Trečiadienis, 15 liepos, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

D. Kuolys. Apie lietuvių vienybę – iškreiptą ir tikrą

Darius Kuolys, www.facebok.com, www.alkas.lt
2026-06-11 08:17:18
601
PERŽIŪROS
48
Sekretas | Alkas.lt koliažas

Sekretas | Alkas.lt koliažas

„Laikai neramūs. Pavojų daugiau negu kada nors. Visuomenės vienybė yra būtina gelbėjimosi sąlyga“, – skelbė bendrapiliečiams filosofas Stasys Šalkauskis Lietuvos okupacijos išvakarėse.

Ir įspėjo: dėl susiskaidymo, partinio ribotumo tauta, kaip jau yra nutikę praeityje, vėl gali nuskęsti abejingume ir apatijoje – „tada priešas paims ją apgirtusią be pasipriešinimo“.

Deja, Lietuvoje vienybės vis siekiama išorinės prievartos priemonėmis. Tokia vienybė – „ideologinė ir barbariška“, grindžiama „kolektyvo savivale“ ir neapykanta kitokių pažiūrų asmeniui. Tai iškreipta, tariama, mechaninė vienybė: ji bus „tarsi rūmai ant smėlio“ ir subyrės užėjus pirmai išbandymų audrai.

Tikra pilietinė vienybė negalima be laisvės ir lygybės. Be laisvų ir lygių draugystės. Be pagarbos kitokių pažiūrų asmenims. Tai – moralinė, pasitikėjimu grindžiama vienybė. Tai – „laisva susipratusių piliečių vienybė“.

Ir būtent tokios vienybės siekti, jos galia remtis turėtų Lietuva pavojų akivaizdoje.

Šitokius dalykus aiškino lietuviams Šalkauskis 1939-aisiais „XX amžiuje“ paskelbtame straipsnyje „Pilietinės vienybės besiekiant“.

Ir vėl – neramūs laikai. Ir vėl aktualėja tąsyk neišgirsti seno profesoriaus perspėjimai.

Iš to paties meto yra išlikusios ir ranka lapeliuose rašytos Šalkauskio pastabos apie šalyje įsitvirtinusį režimą:

„<…> Tautininkų režimas nusideda aukščiausiu laipsniu visu tuo, ką tautininkai prikišdavo savo idėjiniams priešams:

  1. a) hotentotų etika [„kai aš mušu – gerai, kai mane muša – blogai“],
  2. b) beprincipiškumu,
  3. c) spaudos banditizmu ir demagogija,
  4. d) gaivališku valdžios geidimu už bet kurią kainą,
  5. e) religijos naudojimu partiniams tikslams,
  6. f) ekskliuzyvišku partiškumu,
  7. g) moralinės ir materialinės korupcijos platinimu,
  8. h) radikaliu visuomenės skaldymu…

<…>

Tautininkų režimas suspietė aplink save beprincipiškus prisitaikėlius ir sustiprino neigiamąsias nekultūringos mūsų visuomenės žymes:

inercingumą,

antisocialinį nusistatymą,

servilizmą (vergiškumo instinktą)

savanaudiškumą…

<…>

Tautininkų režimas veda tautą ir visuomenę į stovį, kurį charakterizuoja:

  1. a) visiškas teisėtumo jausmo sunykimas,
  2. b) visuomeniškos kultūros nusmukimas,
  3. c) pasyvus apatiškas fatalizmas,
  4. d) neatsparumas pervartingiems gaivalams,
  5. e) moralinis ir politinis bolševizmas.

Tokiame stovyje pasidaro koktu gyventi ir gėda žiūrėti į akis kultūringam žmogui.“

/Stasys Šalkauskis, „Raštai“, parengė Arūnas Sverdiolas, Vilnius: Mintis, 1996, t. V, p. 584–585/

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. D. Kuolys. Apie nužydėjusią mūsų vienybę, apie neišmoktas istorijos pamokas
  2. D. Kuolys. Apie durnumą lietuvių irgi žemaičių kaip lėtinę, sunkiai pagydomą ligą
  3. D. Kuolys. Apie senųjų lietuvių „Gyvenimo Knygą“
  4. D. Kuolys. Lietuvių laisvės kovos: 1863–1864 metų sukilimo patirtys (I)
  5. D. Kuolys. Lietuvių laisvės kovos: 1863–1864 metų sukilimo patirtys (II)
  6. D. Kuolys. Su Lietuvos Statuto – „lietuvių Gyvenimo Knygos“ – diena!
  7. D. Kuolys. Kodėl naujoje lietuvių kalbos ir literatūros programoje nutarta sustiprinti rusų literatūros pozicijas, neįtraukiant nė vieno ukrainiečių autoriaus kūrinio?
  8. D. Kuolys. Apie lietuvio laisvę
  9. D. Kuolys apie švietimą ir kultūrą atkūrus Nepriklausomybę: Rytų Lietuvoje su mokytojais kalbėjau stovėdamas greta Lenino biusto
  10. D. Kuolys. Nusiginklavimas (I)
  11. D. Kuolys. Nusiginklavimas (II)
  12. D. Kuolys. Gedimino prakeiksmas
  13. D. Kuolys. Ir vis dėlto tai žema: bėdos dėl išleistų Justino Marcinkevičiaus „Raštų“
  14. D. Kuolys. Kaip sugriauti Respubliką? Kaip nuginkluoti ir pavergti laisvą tautą?
  15. D. Kuolys. Sirvydo žodynas – tiltas iš LDK į modernią Lietuvą

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 48

  1. nuomonė says:
    1 mėnuo ago

    Manau, vienybė neretai baigiasi, kai iškyla pinigų klausimas- tada paklodė dažniausiai tempiama į save. Gaunantys šimtatūkstantines ar milijonines pajamas moka labai mažus mokesčius, o eiliniai savarankiškai dirbantys piliečiai apkraunami vis didesniais mokesčiais. Net milijoninio pelno mokestis vis ne dvigubai mažesnis negu Vokietijoje, didelių dividendų mokestis du kartus mažesnis nei Belgijoje, daugiau kaip tris kartus mažesnis, negu Airijoje. Eiliniai piliečiai už eilines paveldėtas tėvų ir senelių sodybas apkraunami nekilnojamo turto mokesčiais, o prabangių namų kvartalai sostinėje lieka beveik neapmokestinti…. Štai tokia,manau, ta mūsų vienybė….

    Atsakyti
    • Naivus klausimas says:
      1 mėnuo ago

      Visiškos vienybės nėra. Svarbiausia, kiek yra suvokimo (ir valios), kaip gyvybiškai svarbu siekiant asmeninių ir grupinių tikslų pernelyg neužgožti bendravalstybinių tikslų. Tos tautos ir valstybės, kuriose to suvokimo ir valios daugiau, tapo didelės ir įtakingos, o tos, kur mažiau, tapo mažos ir nykstančios. Lietuva, deja, tarp pastarųjų.

      Atsakyti
    • Visgi says:
      1 mėnuo ago

      Pirmiausia, klausimas dėl vertybių.

      Atsakyti
      • dar says:
        1 mėnuo ago

        Toks įspūdis, valstybinė lietuvių kalba yra vertybė tik keliems Seimo nariams- Sinicai, Ažubaliui, Kasčiūnui, Targamadzei, Rakučiui, dar keliems. Kitiems -vargu. Dėl buvimo valdžioje ,matyt, gali sudaryti bet kokias koalicijas ir būti bet kokioje frakcijoje su bet kuo ( net ir besiskelbiantys didžiausiais patriotais) .

        Atsakyti
        • Taigi says:
          1 mėnuo ago

          >Yra ir daugiau Seimo nariu, kuriems rupi lietuvių ių kalba.

          Atsakyti
          • Taigi says:
            1 mėnuo ago

            Oi, rūpi!

          • Taigi says:
            1 mėnuo ago

            Oi, narių!

  2. >Visgi says:
    1 mėnuo ago

    Berods Tomaševskio partijo atstovė, Teisingumo ministrė Tamašunienė pristatė Seime įstatymo pataisų dėl asmenvardžių rašybos su diakritniais ženklais projektą. Teisingumo viceministrė berods yra Kristina Zamarytė – Sakavičienė. Ji, matyt, pritaria šioms įstatymo pataisoms, jei neatsistatydina? Anksčiau teko skaityti jos patriotinius straipsnius…..Štai tokios mūsų vertybės….

    Atsakyti
    • Taigi says:
      1 mėnuo ago

      Manau, viceministrė neturėtų atsistatydinti. O kaip tik kovoti už valstybinę lietuvių kalbą!

      Atsakyti
      • >Taigi says:
        1 mėnuo ago

        Tai kad viceministrė privalo vykdyti ministrės nurodymus. Kol kas viceministrė tyli, gal sutinka?

        Atsakyti
  3. +++ says:
    1 mėnuo ago

    Smetonos laikų tautininkams bent jau rūpėjo lietuvybė. Dabartinė valdžia net ir tuo nepasižymi. Dirba kominternui.

    Atsakyti
    • >+++ says:
      1 mėnuo ago

      Spėjau, kad galimai sulauksite- Kažino ( arba Miko, Mikabalio) prieštaravimų? Įdomu, kam jis galimai “dirba”?

      Atsakyti
      • +++ says:
        1 mėnuo ago

        Prieš trečdalį amžiaus ir aš tur būt būčiau paprieštaravęs. Nebūtų atėję į galvą, kad sąjūdiečių partija naikins lietuvybę ir dirbs eurokomunistams.

        Atsakyti
        • >+++ says:
          1 mėnuo ago

          Turėjau omeny “Smetonos laikus”.

          Atsakyti
          • +++ says:
            1 mėnuo ago

            Visi, tame tarpe ir Kuolys, reikšdami priekaištus smetoninei Lietuvai, ignoruoja to meto tarptautines aplinkybes. Iš aplinkinių grobuonių ką tik ištrūkusi maža šalis, kurios miesto gyventojų dauguma ne lietuviai, pilna rusų bolševikų, lenkų ir vokiečių agentų.Ir dauguma Europos šalių valdomos diktatorių. Didelė dalis – labai agresyvių. Bolševistinio pogrindžio suaktyvėjimo metu keli karininkai, tarp kurių Steponas Darius, Atlanto nugalėtojas, padaro karinį perversmą ir pasiūlo Smetonai tapti prezidentu. Kai net kaimo politikai supranta, kad tuoj prasidės Rusijos-Vokietijos karas, manau, visi supranta, kad ši diktatūra yra laikina priemonė. Kairieji kultūrininkai,, kritikuojantys smetoninę valdžią, šios valdžios siuntimu ir pinigais mielai važiuoja mokytis į Vakarus. Ir skundžiasi, kad jiems skiria ten per mažas stipendijas.

  4. Vincas Kalava says:
    1 mėnuo ago

    Ubagiškos natūros plikbajorių šalyje vienybė nėra įmanoma…

    Atsakyti
    • +++ says:
      1 mėnuo ago

      Net žydai turi panašų posakį: maždaug, trys žydai – penkios partijos. Bet juk ir nenorėtume tokios vienybės kaip Šiaurės Korėjoje, ar ne ?

      Atsakyti
  5. Kažin says:
    1 mėnuo ago

    > dar
    Manau, kad lietuvių kalba Seimo nariams- Sinicai, Ažubaliui, Kasčiūnui, Targamadzei, Rakučiui rūpi tik dėl akdių. Jeigu ji iš širdies jiems rūpėtų, tai lietuvių kalbos ir apskritai Lietuvos valstybiškumą smaugiančios 1994 m. dvišalės sutarties su Lenkija 2009 m. pasibaigusio termino nepratęsinėtų kas 5 -eri metai ikišol. Kai dėl to, kad ją baigus, tereikia Prezdentui su Seimu pranešti Lenkijai, jog pasibaigusio sutarties termino netęsia. Dėl aiškumo galima dar , pridurti, kad toliau valstybių tarpusavio santykiuose su Lenkija Lietuva vadovausis ne sutartimis, o kaip yra priimta tarp valstybių – tarptautinės teisės nuostatomis. Šiuo teisiniu klausimu gali nesigaudyti rinkėjai, bet ne Seimo nariai. Atsižvelgiant į tai, paties susidaryta nuomonė, kad minėtiems asmenims valstybiškai, o ne tik dėl akių ar dėl artėjančių rinkimų rūpėtų lietuvių kalba kaip valstybinė ar tautinė vertybė, yra klaidinga.
    Tik pagalvokime – Valdžios, taigi ir minėti asmenys, valdžioje esančios partijos nepasako Lenkijai tai, ką turėjo padaryti prieš – 16 metų. Tad, ar galima prieš tokius asmenis, jų partijas užsimerkti per Valdžių rinkimus!

    Atsakyti
    • >Kažin says:
      1 mėnuo ago

      Tikriausiai tik Verygai su valstiečiais , Vėgėlėi ir Jankūnui lietuvių kalbos valstybinio statuso stiprinimas rūpi ne “dėl akių”? Tik kažkaip jiems nepavyko pasirašyti Ažubalio ir Kasčiūno inicijuoto kreipimosi į Švietimo ir mokslo ministrę socialdemokratę R.Popovienę dėl ugdymo valstybine lietuvių kalba neužtikrinimo Vilniaus rajone. Neteko skaityti jų pozicijos ir dėl diakritinių ženklų įvedimo nelietuviškų asmenvardžių rašyboje lietuviškuose dokumentuose. Darau išvada,kad tai jiems galimai mažai terūpi. Bet tamsta kritikuoji būtent į tuos Seimo narius, kurie, gal ir nepakankamai, bet veikia lietuvių kalbos labui.Beje, tik V.Sinicos ryžto dėka Seime buvo atmesti bandymai įsiūlyti Seimui įstatymų pataisas, kurios galimai atvertų kelią faktinei dvikalbystei Lietuvoje. Siūlau labiau domėtis, kaip balsuoja Seimo nariai lietuvių kalbos klausimu.

      Atsakyti
  6. Mikabalis says:
    1 mėnuo ago

    > ‘>+++’
    Na, matai, ‘vaikeli’, kiek jau daug žinai, pasigirk mamytei…

    Atsakyti
  7. Kažin says:
    1 mėnuo ago

    ? ‘>Kažin’
    Matosi, kad visą dabartinę Lietuvos valdžių politiką kenkiančią Lietuvai – tiek taikstymąsi su netinkamu lietuvių kalbos valstybišku naudojimu, tiek visuotinį švietimą ne valstybės kalba ar pavardžių rašymą ne valstybinės kalbos raidėmis, – sąlygojo ir sąlygoja minėtos sutarties įsipareigojimai. Todėl bet kokie rašinėjimai nesiėmus Lenkijai pranešti, kad pasibaigusio sutarties termino Lietuva netęsia, yra veikimas dėl akių, trypimas prie jaučio uodegos, kai būtina jį griebti už ragų. Kada šitai politikoje valdžios ir rinkėjų bus suvokta, kur ta partija, kurios programoje būtų įsipareigota rinkėjams pranešti Lenkjai, kad 2009 m. pasibaigęs 1994 m. sutarties terminas yra tęsiamas. Juk Valdžia, partijos savo valia. laikydamosi šaliai kenkiančios sutarties su prieš 16 metų pasibaigusiu jos terminu, daro didžiulę istorinę žala valstybei, tautai, lietuvybei. Be to, tai yra ir Konstitucjoje nustatytos (4 str.) suverenios galios vykdymo pareigos neatlikimas, t.y. galimas piktnaudžiavimas valdžios galiomis, galima politinė korupcija, taigi tame yra nusikalstamos veikos požymių.

    Atsakyti
    • +++ says:
      1 mėnuo ago

      Na matai, seneli, kiek daug žinai.

      Atsakyti
  8. klaustukas says:
    1 mėnuo ago

    Ant visų Smetonos Litų buvo užrašyta : Lietuvos jėga vienybėje. Kodėl Tvartelio Lietuvoje toks užrašas nepasirodė ?

    Atsakyti
    • naiviam klausimui says:
      1 mėnuo ago

      O koks užrašas ant dabartinių rublių?

      Atsakyti
  9. klaustukas says:
    1 mėnuo ago

    Nes valdžią užgrobė: skaldyk ir naikink ?

    Atsakyti
    • Taigi says:
      1 mėnuo ago

      Užgrobė? Ji buvo išrinkta.

      Atsakyti
  10. klaustukas says:
    4 savaitės ago

    Net šalom Zelenckj buvo išrinktas, TSRS respublikų valdžia buvo išrinkta ,visų Afrikos valstybių valdžios išrinktos – , o kaip jie gyvena ? Vienybės ir darnos gerovėje ? Tik JAV draugai arabai valdžios nesirenka, ar kam tai užkliuva ? Rinkimai , tik mulkių mulkinimo įrankis….

    Atsakyti
    • +++ says:
      4 savaitės ago

      Aišku, kad rinkimai valdomi ir klastojami, bet ar dėl to reikia atsisakyti pačio principo ? Ne tik JAV turi draugų, kurie valdžios nesirenka – rusų draugai beveik visi tokie.

      Atsakyti
  11. Rimgaudas says:
    4 savaitės ago

    >Visiems
    Himne yra: “Vardan tos Lietuvos vienybė težydi”. Kyla klausimas, – tarp ko vienybė? Manyčiau, kad tarp dzūkų, vidurio aukštaičių ir žemaičių tą vienybę, nubrėžus ribas žemėlapyje (tarmių, patarmių, šnektų ir pašnekčių žmones turėtų rinktis, prie kokios “valstijos” jungtis pagal apklausą) reikėtų turėt omenyje. Tai yra lyg tarp trijų Valstijų, kaip kad tokios yra Amerikoje reikėtų rinkt Prezidentą ir kitus šalies valdymo organus. Tai būtų logiška, nes visos trys valstijos ir po kultūrinį mokslinį centrą kiekviena turi, – dzūkai VU, vidurio aukštaičiai KTU, žemaičiai KU kultūrinius mokslinius centrus mokslinius centrus kiekviena jų turi po universitetinį centrą, – VU, KTU ir KU. Išvada: Prezidento ir vyriausybės rinkimai JAV pavyzdžiu irgi atitinkamai turėtų būt organizuojami. KODĖL TAIP MANAU? Pasiekimai krepšinyje, kur žaidžia 5 žmones, tiek ir trijulėse, kur žaidžia 3 žmones, pasauliniu mastu pas mus yra vienodai geri. O tinklinyje (6 žmones – šešios “partijos”) ir futbole (11 žaidėjų – vienuolika “partijų”), pasauliniu mastu pasiekimai pas mus yra labai blogi. Kaip manote, tėviškėnai?

    Atsakyti
    • +++ says:
      4 savaitės ago

      Tai sūduvius iš tos valstijų sąjungos išmetat ? Ar prijungiat prie vienos iš valstijų jaunesniojo brolio teise ? Nors jie čia ko gero seniausi gyventojai.

      Atsakyti
    • Rimgaudui says:
      4 savaitės ago

      O kur Rytų aukštaičiai ( kupiškėnai, anykštėnai, uteniškiai-rokiškėnai , panevėžiškiai, širivintiškiai, vilniškiai}?

      Atsakyti
  12. Rimgaudas says:
    4 savaitės ago

    >+++
    Sūduvius prijungiau prie Vidurio Aukštaitijos. Tai, vat, ir padiskutuokime: darom gal tada 4 – rias valstijas (partijas)? O, jeigu Prezidento rinkimuose bus lygiosios, tai ką tada darysime? Žaidimo kokio 4 prieš keturis pasauliniu mastu, tai, nėra…

    Atsakyti
    • +++ says:
      4 savaitės ago

      Penkti galėtų būti mažlietuviai. Nors aš asiūlyčiau visiems baltams susijungti .

      Atsakyti
  13. Rimgaudas says:
    4 savaitės ago

    >Rimgaudui
    Vilniškiai – tai dzūkai. Jūs painiojate juosi su regionais, t. y. regionų partija, o ji iš esmė yra žlugusi. Vilnių, tai, 7.275 m. pr. Kr. laiku įkūrė, tai, dzūkai (Ist. par. į Lietuvą p.28). Dėkoju.

    Atsakyti
  14. Rimgaudui says:
    4 savaitės ago

    Rimgaudai, pasinagrinėkite Lietuvių kalbos tarmių žemėlapį. Vilnius yra Rytų aukštaičių vilniškių tarmės plote. Dzūkų tarmės plotas prasideda nuo Grigiškių ir Dieveniškių į vakarus.
    tarmes.lt/images/tarmiu_skirstymas/zem_1_nauja klasifikacija.gif ( Vilnių rasite Rytų aukštaičių vilniškių tarmės plote) vle.lt/straipsnis/lietuviu-kalbos-tarmes/

    Atsakyti
  15. Rimgaudas says:
    4 savaitės ago

    Kartoju: Vilnių įkūrė gentiniai dzūkai.O, kaip ten tarmės patarmės, šnektos ar pašnektės šalia jų, – visai kitas reikalas. Dėl “valstijų” užimamos teritorijos mes čia dabar diskutuojame. Kitaip sakant, “valstijos” pavadinimą ir, kartu, jos užimamą teritoriją siūlote keisti. Puiku. Diskutuokim toliau.
    P. S. KAŽIN’O, kur jis pasinaudojo semiotikos mokslo (Algirdas Julius Greimas, Sorbonos universitetas, Paryžius) ir iš to išplaukiančiais operatyvinės semantikos duomenimis, kunigaikštis Vytautas Didysis buvo dzūkas. Dėkoju.

    Atsakyti
    • nuomonė says:
      4 savaitės ago

      Aš tai manau, kad Vilnių įkūrė romėnai. Villum, Villula….

      Atsakyti
      • Taigi says:
        4 savaitės ago

        Vilnis…

        Atsakyti
  16. RImgaudas says:
    4 savaitės ago

    >nuomonė
    “Istorija pareinant į Lietuvą”, p. 69: Istorikė Jurgita Girkantaitė – Rumšienė, 2017 m. vykusios konferencijos Palangos Gintaro muziejuje metu pasakojo, kad 2015 m. liepą, atvykę į Samos salą rašytoja Audronė Ilgevičienė su antropoteosofu Petru ILgevičiumi nustebo, kai Didžiųjų Dievų šventyklos gidas, sužinojęs iš kur jie atvyko, pasakė”Sveiki sugrįžę namo. Čia yra Lietuva”. Pasirodo, jog čia kartai iš kartos buvo perduodama žinia, kad apie 1.7000-tuosius metus pr. Kr. į čia buvo atvykę žmones iš Lietuvos – jie buvo aukšti šviesiaplaukiai ir mėlynakiai vienuoliai, apsigyvenę aukštame kalne. Vėliau jie buvo susimaišę su graikais ir dabar jų palikuonys vadinami trakais. Buvusiuos ekspedicijos metu teko pamatyti uolą, kurią salos gyventojai tebevadina Trakų pilimi, ir pamatyti vietas , kurios anksčiau buvo mūsų protėvių šventyklos”. Išvada: jei Trakų rajonas pagal tarmę, šnektą arba pašnektę priklauso dzūkams, tai galima būtų teigti, jog Vilnių įkūrė giluminiai romėnai. O, jeigu ne – tai ne. Dėkoju.

    Atsakyti
  17. Rimgaudas says:
    4 savaitės ago

    P. S. Atsiprašau, – ne giluminiai romėnai, o dalinai gal giluminiai romėnai. Ir ne apie 1.7000-tuosius, o apie 1.700 m. pr. Kr. galėjo jie prisidėt prie jau anksčiau dzūkų jau įkurtos Vilniaus miesto didybės.

    Atsakyti
  18. klaustukas says:
    4 savaitės ago

    Gal kalbant apie Vienybę , derėtų prisiminti , kaip radosi Lietuva – genčių lieta ? Gentys susiliejo į vieną darinį, nes iš visų pusių supo priešai ir reikėjo galios atsilaikyti. Taigi, vienybei, lietai, būtina viena iš dviejų sąlygų: pavojus iš išorės, arba bandra Vizija. Tvartelinai vienija su isterija Rusai puola. Neblogai sekasi, bet gal būtų galima ir ateities Viziją turėti ? Kokia ji ? Kokios Lietuvos Vizija Lietuvos gentis ir toliau galėtų lietį į Vienį ?

    Atsakyti
    • Taigi says:
      4 savaitės ago

      Argi visi planai iki 2050 metų nėra vizija?

      Atsakyti
  19. klaustukas says:
    3 savaitės ago

    Beje, prasideda Norvegijos ir Prancūzijos dvikova. Europiečių gulbės giesmė ? Norvegai dar turi vilties prieš tipo prnacūzų sijonistų kominterno komandą ? Kodėl Lietuva dalyvauja Eurovizijoje, bet futbole ne ? Neturi pakankamai babajų?

    Atsakyti
  20. klaustukas says:
    3 savaitės ago

    Kai kam gali kilti klausimas, kodėl pranzūzų komandoje nežaidžia nei vienas europietis ? Atsakymas labai paprastas: Galai labiausiai priešinosi sijonistų kominternui. 800 keltų mietų buvo sudeginti, paskui įkinkyta inkvizicija, sudeginta tūkstančiai žolininkių ir pribuvėjų. elitas sunaikntas. Dabar turim ką turim. Prancūzija atstovauja Europos atetį ir kas gali ją pakeisti ?

    Atsakyti
    • Taigi says:
      3 savaitės ago

      Nė vienas.

      Atsakyti
  21. klaustukas says:
    3 savaitės ago

    Taigi: Nė vienas. Gerbiu rašybos diktatorius. Nors čia jie gali savo tulžį išlieti, nes kitur reikia smegen0000….

    Atsakyti
    • +++ says:
      3 savaitės ago

      Už ką juos gerbti ?

      Atsakyti
  22. klaustukas says:
    3 savaitės ago

    Ačiū , kad paklausėte. Tai labai geras klausimas. Tvarka turi būti. Rašyboje taip pat. Tai sudrausmina protą. Aš gerbiu visus diktatorius.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Salų dvare vyks XXIII tarptautinė tradicinių šokių stovykla: Kanklių metais susitiks šokėjai, muzikantai ir tradicijų puoselėtojai
Etninė kultūra

Salų dvare vyks XXIII tarptautinė tradicinių šokių stovykla: Kanklių metais susitiks šokėjai, muzikantai ir tradicijų puoselėtojai

2026 07 15
Čikagoje atidaryta išskirtinė Lietuvos paveldo ir šiuolaikinio meno paroda „Versmės“
Kultūra

Čikagoje atidaryta išskirtinė Lietuvos paveldo ir šiuolaikinio meno paroda

2026 07 15
Palangos vasaros skaitykla
Kultūra

Palangos vasaros skaitykla liepą: nuo literatūrinių susitikimų iki naktinių ekskursijų

2026 07 15
Nikita Kazakevičius
Lietuvoje

VU studijavęs latvis: čia jauti istoriją ir akademinę dvasią

2026 07 15
Vyks Afrikos ir Okeanijos kaukių paroda 2026
Istorija

Kviečia Afrikos ir Okeanijos tautų apeiginių kaukių paroda Kalvystes muziejuje

2026 07 15
Aukso medalio laimėtojas Robertas Juknevičius
Naujienos

Istorinė Lietuvos mokinių pergalė tarptautinėje fizikos olimpiadoje Kolumbijoje – iškovotas auksas!

2026 07 15
Seimas
Lietuvoje

Seimas baigė Pavasario sesiją

2026 07 14
Lietuvos respublikos vyriausybė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Prisiekusi XXI Vyriausybė pradeda darbą

2026 07 14
mokytoja.klase.pamoka.mokiniai_smm.lt
Lietuvoje

Reikalavimai pagrindiniam ir viduriniam išsilavinimui nesikeis

2026 07 14
Vyriausybė
Lietuvoje

Seimas patvirtino naujos Vyriausybės programą

2026 07 14
Mokykla
Lietuvoje

Vilniuje prasideda senų mokyklų atnaujinimo banga

2026 07 14
Raimondas Šukys
Lietuvoje

R. Šukys atleistas iš Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigų

2026 07 14

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • patikslinimas apie G. Navaitis. Tuštėjanti Lietuva: kas paskatintų gimstamumą?
  • >+++ apie G. Navaitis. Tuštėjanti Lietuva: kas paskatintų gimstamumą?
  • P.Skutas apie G. Navaitis. Tuštėjanti Lietuva: kas paskatintų gimstamumą?
  • +++ apie G. Navaitis. Tuštėjanti Lietuva: kas paskatintų gimstamumą?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Salų dvare vyks XXIII tarptautinė tradicinių šokių stovykla: Kanklių metais susitiks šokėjai, muzikantai ir tradicijų puoselėtojai
  • Čikagoje atidaryta išskirtinė Lietuvos paveldo ir šiuolaikinio meno paroda
  • Palangos vasaros skaitykla liepą: nuo literatūrinių susitikimų iki naktinių ekskursijų
  • VU studijavęs latvis: čia jauti istoriją ir akademinę dvasią

Kiti Straipsniai

Salų dvare vyks XXIII tarptautinė tradicinių šokių stovykla: Kanklių metais susitiks šokėjai, muzikantai ir tradicijų puoselėtojai

Salų dvare vyks XXIII tarptautinė tradicinių šokių stovykla: Kanklių metais susitiks šokėjai, muzikantai ir tradicijų puoselėtojai

2026 07 15
Vyks Afrikos ir Okeanijos kaukių paroda 2026

Kviečia Afrikos ir Okeanijos tautų apeiginių kaukių paroda Kalvystes muziejuje

2026 07 15
Tautos forumo pareiškimas dėl Rinkimų kodekso pataisų ant darbo stalo Prezidentūros fone

Tautos forumas prašo Prezidento vetuoti Rinkimų kodekso pataisas: perspėja apie grėsmę žodžio laisvei ir piliečių politinėms teisėms

2026 07 14
A. Šuopys eina per mišką

Atlikėjai A. Šuopys ir R. Jančiukaitė pristato dainą „Gamtos gira“ – muzikinį pasakojimą apie ryšį su gyvąja gamta

2026 07 14
Miškininkė Kristina Dieninytė

Miškininkė Kristina: miškas kaskart iš naujo leidžia pajusti ryšį su gamta

2026 07 14
Kukuliškių piliakalnio tyrinėjimai

Kukuliškių piliakalnyje bus pristatomi nauji radiniai

2026 07 13
Laikrodis su žemaitiškais užrašais

Pristatytas išskirtinis laikrodis: vietoje anglų kalbos – žemaitiški užrašai

2026 07 13
Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

G. Navaitis. Tuštėjanti Lietuva: kas paskatintų gimstamumą?

2026 07 12
Puodžių karaliai

XI Lietuvos Puodžių karaliaus rinkimai kviečia šalies keramikus varžytis dėl garbingo titulo ir 3 000 eurų premijos

2026 07 12
Juozo Lukšos parašiutinio šuolio rekonstruktoriai su ginklų muliažais

E. Kuckailis. XX amžiaus laisvės kovų vietų tyrimai: metodai, specifika, problematika (IV)

2026 07 11

Skaitytojų nuomonės:

  • patikslinimas apie G. Navaitis. Tuštėjanti Lietuva: kas paskatintų gimstamumą?
  • >+++ apie G. Navaitis. Tuštėjanti Lietuva: kas paskatintų gimstamumą?
  • P.Skutas apie G. Navaitis. Tuštėjanti Lietuva: kas paskatintų gimstamumą?
  • +++ apie G. Navaitis. Tuštėjanti Lietuva: kas paskatintų gimstamumą?
  • P.Skutas apie G. Navaitis. Tuštėjanti Lietuva: kas paskatintų gimstamumą?
Kitas straipsnis
Viešieji užrašai Vilniuje

Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai