Pirmadienis, 27 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

J. Vaiškūnas. Velykos: metas pasitelkti savo papročių dvasinę galią

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt
2016-03-27 19:13:04
2017 m. Jorė vyks balandžio 29-30 dienomis.
2
Alkas.lt nuotr.

Alkas.lt nuotr.

Alkas.lt nuotr.
Alkas.lt nuotr.

Velykų šventiniai papročiai tebeskleidžia neišsenkamos lietuviškos prigimtinės kultūros ir religijos dvasines versmes. Daug šiai šventei būdingų senųjų papročių gyvuoja iki šių laikų, o krikščionybė juos nuolat stengėsi apvilkti į savo rūbą, savaip pateikti, savaip aiškinti. Tačiau dauguma iš protėvių paveldėtų ir su Velykų švente susietų apeiginių veiksmų neturi savyje beveik nieko krikščioniško, išskyrus ploną ir perregimą bažnytinės liturgijos pudros sluoksnį.

Šiandien nekalbėsiu apie krikščioniškąja bažnytine liturgija pagrįstus papročius – jie be nedidelių išimčių būdingi visai Europai ir kitiems krikščionybės užvaldytiems kraštams ir susiveda į tikėjimą žydų mitinio kankinio Jėzaus Kristaus tariamu prisikėlimu iš numirusiųjų ir nuolatiniu „Dievo išrinktosios tautos“ išskirtinumo teigimu. Krikščioniškai ideologijai yra svetimas  supratimas, kad gamtos tvariniai ir reiškiniai gali būti suvokiami kaip savaiminės šventybės per kurias į tautą byloja dieviškosios galios, kad šventame laike ir šventoje vietoje jie gali reikštis kaip Dievų tarpininkai. Šventa žemė, šventa ugnis, šventa duona, šventi medžiai, žolynai, upės, ežerai, šaltiniai, akmenys, kalnai ir gyvūnai – prigimtinėje lietuvių religijoje suvokiami kaip šventybės įsikūnijimai, kaip tarpininkai tarp žmogaus ir dieviškų galių.

Dieviškas prisikėlimas šiuo šventiniu metu perteikiamas ir suvokiamas, visų pirma, per pačios gimtinės gamtos ir visos gyvasties pavasarinį prisikėlimą. Nušvitęs dangus, nutirpęs sniegas, parskrendantys paukščiai, sprogstantys pumpurai, tekanti beržų sula, pirmasis perkūnas ir kiti regimi ir juntami nuo mūsų nepriklausantys gyvybės pergalės prieš mirtį vaizdai iškyla kaip patys tikriausi atgimstančių pasaulį prikeliančių dieviškų galių ženklai bei dvasinio prisikėlimo ir atsinaujinimo apreiškimai žmogui. Jų dėka žmogus gali užmegzti ryšį su  šventybės galių šaltiniais ir savo paties sielos gelmėse. Gamtos ir žmogaus gyvenimo vyksmai persipina.

Krikščionis tai atmeta. Jis šventai įsitikinęs, kad Dievas iš tikrųjų buvo įsikūnijęs Jėzaus Kristaus pavidale, kad jis gimė, gyveno mirė ir prisikėlė žydų žemėje ir tautoje. Tačiau šiuolaikinio mokslo šviesoje tikėjimas tokiais aiškinimais atrodo labai naiviai, todėl mokslinė pasaulėžiūra daugeliui tampa svaria priežastimi atmesti ir iš tokių tikėjimų kylančius pačius dorovinius principus.

Tik pripažinus, kad religiniai pasakojimai nėra tikrų įvykių aprašymas, o tik bandymas perkelti į istorinį laiką ir erdvę įsivaizduojamus žmogaus sąmonės įvykius, gali suvokti  jų svarbą ir patirti jų galią mūsų sielos vidiniam pasauliui.

Šventieji pradai: ugnis, vanduo, medis, kiaušinis

Velykiniai laužai keistokai atrodantys šiandieninių bažnyčių šventoriuose nedviprasmiškai mena mūsų protėvių tikėjimo simbolį – Amžinosios Ugnies aukurą, nuo kurio mūsų protėviai po pavasario lygiadienio atkurdavo savo namų židinio ugnį. Ant šios Šventosios Ugnies verdami šventiniai valgiai, Šventoji Ugnis nešama apie gyvenamąjį namą, kad apsaugotų statinius nuo gaisro ir kitų negandų. Juk ne veltui mūsų gimtojoje kalboje žodis „kurti“ savo prasmėmis aprėpia tiek ugnies degimą, tiek žmogaus dvasinę veiklą – kūrybą, tiek Dieviškąjį pasaulio steiginį – sukūrimą ir atkūrimą.

Nemažiau svarbus ir religinėmis prasmėmis skalsus yra Šventojo Vandens vaizdinys. Velykose iš šventovės atsineštu Šventu Vandeniu šlakstomi visi namiškiai, sodyba ir jos pastatai, gyvuliai, o likęs vanduo daug kur supilamas į šulinį, kad šulinio vanduo visuomet būtų švarus ir sveikas. Šventu vandeniu šlakstomi ir trobesiai, – kad perkūnas netrenktų ir piktosios dvasios pradingtų, dirva, – kad piktžolės pranyktų, grūdai, – kad amarai nepultų. Šventąsis vanduo geriamas nuo išgąsčio. Šiuo vandeniu taip pat šlakstomas mirštantysis, kad atstotų aplink besisukiojančios piktosios jėgos.

Šventuoju vandeniu vaikinai laistydavo merginas, merginos – vaikinus. Matyt ne veltui ir merginos troškimas – ištekėti apibudinamas tuo pačiu žodžiu kaip ir vandens bei Saulės tekėjimas.  Šio papročio prasmės reiktų ieškoti senuosiuose  kosmologiniuose vaizdiniuose susijusiuose su pasaulio kūrimu ir apeiginiu jo atkūrimu, pagal kuriuos, kuomet šviesos galios galutinai nugali tamsos demonus – sušvinta nauja Saulė, sukurianti arba atkurianti visą mūsų pasaulį ir plūsteli iki tol galingo tamsos valdovo įkalinti vandenys.

Bene išraiškingiausios gyvybės prisikėlimo ir dieviškų gyvybinių galių sklaidos vaizdinės priemonės, šventės metu įgaunančios religinių reikmenų vaidmenį, yra sprogstančio augalo šakelė bei dažytas ir margintas apeiginis kiaušinis.

Per pavasario švenčių apeigas pasitelkiami anksčiausiai gyvybės ženklus rodantys augalai. Jie vaizdžiai apreiškia augimą ir vaisingumą skatinančios galios, galinčios pagerinti žmogaus ūpą bei sveikatą, išsklaidyti visokiausią blogį. Lietuvoje tokiais augalais buvo laikomos tam tikrų gluosnių rūšys. Verbos buvo daromos iš žilvičio, gluosnio, karklo, blindės ir kadagio. Rečiau iš išsprogusio beržo šakelių. Siekiant perduoti gamtos prisikėlimo galias žmogui verbomis buvo plakama. Plakami ne tik žmonės, bet ir gyvuliai.

Sekmadienį prieš Velykas, vadinamą Verbų sekmadieniu – plaktis pradėdavo nuo pat ryto. Kiekvienas stengdavosi atsikelti anksčiau, kad galėtų paplakti neatsikėlusįjį. Plakdami progiesmiais kalbėdavo, pavyzdžiui Dzūkijoje:

„Ne aš mušu, Verba muša
Už savaitės jir Velykos,
Būk drūtas“.

Arba:

„Ne aš mušu, Verba muša
Už savaitės jir Velykos,
Ar žadzi velykaicį?“

Plakama buvo tol kol plakamasis plakėjui pažadėdavo duoti margutį. Dažyti ir įvairiais ženklais išmarginti kiaušiniai yra vienu svarbiausiu pavasarinių pasaulio atgimimo apeigų religiniu reikmenų. Dažyti ir įvairiais ženklais marginti kiaušiniai yra žinomi įvairiose archaiškose tradicijose ir įvairioms pasaulio tautoms. Kiaušinį galima laikyti archetipiniu bendražmogišku Visatos gimdančiųjų galių simboliu. Marginti stručio kiaušiniai, bei sidabriniai ir auksiniai kiaušinių pavidalo dirbiniai buvo atrasti jau senovės šumerų ir egiptiečių kapuose datuojamuose III tūkstantmečiu prieš mūsų erą.

Apeiginis valgymas

Velykų, kaip ir visų svarbiausių švenčių ašine apeiga buvo, o ir dabar išlieka, apeiginis valgymas. Todėl labai svarbu yra paruošti apeiginį Velykų stalą, padengtą apeiginiais velykiniais valgiais. Valgiais šventėje dalinamasi su joje dalyvaujančiomis nematomomis, bet labai žmogaus gyvenimą ir likimą įtakojančiomis dieviškomis galiomis ir protėvių vėlėmis. Ne tik prieš Velykas, bet ir prieš kitas svarbias metines šventes buvo paprotys atskirai pagerbti protėvių vėles. Prieš Velykas tam skiriamas laikas kadai buvo vadinamas Vėlių Velykomis.

Valgyti sėdama su visa šeimyna. Ant staltiese užtiesto stalo dedami iš vakaro paruošti valgiai:  kiaušinių lėkštė, šaltiena, duona, druska, sviestas, sūris, tarkuoti krienai, keptas kumpis, karka arba kiaulės galva. Dažnai tarp valgių statydavo vazonėlį su daigintomis avižomis arba taurę su pamerktomis beržo šakelėmis.

Pirmiausia valgomi kiaušiniai. Vieni su kitais jais susidaužia. Stipriausias nesudužęs kiaušinis paliekamas nesuvalgytas. Šį kiaušinį naudodavo kiaušinių ridenimo varžytuvėse – daužynėse. Buvo tikima, kad tas kuris daugiausia kiaušinių laimės – tas ir laimės daugiausia turės šiais metais.

Šventiniai sveikinimai

Iš primirštų papročių šia proga reiktų prisiminti kiaušiniavimo arba velykavimo bei lalavimo papročius. Kiaušiniauti būdavo einama antrą Velykų dieną. Tai darydavo kaimo vaikai. Eidami po kaimo sodybas, kalbomis ir dainomis sveikindami jų šeimininkus jie rinkdavo dovanojamus kiaušinius.

O visą pirmosios Velykų dienos naktį po kaimus vaikščiodavo lalauninkai. Taip buvo vadinamas būrys jaunų kaimo vyrų su muzikos instrumentais eidavusių per kiemus ir sveikinusių visus gražiomis prakalbomis bei giesmėmis – vadinamomis lalinkomis.  Jos taip vadinamos dėl to, kad jų priedainiuose aidėjo magiški garsai „vai lalu, lalu“, „ei lalo“. Lalauninkai aplankytų namų šeimininkams linkėjo derliaus ir gerovės, o jų dukroms – sėkmės, laimės, greitų ir sėkmingų vestuvių… Lalauninkai šventiškai nuteikdavo lankomus namus ir visą kaimą, todėl dovanų niekas nešykštėjo. Už sveikinimus jie buvo apdovanojami margučiais, gaudavo mėsos, pyrago, buvo vaišinami sūriu bei alumi. 

Šis šventinis namų apėjimas su sveikinimais, iš visa ko sprendžiant, gali būti labai senos su Saulės vadavimo mitu sietos religinės apeigos aidu. Apeiginis vaikščiojimas su sveikinimais būdingas visam tamsiajam Saulės sugrįžtuvių laikotarpiui prasidedančiam per Kalėdas ir trunkančiam iki pat pavasario lygiadienio. Šiuo požiūriu labai įdomus yra iki šių dienų kai kur išlikęs paprotys per Velykas pasirodyti su Kalėdų ir Užgavėnių persirengėlius primenančiomis kaukėmis.

Siekis patirti savųjų papročių dvasinę galią

Nors pagrindiniai Velykų papročiai vis dar nėra užmiršti, tačiau dauguma jų baigia prarasti savo religinį turinį ir tampa tik estetiniais arba žaidybiniais renginiais. Daugelis šios svarbios šventės dvasinių tradicijų jau paliko praeityje, keičiasi gyvenimas, keičiasi pasaulėžiūra, keičiasi bendrai šventimo ir švenčių samprata ir turinys.

Mokslo žiniomis grindžiamoje šiuolaikinėje pasaulėžiūroje sparčiai nyksta iš praeities paveldėti mitai ir senieji papročiai, mažėja jų paveikumas mūsų sąmonei ir sielai. Išlikusios tradicijos dėmenys tampa žaidybinių renginių dalimi, netekdami savo esminio giluminio religinio pagrindo.  Tokiomis aplinkybėmis šiuolaikinėje visuomenėje didelę svarbą įgyja psichologijos ir mitologijos mokslai, kurių, pasak religijotyrininko Džozefo Kembelo (Joseph Campbell) uždavinys yra ne tik nustatyti, ištirti ir paaiškinti už tradicinių simbolių slypinčius „sąmonės faktus“, bet ir rasti priemones, kurios leistų mitams išsaugoti savo galią ir, palaipsniui su tolstančia praeitimi nykstant seniesiems papročiams, padėti žmogui suvokti ir įvertinti vidinio sielos ir aplinkinio neabejotinų faktų pasaulio santykį.

Kalbu apie tai, nes noriu pasakyti, jog nykstančias tradicijas tegalime išsaugoti tik vėl bandydami pajusti jų išganingąjį paveikumą mūsų sielai. Priešingu atveju jos išnyks, beliks tik liudijimai apie jas muziejų saugyklose, etnografinių archyvų fonduose ar tyrėjų raštuose.

Senųjų protėvių tradicijų atgaivinimo per pažintį su jomis, o svarbiausia per jų turinio ir prasmės pajautimą, jau daugiau kaip pusę amžiaus, siekia baltų kultūros puoselėtojai – romuviai, susibūrę į Senosios baltų religijos bendriją Romuvą.

Kai dauguma dabartinių lietuvių Velykų dieną keliauja į bažnyčias, romuviai pasitikę pavasario lygiadienį laukia savo Didžiosios pavasario šventės – Jorės, kurią jie švenčia kasmet paskutinį balandžio savaitgalį Kulionių kaime, Molėtų rajone.

Šiemet balandžio 23-24 dienomis romuviai iš visos Lietuvo vėl sugužės į Kulionių kaimą (šalia Observatorijos) Molėtų rajone iškilmingai švęsti jau 20-osios Pirmosios pavasario žalumos šventės Jorės. Šį šventės laiką siūlo pati gamta. Tuo metu jau sprogsta pavasariniai pumpurai ir visa gamta pasidengia pirmosios pavasarinės žalumos ūku. Nors pro medžių šakas dar matosi toliai, tačiau viskas būna nuspalvinta pavasarinės žalumos spalva – jore. Jorės šventė savo prasme tapati Velykoms. Tai ne tik gamtos, bet ir dieviškosios mūsų sielos didžioji atgimimo ir prisikėlimo šventė.

Alkas.lt nuotr.
Alkas.lt nuotr.
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Vaiškūnas apie Romuvą: Mes kreipiamės į savo galias (audio)
  2. D. Paukštė. Artėja metas, kai ES bus priversta tikslinti vieną iš savo fundamentalių laisvių
  3. J. Vaiškūnas. Didžiausios Kalėdų dovanos – mūsų papročiai ir mūsų kalba
  4. Krivis Jaunius: Velykos – Vėlių ir Visų Dievų šventė (audio)
  5. J. Vaiškūnas. Ką iš tikrųjų įkūnija Užgavėnių Morė?
  6. J. Vaiškūnas. Dainų šventę aplaisto dievai
  7. J. Vaiškūnas ir D. Razauskas apie žiemos saulėgrįžos dvasinius slėpinius (audio)
  8. J. Vaiškūnas. Šviesos sugrįžimas
  9. J. Vaiškūnas. Ką slepia Užgavėnių kaukės?
  10. J. Vaiškūnas. Rytietiški Trys Karaliai ar baltiška Krikštų šventė?
  11. Išleista lietuvių papročių, burtų ir apeigų „enciklopedija“
  12. J. Vaiškūnas. Su Žvaigždžių diena!
  13. J. Vaiškūnas. Kai žvaigždininkai buvo karaliais
  14. J. Vaiškūnas. Medžiai mus vienija (audio)
  15. J. Vaiškūnas. Vėlinės – mirusiųjų ir gyvųjų akistata

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Kemblys says:
    7 metai ago

    ,,Prieš Velykas tam skiriamas laikas kadai buvo vadinamas Vėlių Velykomis.”

    Užvedei ant minties, kad Velykos nuo Vėlių – VĖL.
    Tinka taip pat aiškinimas nuo slaviško ‘velikii’ (didis), kurio šaknyje – VĖL.

    Atsakyti
  2. Protėvių baltų laiškai says:
    1 metai ago

    Ant margučių – protėvių baltų laiškai
    – ve.lt/gyvenimas/laisvalaikis/ant-marguciu-proteviu-baltu-laiskai

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Už mieste turėtą žemę galės būti atlyginama mišku | am.lrv.lt nuotr.

Už mieste turėtą žemę galės būti atlyginama mišku

2023 03 27
Veido priežiūra | pixabay.com, Tumisu nuotr.

Veido kremai: ką daryti pavasarį?

2023 03 26
Cheminės medžiagos | advance1clean.com nuotr.

Prieš pavasarinį tvarkymą – namų darbai

2023 03 26
Burbiškio dvaras ruošiasi Tulpių žydėjimo šventei | Rengėjų nuotr.

Burbiškio dvaras ruošiasi Tulpių žydėjimo šventei

2023 03 26
Miškas | am.lt nuotr.

Pratęstas laikas žemę miestuose keisti mišku

2023 03 24
Žuvinto biosferos rezervatas | Baltijos aplinkos forumo nuotr.

10 taisyklių, kurių reikia laikytis gamtoje

2023 03 24
Pavasario lygiadienis Kernavėje 2023 | N. Žilinskaitės nuotr.

Kernavės Balto kalno miške – žėruojanti pavasario lygiadienio šventė

2023 03 22
V. Gilevičiūtės nuotrauka

Šiaudiniai mamos sodai

2023 03 22
Valdžia nori apmokestinti paviršinio vandens naudojimą

Minima Pasaulinė vandens diena

2023 03 22
Klimato kaita | am.lrv.lt nuotr.

Žemėje oro temperatūra jau pakilo 1,1 °C

2023 03 21
Rodyti daugiau

Naujienos

Kviečia teikti paraiškas LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti | Lietuvos mokslų akademijos nuotr.
Lietuvoje

Kviečia teikti paraiškas LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti

2023 03 27
Už mieste turėtą žemę galės būti atlyginama mišku | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Už mieste turėtą žemę galės būti atlyginama mišku

2023 03 27
Ukrainos gynėjai | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo

2023 03 26
Renginio akimirka | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuotr
Lietuvoje

D. Paužuolis – pasaulio čempionas! (nuotraukos)

2023 03 26
Medžių sodinimas | S. Žiūros nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilnius sužaliuos naujais medžiais ir krūmais

2023 03 26
Automobilis | pixabay.com, Jackson David nuotr.
Gamta ir žmogus

Daugelį vairuotojų erzina keleivių patarimai

2023 03 26
Lėktuvas | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.
Lietuvoje

Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių

2023 03 26
Burbiškio dvaras ruošiasi Tulpių žydėjimo šventei | Rengėjų nuotr.
Gamta ir ekologija

Burbiškio dvaras ruošiasi Tulpių žydėjimo šventei

2023 03 26
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žmogus apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Užčiaupta tauta apie Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo
  • Bartas apie Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo
  • Bartas apie Rusijoje nerimas dėl laukiamo Ukrainos kontrpuolimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kviečia teikti paraiškas LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti
  • Už mieste turėtą žemę galės būti atlyginama mišku
  • S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Už mieste turėtą žemę galės būti atlyginama mišku

by Kristina Aleknaitė
2023 03 27
0
Už mieste turėtą žemę galės būti atlyginama mišku | am.lrv.lt nuotr.

LR Seime priimti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimai, kuriais pratęsiamas laikas...

Skaityti toliau

Veido kremai: ką daryti pavasarį?

by Ditė Česėkaitė
2023 03 26
0
Veido priežiūra | pixabay.com, Tumisu nuotr.

Jau gerai žinome, kad veido odą šaltuoju metų laiku reikia apsaugoti nuo šalčio, o vasarą – nuo pavojingų saulės spindulių....

Skaityti toliau

Prieš pavasarinį tvarkymą – namų darbai

by Ditė Česėkaitė
2023 03 26
0
Cheminės medžiagos | advance1clean.com nuotr.

Daugybė žmonių įprastam namų tvarkymuisi paskiria bent keletą valandų per savaitę. Tačiau vis dažniau pasirodanti pavasario saulė, apšviečianti per žiemą...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Žmogus apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Užčiaupta tauta apie Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo
  • Bartas apie Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo
  • Bartas apie Rusijoje nerimas dėl laukiamo Ukrainos kontrpuolimo
  • Atgaiva akims ir sielai apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
Kitas straipsnis
Vladas Vitkauskas | asmeninė nuotr.

Alpinistas V. Vitkauskas: Mes visada turime galimybę rinktis

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai