, Dokumente pripažįstama, kad tarp Lietuvos piliečių buvo asmenų, dalyvavusių nusikaltimuose žmoniškumui ir žydų žudynėse, tačiau pabrėžiama, jog šie nusikaltimai negali būti perkeliami visai lietuvių tautai ar pačiam Birželio sukilimui.”
– Apie kokius nusikaltimus čia kalbama? Apie kolaboravimą tik su naciais, ar ir su bolševikais. Jei su abejais, tai šalia lietuvių, gal turėjo būti paminėtos ir kitos tautos ? Ir kodėl dalies mūsų tautiečių nusikaltimas dalyvaujant lietuvos piliečių trėmimuose į Rusiją turėtų būti perkeltas Sukilimui ?