Pirmadienis, 8 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

J. Vaiškūnas: Protėvių priesakus pernešame į XXI amžių (nuotraukos)

www.alkas.lt
2020 04 25 16:23, Vėl papildyta 04.26 d. 13 val.
17
Įšventimas į romuvius. Jorė 2019 | Alkas.lt nuotr.

Įšventimas į romuvius. Jorė 2019 | Alkas.lt nuotr.

Įšventimas į romuvius. Jorė 2019 | Alkas.lt nuotr.
Įšventimas į romuvius. Jorė 2019 | Alkas.lt nuotr.

Balandžio 25-26 dienomis Kulionių kaime šalia Molėtų observatorijos jau 24-tus metus iš eilės turėjo vykti pirmosios pavasario žalumos šventės Jorės apeigos. Apie šią šventę kalbamės su vienu pagrindinių jos rengėjų Molėtų krašto muziejaus muziejininku ir Lietuvos Romuvos vaidila Jonu Vaiškūnu.

– Šiemet paskutinį balandžio savaitgalį turėjusios vykti XXIV Jorės šventės Kulionyse dėl paskelbto visuotinio karantino nebus?

– Gamta karantino nežino. O Jorės šventės esmė – iš žiemos miego atbudusios gyvybės sprogimas – augimo ir vešėjimo galių sklaida. Tai vyksta gamtoje kasmet ir mes romuviai į šį vyksmą sąmoningai įsijungiame. Tik šiais metais pirmą kartą nesirinksime draugėn bendram šventimui į daugeliui jau įprastą vietą – Molėtų krašto muziejaus Etnografinę sodybą ir Dangaus šviesulių stebyklą Kulionių kaime, prie Observatorijos. Čia šventines apeigas šiemet atliksime tiktai savo šeimos rate. O visus, kam svarbi ir brangi ši šventė, raginame švęsti savo tėviškėje arba savo namų aplinkoje. Šiandien, kai mūsų sveikatai ir gyvybei tebegrasina lengvai nenorintis trauktis užkratas, kiekvienam iš mūsų yra itin svarbu pasisemti galių iš pavasarinio Jorės virsmo.

Jorės šventė 2019 | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.
Jorės šventė 2019 | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Žinoma gaila, kad neteks pajusti vienos didžiųjų Jorės vertybių – betarpiško visų mūsų bendrumo, kai ypatingu laiku, ypatingoje vietoje, savo kūno ir dvasios virpesius suderiname vieni su kitais ir su  atbundančios gamtos bangomis. Bet ir šį praradimą stengsimės paversti galimybe. Šiemet iš Lietuvos kultūros tarybos skirtą dalinę paramą Jorės švietėjiškai veiklai su fondo pritarimu nukreipsime į Jorę pristatančio filmo kūrimą. Jau sutarta su įmone „Be tabu“ dėl filmo „Gyvo žalio!“ gamybos. Jei dar atsiras rėmėjų, filmą išversime ir į anglų kalbą, kad galėtumėme paskleisti ir pristatyti visam plačiajam pasauliui.  

– Kaip nusakytumėte Jorės šventės esmę?

– Esmė? Gamtos atsibudimas pavasarį kaip dvasinio prisikėlimo galimybė. Jorėje svarbūs tie patys vaizdiniai, kuriuos krikščioniškoji tradicija suėmė į Velykas: vaizdžiai Pasaulio gyvybinių galių telktį perteikiantys apeiginiai kiaušiniai – joručiai, pirmąja pavasarine žaluma – jore apsigaubusios medžių šakos, pavasariniai – oras, Saulė, Žemė, ugnis ir vanduo. Visi šie pasaulio gyvybinių galių pradai Jorėje pasitelkiami sąmoningai kaip saitai su mūsų vidinių gyvybinių galių versmėmis. Tokiu būdu švenčiame gamtoje ne Žemę, ne  Saulę, ne augaliją budindami, o per šiuos praamžius pradus – savo pačių ūpą, sveikatą ir sielą.

Apeigos ant Kulionių piliakalnio. Jorės šventė 2019 | rengėjų nuotr.
Apeigos ant Kulionių piliakalnio. Jorės šventė 2019 | rengėjų nuotr.

Jorė svarbiausia metų šventė – tikrieji Naujieji metai. Šios šventės, kaip ir visų mūsų kalendorinių švenčių, esmę nulemia Saulės kelias. Pusę metų Saulė kyla aukštyn, pusę metų svyra žemyn. Saulės kelionė aukštyn prasidėjusi per Kalėdas, Pavasario lygiadienyje jau būna įpusėjusi – tuomet šviesa trumpam sulygusi su tamsa, persveria tamsą. Po mėnesio – žemėje pasireiškia akivaizdi šios dangiškos persvaros pasekmė – vienas paskui kitą ima sproginėti augalų pumpurai, pasaulis apsigaubia gyvybės ūku – pirmąja pavasario žaluma – jore. Nugriaudi pirmas perkūnas. Jorė visai gyvajai gamtai ir mums sako – metas telktis ir keltis, augti ir žydėti, bręsti ir tvirtėti, metas duoti pradžią įsikūnysiančioms veikloms, kad rudenį į darbų aruodus gultų vaisiai, užtikrinsiantys mūsų būtį tamsai ir marai vėl šį pasaulį užgrobus. Ir nors daugelis nesame žemdirbiai, ir duona kasdiene rūpinamės kiek kitaip nei mūsų bočiai, tačiau šiandien ne mažiau svarbus pavasarinis gyvybės virsmas, nuo jo tebepriklauso mūsų gyvenimas, savijauta ir sveikata.

Eisena į Kulionių piliakalnį. Jorės šventė 2019 | rengėjų nuotr.
Eisena į Kulionių piliakalnį. Jorės šventė 2019 | rengėjų nuotr.

Ypač svarbiu ir paveikiu vaizdiniu šventėje laikomas sprogstančių pumpurų žaluma pasidengusi lapuočio šakelė. Žodis jorė pirmiausia ir reiškia šią žalumą. Nepamirštas gražus paprotys šventės dieną su savimi visur nešiotis pirmosios žalumos šakelę ir kiekvienam sutiktajam parodyti ją ir  palinkėti: „Gyvo žalio!“ O tasai privalo išsitraukti savąją ir atsakyti tuo pačiu: „Gyvo žalio!“ Šiuo apeiginiu veiksmu užtikrinama sveikata ir sėkmė iki kitos Jorės.

– Jūs per šventę aukojate baltų Dievams? Kokia prasmė XXI amžiaus žmogui tai daryti? Ar tai  tik savotiškas žaidimas, spektaklis?

– Palyginimai iškalbingi – žaidimas ir spektaklis – šiuolaikinio žmogaus dvasinės atgaivos galimybė. Nuveikę darbus – einame į teatrą ar kiną, kad pasilsėję, atsigavę galėtumėm vėl imtis kasdienių darbų. Šventė ir yra kasdienybės darbų atvanga – pertrūkis darbų kalendoriuje, tik šiuo atveju, ne žmogaus pasirinktas, o pačios gamtos kaitos dovanotas, Saulės kelio nulemtas laikas. Ir mes to laikomės.

Ne taip seniai spektaklio vaidintojai buvo vadinami mūsų prigimtinio tikėjimo dvasininkų vardu – vaidilomis. Nes pradinis vaidinimo tikslas buvo ne paviršutiniška pramoga, o išjausta galimybė pasiekti žmogaus sielos gelmes…

Romuvių įšventimo apeiga. Jorės šventė 2019 | rengėjų nuotr.
Romuvių įšventimo apeiga. Jorės šventė 2019 | rengėjų nuotr.

Galima žvelgti į dangų, Saulę, Mėnulį, žvaigždes ir galvoti – nėra jokių Dievų, tik beribė Visata pripildyta medžiagos, šviesos ir gamtinių galių srautų. O paskui užsimerkus bandyti suvokti patį save šios bekraštės Visatos sūkurių srautuose tarp žvaigždėto dangaus ir žemės augalų ir gyvūnų. Kur tos nematomos jungtys tarp mums besireiškiančių išorinio ir vidinio pasaulių? Jų suvokimui verpiame plonas minčių nytis – žodžius, audžiame sakinių audinius, kad aprengtume savo sąvokas garsų drabužiais.

Mokslininkai sako – medžiaga, gravitacija, elektromagnetinės bangos, energija, elektra… O mes savo suvokčių rūbams medžiagos randame praamžėje protėvių pasaulėžiūroje, kurioje iš už kiekvieno dievavardžio į mus žvelgia šiuolaikiniam mokslui pažinių kosminių galių raiška: Dievas – šviesus dangus, kosminė šviesa, gyvybės teikėjas ir globėjas, Vėlinas – požemis, kosminė tamsa, vėlių globėjas, Perkūnas – įsižeminanti dangiškoji šviesa, gyvybės perkūnytojas, Žemyna – žemė atvira dangaus šviesai – gimdantysis pradas, gyvybės įkūnytoja. Perprasdami paveldėtąją išmintį, atkuriame trūkinėjančias jungtis tarp mokslo ir religijos, tarp žvaigždėto dangaus ir mūsų sielos dėsnių.

Apeigos Dangaus šviesulių stebykloje. Jorės šventė 2019 | rengėjų nuotr.
Apeigos Dangaus šviesulių stebykloje. Jorės šventė 2019 | rengėjų nuotr.

– Kaip įvertintumėte jau beveik ketvirtį amžiaus rengiamos Jorės šventės pasiekimus? Ar jie verti įdėtų pastangų?

– Svarbiausia tai, kad jau išaugo Jorės jaunoji karta – vaikai ir jaunimas užaugę Jorėje, su Jorės įspūdžiais ir patirtimi. Jiems Jorė ne „projektas“, ne „rekonstrukcija“, Jorė jiems – prigimtinis paprotys. Jorė pasklido per Lietuvą ir išėjo už jos ribų – į mūsų etnines žemes Lenkijoje, ir į kitas pasaulio lietuvių bendruomenes. O lietuviški vaikų vardai – Jorė, Joris, Jorūnė, Jorigė tapo naujosios kartos savastimi.

Jorės šventė 2019 | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.
Jorės šventė 2019 | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Jorė sėkmingai perėmė XX amžiaus antrojo Lietuvos atgimimo priešaušrio pranašės, Rasos šventės, pradėtos Kernavėje 1967 m., priesakus. Tautos gyvybė ir dvasia stiprios tol – kol gyvi prigimtiniai jos papročiai, kol veikia tie, kurie laikosi protėvių priesakų ir tęsia jų kelią. Įkvėpti tautos dvasinio paveldo perėmėjų ir tęsėjų: Vydūno, Slančiausko, Vėliaus, Gimbutienės, Trinkūno ir jų bendražygių mes perėmėme ir pernešame šiuos priesakus iš XX a. antroje pusėje lietuviškame kaime gyvenusių gyvosios tradicijos nešėjų – į XXI amžių.  Perėmėme tiesiogiai – tautosakinėse, etnografinėse ir kompleksinėse ekspedicijose rinkdami prigimtinį dvasinį tautos paveldą ir taikydami nūdienos žmogaus poreikiams. Tai darydami išsaugojome šias vertybės nuo jų nuvertinimo ir subuitinimo, pavertimo tik pramoginės sceninės kultūros dalimi. Šiame kelyje išaugo dvasinis Romuvos judėjimas ir jo garsioji apeiginė grupė „Kūlgrinda“, be kurių būtų sunku įsivaizduoti Jorės ir kitų tautinių švenčių sėkmingą plėtrą.

Jorės šventė 2019 | rengėjų nuotr.
Jorės šventė 2019 | rengėjų nuotr.

O Jorės šventės svarba šiame kelyje jau įvertinta ir etninės kultūros tyrėjų moksliniuose darbuose. Etnologės Gintarės Dusevičiūtės studijoje „Jorė: (re)konstrukcija ar tradicijų tąsa?“ (2014 m.) pažymima, kad nuo 1997 metų Kulionyse rengiamos pirmosios pavasario žalumos Jorės šventės žinomumas išaugo, išsiplėtė švenčiančiųjų ratas, pobūdis ir geografinis šventimo paplitimas. O būtent šito visą tą laiką ir buvo siekiama.

Prieš keletą 2017 metų Maskvoje J. Baltrušaičio namuose A. J. Greimui skirtoje tarptautinėje konferencijoje etnologė Rita Balkutė, pristačiusi filmuotą medžiagą iš Jorės šventės Kulionyse, labai sudomino ir nustebino konferencijos dalyvius, kad Lietuvoje baltų kultūra ne tik tiriama ir aprašoma, bet kad senieji papročiai sėkmingai pritaikomi tautos dvasinių poreikių tenkinimui šiandien. Šioje konferencijoje dalyvavęs Kovo 11-osios akto signataras Mečys Laurinkus apie tai rašė: „Nustebau, kad žinovai apie lietuviškas entuziastų pastangas aktualizuoti, regis, šimtmečiais užklotas senovines apeigas kalbėjo ne tik tolerantiškai, bet ir susidomėję. T. Civjan (Tatjana Civjan – Rusijos mokslų akademijos Slavistikos instituto profesorė habilituota daktarė, – red. pastaba) nuomone, tradiciją, ne vakar ar užvakar sukurtą, šiais laikais reikia vertinti, nesvarbu, kad laikas daug ką modifikuoja – tradicijos nėra tik mokslo objektas, bet ir tam tikrų vertybinių nuostatų grandinė iki šių laikų“.

Sveikinimo kalbą sako dr. Dainius Razauskas. Jorės šventė 2019 | rengėjų nuotr.
Sveikinimo kalbą sako dr. Dainius Razauskas. Jorės šventė 2019 | rengėjų nuotr.

Mitologas dr. Dainius Razauskas savo knygoje „Bažnyčia prasmegusi Kulionių piliakanyje“ (2017 m.), skirtoje „Kulionių jorėnams“, daugiametės Jorės apeigas Kulionyse įvertino kaip metai iš metų nuolat kartojamą protėvių sakmių siekinį į dienos šviesą iš piliakalnio gelmių vėl iškelti praamžę šventovę. „Ir tai reiškia, – pasak D. Razausko, – pamintos, užgniaužtos, sukaustytos, požemiuose įkalintos sielos išsilaisvinimą, tikrąjį dvasinį isšsivadavimą“.

„Padėk Dieve jai būti Lietuvos dvasinio prisikėlimo užuomina, Tėvynės pavasarį pranašaujančiu pumpuru!“, – Jorės šventei linki D. Razauskas.

– Ačiū už pokalbį. Gražios šventės.

– Gyvo žalio!

P4270115-2400
P4270118-2400
P4270121-2400
P4270129-2400
Jorės šventė 2019 | rengėjų nuotr.
P4270130-2400
P4270149-2400
P4270173-2400
P4270175-2400
P4270182-2400
P4270185-2400
P4270197-2400
P4270210-2400
P4270212-2400
P4270221-2400
P4270232-2400
P4270242-2400
P4270249-2400
P4270249-2400
P4270259-2400
P1390174-2400
P4270292-2400
P1390158
P4270293-2400
P4270295-2400
P1390143-2400
P4270299-2400
P1390165-2400
P1390148-2400
P4270302-2400
P4270306-2400
P4270308-2400
P4270326-2400
P4270328-2400
P4270332-2400
P4270342-2400
P4270351-2400
P4270352-2400
P4270449-2400
P4270468-2400
P4270473-2400
P4270494-2400
P4270495-2400
P4270500-2400
P1390183-2400
P1390193-2400
P4270536-2400
P1390209
P4270581-2400
Aivaro Joniko nuotr.
vytauto-daraskeviciaus-nuotr-2
P1390216-2400
P1390221-2400
P4270628-2400
P4270643-2400
P4270700-2400
P4270718-2400
P1390222-2400
P1390218-2400
P4270744-2400
P4270745-2400
vytauto-daraskeviciaus-nuotr-1
P4270809-2400
P4270811-2400
P1390243-2400
P4270849-2400
P1390254-2400
P4270857-2400
P4270858-2400
P4270908-2400
P4270912-2400
P4270920-2400
P1390256-2400
P1390257-2400
P1390262-2400
P1390265

***       ***     ***    ***       ***     ***    ***       ***     ***       ***     ***

Gyvo Žalio!

Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė sveikina visus su Jore – pirmosios pavasario žalumos švente ir linki stiprėti ir klestėti, augti kartu su atgimstančia gamta!

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Jorės šventėje romuviai prisiekė tęsti protėvių darbus (nuotraukos, video)
  2. Didžiausias pavasarinis virsmas bus pasitiktas protėvių apeigomis (nuotraukos, video)
  3. Romuviai protėvių apeigomis pasitiko Jorę (nuotraukos, video)
  4. Jaunimas Švenčionyse gilinsis į protėvių šventumo pajautą (nuotraukos, video)
  5. J. Vaiškūnas: Užgavėnės – esmingiausia senosios lietuvių religijos šventė (nuotraukos)
  6. J. Vaiškūnas. Jonas Trinkūnas – Romuvos ąžuolas: tarp ištakų ir ateities (nuotraukos)
  7. Miglė ir Mindaugas Valaičiai: Tradicija yra gyva tada, kai ji tobulėja, kai nėra sustingusi ir muziejinė (nuotraukos)
  8. Romuva pagerbs protėvių vėles
  9. J. Vaiškūnas. Romualdas Ozolas ir paveldosaugos sąjūdis (nuotraukos)
  10. J. Vaiškūnas. Velykos: metas pasitelkti savo papročių dvasinę galią
  11. Jorės šventė vėl skubino Tėvynės pavasarį (nuotraukos, video)
  12. Nugriaudėjus pirmajam Perkūnui romuviai švęs Jorės šventę (dienotvarkė, nuotraukos, video)
  13. J. Vaiškūnas. Mintys Arvydą Šliogerį išlydėjus
  14. I. Trinkūnienė. Mes einame protėvių pramintu keliu (video)
  15. Romuviai sugrįžtančią Saulę kviečia pasitikti protėvių giesmėmis
  16. J. Vaiškūnas. Atsakymas prieš pagonis kariaujančiam Pavilioniui (video)
  17. Jorės šventė šiemet jau 20-tąjį kartą atrakins Lietuvos Žemę ir Dangų (nuotraukos, video)
  18. J. Vaiškūnas: Ši Žemė šventa
  19. J. Vaiškūnas. Medžiai mus vienija (audio)
  20. J. Vaiškūnas. Ką iš tikrųjų įkūnija Užgavėnių Morė?
  21. J. Vaiškūnas. Dėl ko Pavilionis kovoja prieš pagonis?
  22. Romuvos jaunimas vėlinių žvakes uždegs ant protėvių pilkapių
  23. J. Vaiškūnas apie Romuvą: Mes kreipiamės į savo galias (audio)
  24. J. Vaiškūnas ir D. Razauskas apie žiemos saulėgrįžos dvasinius slėpinius (audio)
  25. „Kino pavasaryje“ bus pristatytas filmas apie protėvių tikėjimo puoselėjimą „Seme“
  26. Baltų kultūros puoselėtojai kviečia švęsti Jorę (nuotraukos, video, lankstinukas)
  27. Lietuvos Romuva kviečia į gamtos atbudimo šventę – Jorę (nuotraukos, video)
  28. Jorės šventėje pagerbti Tautos Didvyriai ir Didieji Dievai (nuotraukos, video)
  29. M.Nargėlaitė. Senosios Ilgės Labanoro girioje. Arba Vėlinių šventė protėvių dvasią prisimenant
  30. „Baltų genas“: J.Vaiškūnas apie senąjį baltų tikėjimą mūsų dienomis (audio)

ALKO TURINYS

Pastabos 17

  1. Žemyna says:
    11 mėn. ago

    Pavydžiu!!!

    Atsakyti
    • ŽEMAITIS says:
      11 mėn. ago

      Žemyna, galėjai gi taip pat sudalyvauti 🙂
      Nors dabar karantinas, tad gal ir verta pasisaugoti. Bet vis tiek puiku, šaunuoliai.

      Atsakyti
    • ŽEMAITIS says:
      11 mėn. ago

      Tiesa, suprantu – tai 2019.
      Šventimas kartu – be abejo kad svarbu. Tačiau šventinį pakilumą galima dalinai pajusti ir virtualiai”.
      Bet pandemijos juk ne amžinos. Metai, gal pora – ir taii bus tik istorija. Tad bus dar puikių Švenčių! 🙂

      Atsakyti
  2. Tautietis says:
    11 mėn. ago

    Kada nors bus sukurta nacionaliniu tautu Europa su kitomis vertybemis !ES tautos apsijungs tautiniu rasiniu pagrindu darbas mokslas bus pirmoje vietoje.O ne pelnas auksas pinigai .Tokia Europa igyvendins kosmoso keliones net i kitas galaktikas mokslas pazanga, dvasingumas,darbas bus auksciausios vertybes !

    Atsakyti
  3. Dviejų šeimininkų tarnas says:
    11 mėn. ago

    Cituoju: ,,Esmė? Gamtos atsibudimas pavasarį kaip dvasinio prisikėlimo galimybė”. Tad prisikelkime savo dvasia, pajuskime save, kaip spindulį Begalinės šviesos ( anot Vydūno ) – kam patogiau – iš Jėzaus Kristaus prisikėlimo, kam patogiau – iš gamtos atbudimo.

    Atsakyti
  4. Dviejų šeimininkų tarnas says:
    11 mėn. ago

    Besigręžiantys į mūsų tautos giliąsias šaknis tikriausiai nežino, kad sekmadienio Evangelijoje buvo labai mįslinga istorija, kaip Jėzaus Kristaus mokiniai eidami nepažino prie jų prisiartinusio prisikėlusio Jėzaus Kristaus. Ir kai pagaliau, Jam aiškinant raštus, ėmus laužyti ir dalinti duoną, Jį atpažino, Jis jiems pradingo. Taigi esmė – galbūt Dievas, kai yra šalia – jis neatpažįstamas, o kai atpažįstamas – jis pradingsta. O mes kur atpažįstame Dievą – raštuose, religinėse apeigose, šv. Sakramente, Gamtoje, jos tvarkoje. Ar mes kreipsime dėmesį į smulkmenas, ar sugebėsime įžvelgti tikrąją esmę?

    Atsakyti
    • Bartas says:
      11 mėn. ago

      Geras tarnas turi tarnauti ir gerai tarnauja tik vienam šeimininkui. Nes nežinai, kuris šeimininkas gali apkaltinti neištikimybe.

      Atsakyti
  5. Tvankstas says:
    11 mėn. ago

    Gerai, kad yra Romuva, budina Lietuvą grįžti prie savo dvasinių šaknų.
    Gaila, kad šiemet neįvyko Jorės šventė, norėjau atvažiuoti, pasibūti, pamatyti, išgirsti.

    Atsakyti
    • Kęstutis says:
      11 mėn. ago

      Ir aš galvojau Jorėje pabūti, susitikti ruošėmės ir ta korona… Na bus dar progų, o Jorė graži šventė, atsimenu kai dar tėvas gyvas buvo nuvežiau, nors save laikė krikščioniu, bet jam patiko – sakė: na tikrai viskas gerai su Romuva, su Jore, su Senuoju Tikėjimu…

      Atsakyti
  6. Rimgaudas says:
    11 mėn. ago

    Prigimtinio tikėjimo (žmogaus dvasingumu) bendruomenė “Romuva”, propaguoja žmoniškumą. Per katalikų giminių šventes ar laidotuves einu kartu su jais į bažnyčią, medituoju ten, linkiu į visas puses ramybės. Tačiau, kaip kad priimta stačiatikiuose, nesiklaupiu. Kai reikia, persižegnoju baltišku kryžiumi ir, atlikęs pareigą žmoniškumui, grįžtu namo. Giminės, kurie žino, jog esu romuvietis, priekaištų man dėl to neturi. Kai bus laidotuvės, baltišką kryžių žmona prie mano urnos tikrai pastatys ir šeimyniniame kape ties mano pavarde baltišką kryžių, taip pat ir išraižys. Ramybės linkiu visiems, apsiavusiems ir basiems.
    .

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      11 mėn. ago

      Kažin, ar dar įmanoma, ir ar kas nors bandė išsiaiškinti, kokią dalį krikščionybės skelbtų žinių dar iki jos žinojo baltai – kažkokią dalį visi žmonės, o kažkokią tik žyniai?
      Apie tai, kad gyvybė yra skirtingų lygių, kad žmogus yra ant aukštesnio gyvybės laiptelio, negu žvėris, rodo žodynas (žvėris dvesia, žmogus žūva, miršta, išeina ir pan. Krikščionybė aiškina tai sielos turėjimu).
      Kiek dar bei kokių, kokio lygio žinių apie Kūriniją slypi išbarstyta baltų žodyne?

      Atsakyti
  7. ŽEMAITIS says:
    11 mėn. ago

    Sveikinu su pavasariu, Gamtos atgimimu!

    P.s., Ale ir gražios tos vaidilutės 🙂

    Atsakyti
    • Bartas says:
      10 mėn. ago

      Oi – Žemaiti , Žemaiti,padykęs bernas pavasariop pasidarei. Gyvo Žalio!!!

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        10 mėn. ago

        Pavasarį ir malkos žydi, sako rusai… 🙂

        Atsakyti
    • Anonimas says:
      10 mėn. ago

      Gražios ne tik vaidilutės ( nors gal labiau – laumės ), bet ir Kristina iš ,,Kūlgrindos”.

      Atsakyti
  8. Rimgaudas says:
    11 mėn. ago

    Normalūs užsieniečiai mitologiją pripažįsta kaip istoriją. Pavyzdžiui, graikų Atėnus pavadino deivės Atėnės vardu, italų Romą pavadino legendinio Romo (Romulo) vardu ir t. t. Tai, kad mitologija yra Aisčių (baltų) senovės istorijos dalimi neabejojo ir neabejoja tiek Algirdas Julius Greimas, tiek Norbertas Vėlius, tiek prūsiai, tieksenieji rusai, tiek Jonas Trinkūnas, tiek čekų mokslininkai, tiek vengrų, rumunų, latvių ar estų mokslininkai, kadangi jos medžiagoje slypi milžiniškas dvasinis užtaisas. Ji slypi ir senoviniuose radiniuose. Kai vokiečiai prie Magdeburgo atkasė 7 tūkst. metų senumo observatoriją Gozeke (Goseck), tai suprato, kokį dvasinį užtaisą turėjo prieš juos gyvenę čia jų protėviai. Kadangi jie turėjo observatoriją, tai turėjo ir savo santykį su dangumi, t. y. dievu Kūrėju. Mes turime dvi senesnes observatorijas (Palanga, Vilnius), reiškia, turėjome dvasingą santykį su Kūrėju.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      10 mėn. ago

      + + + !
      Būtent! Dalis Seimo apsireiškė kaip fanatiški tamsuoliai. Kažkuo priminė seną rusų filmą, kur jų girtas popas, išgirdęs „erezijas” apie tai, kad Žemė sukasi, rėkė „To būti negali, nes taip niekada nebūna”!

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)

2021 03 06
Jonas Vaiškūnas prie atrasto dubenuoto akmens | D. Vaiškūnienės nuotr., alkas.lt

Žymų etnoastronomą, baltų kultūros tyrinėtoją Joną Vaiškūną 60-mečio sukakties proga sveikina Romuva

2021 03 06
K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

2021 03 01
Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

2021 02 24
Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies

Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies

2021 02 21
Užgavėnių papročiai mena svarbiausią indoeuropiečių religinę šventę

J. Vaiškūnas. Užgavėnių papročiai mena svarbiausią indoeuropiečių religinę šventę

2021 02 16
Kas buvo kalbama apie Lietuvą užsienio žiniasklaidoje šių metų pirmąjį ketvirtį? (video)

Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos valdžia raginama susirūpinti Lietuvos teritoriniu vientisumu

2021 02 15
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas. Žodžių karai: vakcina prieš skiepus (I)

2021 02 11
M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

2021 02 08
A. Pažėraitė. Istoriškumo iššūkiai religinėms tapatybėms

A. Pažėraitė. Istoriškumo iššūkiai religinėms tapatybėms

2021 02 06
Rodyti daugiau

Naujienos

Vairavimo instruktoriams – nemokami tyrimai dėl COVID-19
Lietuvoje

Vairavimo instruktoriams – nemokami tyrimai dėl COVID-19

2021 03 08
Judėjimo ribojimai tarp dalies savivaldybių gali būti panaikinti kovo 15 d.
Lietuvoje

Judėjimo ribojimai tarp dalies savivaldybių gali būti panaikinti kovo 15 d.

2021 03 08
Kibernetinis saugumas | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Daugiau įmonių privalės skirti ypatingą dėmesį savo kibernetinio saugumo užtikrinimui

2021 03 08
Tyrimas: pamažu atsigauna investuotojų pasitikėjimas Lietuvos ekonomika
Lietuvoje

Grįžta investuotojų pasitikėjimas Lietuvos ekonomika

2021 03 08
Pratęsus karantiną ligos išmokos ir toliau bus mokamos
Lietuvoje

VMI gyventojams jau pervedė daugiau nei 4 mln. eurų GPM permokos

2021 03 08
Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas ragina spręsti įsisenėjusius žmogaus teisių klausimus

2021 03 08
kompiuteris | pixabay.org nuotr.
Lietuvoje

„Sodra“ primena apie įmokas dirbantiems savarankiškai

2021 03 08
Netekome garsaus astronomo Algimanto Ažusienio (nuotraukos)
Lietuvoje

Netekome garsaus astronomo Algimanto Ažusienio (nuotraukos)

2021 03 08


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie Prezidentas ragina spręsti įsisenėjusius žmogaus teisių klausimus
  • otonas apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Aidas apie A. Bajor. Pirties papročiai ir tikėjimai
  • Bartas apie Žymų etnoastronomą, baltų kultūros tyrinėtoją Joną Vaiškūną 60-mečio sukakties proga sveikina Romuva

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vairavimo instruktoriams – nemokami tyrimai dėl COVID-19
  • Judėjimo ribojimai tarp dalies savivaldybių gali būti panaikinti kovo 15 d.
  • Daugiau įmonių privalės skirti ypatingą dėmesį savo kibernetinio saugumo užtikrinimui
  • Grįžta investuotojų pasitikėjimas Lietuvos ekonomika

Skaitomiausi straipsniai

  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1249; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 969; komentarų: 49
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 638; komentarų: 12
  • A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai peržiūrėta: 531; komentarų: 21
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 06
13
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Alkas.lt redaktorė Edita Česėkaitė kalbina Alko vyriausiąjį redaktorių Joną Vaiškūną gimtadienio proga. – Gimtadienis, kasmet besikeičiantys skaičiai, kuo Jums asmeniškai...

Skaityti toliau

Žymų etnoastronomą, baltų kultūros tyrinėtoją Joną Vaiškūną 60-mečio sukakties proga sveikina Romuva

by daiva
2021 03 06
9
Jonas Vaiškūnas prie atrasto dubenuoto akmens | D. Vaiškūnienės nuotr., alkas.lt

Sveikinimas Jonui Vaiškūnui – Romuvos vaidilai Perkūno galybė sprogsta iš tavo lūpų – kaip Jorės pumpurai! Tavo vaiskūs žodžiai kaip...

Skaityti toliau

K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 01
7
K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

Fotomenininkas Klaudijus Driskius 2021 m. išvakarėse išleido knygą-nuotraukų albumą „Tirpstanti tapatybė: Baltarusijos lietuviai“ (V.: Tautos paveldo tyrimai, 2020, 192 p.)....

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Kažin apie Prezidentas ragina spręsti įsisenėjusius žmogaus teisių klausimus
  • otonas apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Aidas apie A. Bajor. Pirties papročiai ir tikėjimai
  • Bartas apie Žymų etnoastronomą, baltų kultūros tyrinėtoją Joną Vaiškūną 60-mečio sukakties proga sveikina Romuva
  • Bartas apie Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės
Kitas straipsnis
Judėjimo sutrikimų turintys žmonės vairavimo egzaminams bus rengiami nemokamai

Į vairavimo egzaminus – tik su apsaugos priemonėmis, karščiuojantys – nebus įleidžiami

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai