Sekmadienis, 26 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Daiva ir Jonas Vaiškūnai – gyvenimas kosminės strėlės kryptimi

Eglė Oškinytė, www.alkas.lt
2022-04-19 22:23:20
6
Daiva ir Jonas Vaiškūnai – gyvenimas kosminės strėlės kryptimi

Daiva ir Jonas Vaiškūnai eisenoje į Kulionių piliakalnį Jorės šventėje | V.Kašinsko nuotr.

Molėtų rajone, šalia observatorijos, etnokosmologijos sodybą įkūrę ir ten ekskursijas priimantys Daiva ir Jonas Vaiškūnai jau 26 metus balandžio paskutinį savaitgalį rengia pirmosios žalumos šventę – Jorę. Senuosius lietuvių papročius puoselėjanti šeima sako, kad gamtos atbudimas padeda žmogui atgimti ir su naujomis jėgomis kibti į kasdienius darbus.

Jorė – gyvybinių galių šaltinis

Jorės šventė Kulionių kaime, etnokosmologo ir senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ vaidilos Jono ir Daivos Vaiškūnų įkurtoje Dangaus šviesulių stebykloje, Kulionių piliakalnyje bei Molėtų krašto muziejaus (MKM) etnografinėje sodyboje, rengiama nuo 1997 metų.

MKM Dangaus šviesulių stebykloje vyksta apeigos pagal senovės lietuvių papročius, gaivinamos senosios tradicijos, dalijamasi išmintimi. J. Vaiškūnas teigia, kad būtent Jorė visus grąžina į gamtą, skatina atgimti, pastebėti savo galias, o žmogus – tai pati gamta, tad jo dvasiniame gyvenime viskas vyksta pagal tuos pačius dėsnius.

„Jorės šventė – laikas, kai gamta pradeda busti, matoma pirmoji žaluma. Švęsdami Jorę, mes grąžiname žmones į gamtą ir primename, kad ji yra geriausias vadovas ir mokytojas: daryk tai, ką tuo metu daro gamta – gimk su ja, su ja brandink  vaisius, ir nereikės net kalendoriaus vartyti.

Žiūrėk – dabar toks laikas, kai grįžta paukščiai, tai ir aš turiu grįžti į tėviškę iš kokio nors Londono, juk nuskridau, sparnelius pasišildžiau, kur man patogiau, ir reikia grįžti atgal“, – gamtos pamokymus nupasakoja J. Vaiškūnas.

Daiva ir Jonas Vaiškūnai | Vaiškūnų asmeninė nuotr.

Jorė yra kaip Naujųjų metų šventė – atskaitos taškas, nuo kurio visus metus skaičiuosime įgyvendintus sumanymus, nuveiktus darbus. Būtent šiuo metu švenčiamas kuriantis pumpuro sprogimas, kuris, anot J. Vaiškūno, panašus į Didįjį kosminį sprogimą, tapusį viso pasaulio pradžia.

Tad negalima praleisti šio ypatingo meto – jei žinai laiką, kada gamtoje kas vyksta, gyveni kliaudamasis gamtos ratu, įgyji galių, kurios padeda išlikti net sunkiausiais laikais.

Jorės šventėje | V.Daraškevičiaus nuotr.

„Šiuolaikinis žmogus, gyvendamas miestuose, uždarose, nuo gamtos atskirtose erdvėse, nepastebi metų laikų kaitos, lieka ir be pavasario, ir be vasaros. O Jorės šventėje mes grąžiname žmones į gamtą, kad jie visus tuos pokyčius išjaustų.

Atgimimą išgyvenus kartu su gamta, bus lengviau atlikti kasdienes užduotis, subrandinti kūrybos vaisius. Vasaros pabaigoje švenčiamos Žolinės, tai tarsi pirmųjų kūrybos vaisių, užsimezgusių per Jorę, nuskynimas, pasidžiaugimas pirmu derliumi ir pasiruošimas artėjančiai žiemai. Gamtos vaizdiniai atitinka sielos ir kūno poreikius“, – sako J. Vaiškūnas.

Šventėje – archajiški papročiai

Jorė – viena svarbiausių metų švenčių senovės baltų kalendoriuje, krikščionybės metu sutapatinta su šv. Jurgio diena (balandžio 23 d.), o daugelį Jorės papročių perėmė Velykos. Viena iš tokių tradicijų – kiaušinių marginimas. Jie puošiami senoviniais raštais, atspindinčiais Visatos sukūrimo mitą ir Jorėje vadinami joručiais.

„Pasaulio sukūrimo mitą galėčiau nupasakoti kaip fizikas arba astronomas – mes sakome, kad Visata atsirado iš singuliarinio taško. Tai yra toks mažesnis už atomą grūdelis, kuris sprogo ir plečiasi, ir dabar mes gyvename tame grūdelyje, sprogusioje besiplečiančioje visatoje.

Panašiai pasakojama ir Pasaulio sukūrimo mite apie anties padėtą kiaušinį, kuris suskilo ir iš jo atsirado Visata. Kiaušinis čia atitinka tą pirmapradį Visatos tašką, o jo sprogimas, skilimas – gyvybės sklaidą. Iš pirmapradžio kiaušinio kuriasi Pasaulis. Ne veltui pirmas  apeiginis Jorės veiksmas yra joručio sudaužimas ir padalinimas žemei, žmonėms“, – paaiškina J. Vaiškūnas.

Daiva ir Jonas Vaiškūnai ant Kulionių piliakalnio | Vaiškūnų asmeninė nuotr.

Daiva Vaiškūnienė pasakoja, kad šiandien Jorės šventės vyksta jau ne tik Kulionyse, bet ir daugelyje kitų Lietuvos vietų, lietuvių bendruomenėse užsienyje. Jorės šventė prasideda susirinkus prie Dangaus šviesulių stebyklos, vėliau traukiama Kulionių piliakalnio link.

Čia į šventę pasikviečiami protėviai, minimi jų žygdarbiai, degama šventa ugnis, vyksta įšventinimo į romuvius apeiga, kurios esmė – viešas naujo bendruomenės nario prisistatymas visuomenei ir jo viešas pasižadėjimas eiti protėvių pramintu kelių ir tęsti šį kelią.

Anot D. Vaiškūnienės, svarbiausia šventėje stebėti gamtos ženklus ir pajusti bendrumą. Apsilankę piliakalnyje, šventės dalyviai darnia eisena sugrįžta į šventyklą, kur vyksta apeigos, skirtos pagrindinėms senovės baltų dievybėms: pagerbiami Perkūnas, Žemyna, Gabija. Pati švenčiausia apeigų dalis – vaišės iš vieno katilo. Visi turi paragauti šio viralo, nes tai suvienija bendruomenę.

„Žiemą mažiau kur išeiname, mažiau dalyvaujame renginiuose, todėl būname išsiilgę bendrystės jausmo, todėl norisi prisikepus pyragų, prisimarginus margučių, prisileidus sulos susikviesti daug žmonių, visiems drauge susikurti šventišką aplinką, vaišintis, bendrauti, dalintis mintimis ir šiluma, o prisikauptų  pojūčių užtenka visiems metams. Jorėje sprogstantys pumpurai išsprogdina žmonių sielų žieminius kiautus, kiekvienas išsilukštename iš savų kevalų“, – pasakoja D. Vaiškūnienė.

Moteris pabrėžia, kad Jorės šventėje kiekvienam svarbu  prisidėti, įsitraukti į šventę. Viena svarbiausių šventės dalių – bendra talka tvarkant aplinką ir rengiant ją šventei. O besiruošiant yra kalbamasi, bendraujama, iškyla klausimų, į kuriuos tuoj pat galima gauti atsakymų iš papročius išmanančių žmonių, todėl ir pats darbas tampa apeiga, kai galima daugiau išmokti, sužinoti, patirti. 

Tradicijos – svarbios ir šiandien

Daivos ir Jono Vaiškūnų šeimą senosios tradicijos lydi visą gyvenimą, suteikia stiprybės žengiant į ateitį, todėl svarbiausias jų uždavinys – savo patirtį ir žinias perduoti kitiems. Jų įkurtoje etnografinėje sodyboje vyksta ekskursijos, konferencijos, parodos ir kiti renginiai, supažindinantys su protėvių paveldu.

„Kartais klausiama, kodėl šiandieniniam žmogui reikalingos senosios šventės ir tradicijos? Man patinka lekiančios kosminės strėlės pavyzdys. Kodėl turime lėkti kaip strėlė, kurią paleido kažkas prieš tūkstančius metų, o ne vinguriuoti į šalį?

Jei kosminė strėlė pradės vinguriuoti, ji nukris ant žemės, nes praras kryptį ir pagreitį, o nukritusi išnyks. Grįžti atgal su ta pačia jėga neįmanoma. Todėl ir reikia eiti protėvių pramintu keliu: kuo toliau jis tęsiamas, tuo didesnė galia įgyjama“, – sako J. Vaiškūnas.

Jorės šventė | V. Daraškevičiaus nuotr.

Jorės šventė – viena iš tų paleistų strėlių, turinčių itin senas ištakas. Didysis lietuvių kalbos žodynas nurodo, kad lietuvių kalbos daiktavardis jorė įvardija pavasario žalumą, veiksmažodis jorėti reiškia augti, plisti, o latvių jārēties – dūkti, lakstyti.  Taip pat Jorę galima sieti ir su žodžiu ėriukas, nes būtent šiuo metu avys vesdavo jauniklius, o ėriuko kailį lietuviai aukodavo ardami pirmąją vagą. Įdomi ir žodžių ėras bei arti sąsaja.

Šaknį jar- / jor- turintys žodžiai būdingi ir slavų kalboms (plg. rus. Ярило – vienas iš slavų derlingumo ir seksualinių galių  vaizdinių, яркий – ryškus, šviesus,  ярый – karštas, aistringas, яровой хлеб  – naujo  derliaus grūdų duona, яри́на – avinėlio kailis,  я́ренка – jaunamartė; ček. jaro – pavasaris ir kt.). Taip pat  atitikmenų galima rasti ir kitose kalbose (plg. lot.  hōrnus – šiųmetinis, aera – pradžia, аriеs – avinas; gr.  αρχή – pradžia,  ἔριφος – ožys; vok. Jahr – metai ir kt.).

Lygindami Europos kalbas matome, kad Jorės pavadinimas yra senas indoeuropietiškas žodis, pasiekęs mus iš amžių glūdumos, o pati šventė yra visos Europos civilizacijos tradicijos dalis.

Šiemet XXVI Jorės šventė Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir Dangaus šviesulių stebykloje (šalia Observatorijos – Gilužio g. 2a, Kulionių km., Molėtų raj.) vyks balandžio 23-24 dienomis.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Š. Laužadis. Ko mūsų nespėjo išmokyti Jonas Trinkūnas?
  2. Didžiausias pavasarinis virsmas bus pasitiktas protėvių apeigomis (nuotraukos, video)
  3. Jorės šventėje pagerbti Tautos Didvyriai ir Didieji Dievai (nuotraukos, video)
  4. Baltų kultūros puoselėtojai kviečia švęsti Jorę (nuotraukos, video, lankstinukas)
  5. Jorės šventėje romuviai prisiekė tęsti protėvių darbus (nuotraukos, video)
  6. J. Vaiškūnas. Velykos: metas pasitelkti savo papročių dvasinę galią
  7. Viso pasaulio romuviai švenčia didžiąją pavasario šventę Jorę (nuotraukos)
  8. Romuvos Krivė I.Trinkūnienė: Lietuviai išsaugojo prigimtinės religijos pagrindus
  9. Nugriaudėjus pirmajam Perkūnui romuviai švęs Jorės šventę (dienotvarkė, nuotraukos, video)
  10. J. Vaiškūnas. Jonas Trinkūnas – Romuvos ąžuolas: tarp ištakų ir ateities (nuotraukos)
  11. Baltų religija, lietuviškas Zodiakas ir šiuolaikinio žmogaus tapatybė
  12. Jorės šventė vėl skubino Tėvynės pavasarį (nuotraukos, video)
  13. R. Jasukaitienė. Šatrijos ugnelė amžina
  14. J. Vaiškūnas: Protėvių priesakus pernešame į XXI amžių (nuotraukos)
  15. „Gyvo žalio!“ – keliaus po pasaulį (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. Povilas says:
    11 mėnesių ago

    :))) Koks ermydėlis kiltų Vokietijoje, pamačius Vaiškūnienės juostą su – o, siaube! – su svastika. Gražu, kad dar turim sveiko proto. Ne taip, kaip ten, kur bijo net savo šešėlio.

    Atsakyti
  2. Romas says:
    11 mėnesių ago

    Net pati gražiausia daina, leidžiant ją pakartotinai, atsibosta, tuo labiau, jeigu visą dieną. Tuo tarpu gamtos “muzika” – miško ošimas, upelio čiurlenimas, bangų mūša – nepabosta. Priešingai – tai atpalaiduoja visas įtampas – fizines ir psichologines, tai pati geriausia atgaiva…

    Todėl romuviečiai turi didžiulį pranašumą, daugumos žmonių dar nesuvoktą ir neįvertintą. Gamtoje tiesioginis ryšis su Kūrėju, su jo energijomis, kurias betarpiškai jaučia maži vaikai, kūrybinės dvasios semiasi poetai.

    Tuo tarpu kulto pastatai ir religijos šimtmečiais buvo naudojami, kaip priemonė žmones valdyti, juos zombinti ir priešinti.

    Atsakyti
    • Povilas says:
      11 mėnesių ago

      Ir tamsta Romai, galvoji, kad žmonės ligšiol neįvertinę nei gamtos gėrio, nei teigiamo jos poveikio. Ir tik romuviečiai šitą pirštu parodė, idant tai įvertintum. O piktnaudžiauti gali visur ir visada, jei tik to nori.
      Beje, ko gi neįregistravus Romuvos? Negaila. Niekam nuo to ne blogiau. O geriau bus – gaus finansinę paramą. Tik tam ir reikia tos registracijos. Antraip kam ta regsitracija? Senovės lietuviams jokios registracijos gamtos garbinimui nereikėjo. Grįžtat prie šaknų, bet viršūnėlės šiuolaikiškos, nes be pinigo ir gamtos grožis ne grožis 🙂
      Nepykit, nesusilaikiau nepajuokavęs. Nes matau prieštarą tarp deklaracijos ir tikrovės.
      Beje, ta jūsų peikiama Bažnyčia išlaikoma tikinčiųjų.

      Atsakyti
      • Romas says:
        11 mėnesių ago

        Religiniu požiūriu aš pašalinis, nei bažnyčion vaikštau, nei romuviečių veikloje dalyvauju. Man rūpi nušvitimas (atgimimas dvasioje). Tai va, būtent šiuo požiūriu, romuviečiai arčiau tikslo, nes gamta – katalizatorius, o kažkieno primestos religinės dogmos – tik kliuvinys.

        Atsakyti
      • Pajūrietis says:
        11 mėnesių ago

        Povilui

        bažnyčioms lėšas skiria ir valstybė (!) iš visų mokesčių mokėtojų, tame tarpe ir netikinčių, kišenės
        bažnyčia mokesčių valstybei nemoka
        kasos aparatų – nėra
        VMI netikrina
        pelno ir turtų – nedeklaruoja
        šis nuostabių lengvatų sąrašas nepilnas

        „Be to, Lietuvoje ir valstybė prisideda prie Bažnyčios išlaikymo. Kasmet tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms skiriami biudžetiniai asignavimai. Jie pervedami Vyskupų Konferencijai, o ši sutartomis dalimis paskirsto septynioms Lietuvos vyskupijoms, kurių ordinarai nusprendžia, kam ir kiek reikia (vienai vyskupijai tenka apie 100–200 tūkst. eurų per metus). Taip pat ir kiekviena save gerbianti savivaldybė panašiai kasmet iš municipalinio biudžeto skiria savo rajono parapijoms. Visi šie biudžetiniai pinigai griežtai apskaitomi bei už juos pateikiamos ataskaitos valdžios institucijoms. Be to, valstybė prisideda ir prie kunigų seminarijų biudžeto. Dargi ir didelė dalis mūsų bažnyčių yra kultūros paveldo objektai, todėl valstybė iš dalies finansuoja šių pastatų, paveikslų, statulų, kryžių restauraciją ir pan. darbus. Tai mūsų nacionalinis turtas, kuriuo naudojasi, gėrisi visi, o Bažnyčia yra tik jo turėtoja, tvarkytoja, tačiau pati viena nepajėgi visko restauruoti. Be to, dvasininkai ir vienuoliai Lietuvoje valstybės lėšomis yra draudžiami privalomuoju sveikatos bei minimaliu socialiniu draudimais.“ – citata ir bernardinai.lt, 2022 03 26, Diak. Darius Chmieliauskas, Artuma, „Apie Bažnyčios pinigus – konkrečiai“

        Atsakyti
  3. Romas says:
    11 mėnesių ago

    Romuviai – romūs – ramūs – nurimę.
    Kaip vanduo, be bangelės mažiausios
    Atspindys visa – ko pasimato
    Ir dangaus žiburių, ir gamtos nuostabios

    Kai nurimsta tas “aš”, atsiranda bendrystė
    Nenusakoma žodžiais gražiausiais
    Lengva bėgt ir kvėpuot pasidaro
    Lyg be kūno patapo žmogus

    Gyvi medžiai ir krūmai
    O skaidrumas, tyrumas…
    Viskas Viena, Vienovė…
    Tik to “aš” nebeliko

    Persigando nabagas
    Dar nenori ištirpti
    Sugrąžino kontrolę
    Bet pradingo stebuklas

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Žuvinto biosferos rezervatas | Baltijos aplinkos forumo nuotr.

10 taisyklių, kurių reikia laikytis gamtoje

2023 03 24
Dalia Urbanavičienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Bus pristatyta konferencijos „Tapatybė ir etninė kultūra Rusijos ir Ukrainos karo kontekste“ rezoliucija

2023 03 23
Pavasario lygiadienis Kernavėje 2023 | N. Žilinskaitės nuotr.

Kernavės Balto kalno miške – žėruojanti pavasario lygiadienio šventė

2023 03 22
V. Gilevičiūtės nuotrauka

Šiaudiniai mamos sodai

2023 03 22
Klimato kaita | am.lrv.lt nuotr.

Žemėje oro temperatūra jau pakilo 1,1 °C

2023 03 21
Seime vyks tarptautinė konferencija „Tautinis kostiumas šiandien“ | Alkas.lt koliažas.

Seime – konferencija „Tapatybė ir etninė kultūra Rusijos ir Ukrainos karo kontekste“

2023 03 20
Laukinės gamtos atkūrimas – Baltosios Vokės šlapžemių viltis

Laukinės gamtos atkūrimas – Baltosios Vokės šlapžemių viltis

2023 03 20
Parodos atidarymas | R. Dačkaus nuotr.

Pasaulinę žemės dieną Prezidentas atidarė parodą

2023 03 20
Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?

Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?

2023 03 20
Sodinimas | „Lidl Lietuva“ nuotr.

Sodas pagal lietuvius: nuo šiaudinio iki kolektyvinio

2023 03 18
Rodyti daugiau

Naujienos

Renginio akimirka | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuotr
Lietuvoje

D. Paužuolis – pasaulio čempionas! (nuotraukos)

2023 03 26
Medžių sodinimas | S. Žiūros nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilnius sužaliuos naujais medžiais ir krūmais

2023 03 26
Automobilis | pixabay.com, Jackson David nuotr.
Gamta ir žmogus

Daugelį vairuotojų erzina keleivių patarimai

2023 03 26
Lėktuvas | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.
Lietuvoje

Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių

2023 03 26
Burbiškio dvaras ruošiasi Tulpių žydėjimo šventei | Rengėjų nuotr.
Gamta ir ekologija

Burbiškio dvaras ruošiasi Tulpių žydėjimo šventei

2023 03 26
Suoliukai | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje atsiras tūkstantis naujų suoliukų

2023 03 25
Dariaus ir Girėno stadiono futbolo stadionas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Dariaus ir Girėno stadionas „žadins“ veją

2023 03 25
Karas Ukrainoje | www.facebook.com/MinistryofDefence.UA nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijoje nerimas dėl laukiamo Ukrainos kontrpuolimo

2023 03 25
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • man apie Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių
  • Alkui apie Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių
  • Bet apie Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių
  • Vytautas apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Veido kremai: ką daryti pavasarį?
  • Žalumynais reikėtų mėgautis kasdien
  • Aukštaitijos metų atidarymas Švenčionyse (I)
  • Gerai savijautai tiesiog… vitaminas C
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

10 taisyklių, kurių reikia laikytis gamtoje

by Kristina Aleknaitė
2023 03 24
1
Žuvinto biosferos rezervatas | Baltijos aplinkos forumo nuotr.

Dar karantino išgarsintas laisvalaikio leidimas gamtoje vis labiau patinka daugeliui žmonių, tačiau daugelis pamiršta ar ignoruoja taisykles, kurių reikėtų laikytis...

Skaityti toliau

Bus pristatyta konferencijos „Tapatybė ir etninė kultūra Rusijos ir Ukrainos karo kontekste“ rezoliucija

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 23
0
Dalia Urbanavičienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kovo 23 d. Seime vyks Spaudos konferencija, skirta konferencijos „Tapatybė ir etninė kultūra Rusijos ir Ukrainos karo kontekste“ rezoliucijos pristatymui.

Skaityti toliau

Kernavės Balto kalno miške – žėruojanti pavasario lygiadienio šventė

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 22
0
Pavasario lygiadienis Kernavėje 2023 | N. Žilinskaitės nuotr.

Kovo 18-19 d. Kernavės Balto kalno miške buvo atšvęsta gamtos ir viso kas gyva atbudimo virsmo šventė - pavasario lygiadienis....

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • man apie Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių
  • Alkui apie Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių
  • Bet apie Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių
  • Vytautas apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
  • p,Skutui apie Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių
Kitas straipsnis
Dirigentui Juliui Geniušui įteiktas Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“

Dirigentui Juliui Geniušui įteiktas Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai