Šeštadienis, 10 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Baltų kultūros puoselėtojai kviečia švęsti Jorę (nuotraukos, video, lankstinukas)

www.alkas.lt
2014 04 23 09:07
9
Jorė | V.Daraškevičiaus nuotr.

Jorė | V.Daraškevičiaus nuotr.

Jorė | V.Daraškevičiaus nuotr.
Jorė | V.Daraškevičiaus nuotr.

Balandžio 26–27 dienomis, Kulionių kaime, šalia Molėtų Astronomijos observatorijos įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje senojo baltų tikėjimo tęsėjai – romuviai jau 18-tą kartą švęs pirmosios pavasario žalumos šventę – Jorę.

Balandžio 26 d., šeštadienį, nuo 11 val. šventės dalyviai talkininkaus tvarkydami ir pirmąja pavasario žaluma puošdami šventės vietą. Po Talkos visi sugužės į kaimišką Kulionių pirtį, kurioje pasitelkę pirmaprades gamtos galias – ugnį, vandenį, orą, akmenį, garą ir beržines vantas sustiprins savo jėgas.

Etnografinėje sodyboje visą dieną darbuosis amatininkai. Visi norintys galės galės sau pasigaminti žalvarinį baltišką papuošalą. Šio amato mokys ilgametis Jorės šventės dalyvis, senovinių papuošalų meistras Rimantas Ordinas. Taip pat bus galima nebrangiai įsigyti ir paties meistro padirbdintų papuošalų.

Škudžių avių augintojų asociacija šventės dalyviams pristatys archajiškas baltiškas avis – škudes, Baltijos regione veistas jau prieš 4000 metų. Apie žirgininkystę,  žirgus bei jų priežiūrą su šventės dalyviais patirtimi dalinsis NVO Žirgų globos asociacija nariai.

17 val. vyks iškilmingas naujojo Etnografinės sodybos statinio – tradicinės aukštaitiškos pirkios atidarymas.  Molėtų rajono meras Stansilovas Žvinys  ir UAB „Minduvos statyba“ vadovas Saulius Venclovas šventės dalyviams  pristatys įspūdingą naujumu šviečiančią dviejų galų aukštaitišką pirkią, kurioje įsikurs amatų kiemelis, o vėliau ir senosios baltų pasaulėžiūros ekspozicija. VVG  finansinės paramos ir nagingų „Minduvos statybos“ įmonės meistrų dėka mažiau nei per pusmetį įkūnytas statinys nustebins ne vieną Jorės dalyvį, mat pievoje, kurioje dar pernai metų Jorėje buvo šokta ir trypta, vargu ar kas tikėjosi taip greitai išdygsiant šį įspūdingą statinį.

Šventės proga naujoje Etnografinės sodybos pirkioje bus atidarytos dvi meno parodos:  Dalios Stalauskienės unikalių tapybos ant stiklo darbų paroda „Laiko ataudai“ ir   Martynos Kašinskaitės iliustracijų  paroda „Skaitant dangaus ženklus. Lietuviško Zodiako pėdsakais“.

Norintys pasigilinti į tradicinės baltų kultūros esmes pavakaryje Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje galės pabendrauti su vaidilomis: mitologu dr. Dainiumi Razausku, etnokosmologu Jonu Vaiškūnu, apeiginio folkloro grupės „Kūlgrinda“ vadove Inija Trinkūniene, baltiško gyvenimo būdo mokytoju Valdu Rutkūnu  ir kitais Lietuvos Romuvos atstovais. Kaip ir kasmet vakaro sutemas praskaidrins „Ugnies ženklai“ grupės sukurti reginiai ir smagi vakaronė prie šventinio laužo. Na, o panaktinieti  mėgstantys sutemus bus pakviesti į „Gyvo žalio“ apeigas ir paslaptingą naktinį žygį su deglais…

Balandžio 27 d., iš ryto įkūrus ugnį Perkūno šventykloje bus užkaistas didelis šventinis katilas, kuriame visą pusdienį kunkuliuos visiems šventės dalyviams skirtas apeiginis viralas. 11 val. visi šventės dalyviai rinksis Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje, ir Romuvos vaidiloms paskelbus apeigų pradžią, iš ten nešini vėliavomis darnia eisena, įkvėpta Lietuvos Romuvos apeigų grupės „Kūlgrinda“ giesmių ir būgnų garsų, patrauks į Želvų ežero kyšulyje daugiau nei 2000 metų dunksantį ir didingus protėvių žygius menantį Kulionių piliakalnį.

Piliakalnyje giesmėmis ir aukomis bus pagerbtas visų laikų kovotojų už Lietuvos laisvę atminimas, o jų vėlės bus pakviestos įsijungti į švenčiančiųjų gretas. Prie seniausio piliakalnio medžio ir liepsnojančio aukuro įvyks įšventimo į romuvius apeigos. Kiekvienas apsisprendęs eiti Tautos protėvių keliu ir pasiryžęs tęsti pradėtus jų darbus, bendraminčių ir protėvių vėlių akivaizdoje galės prisiekti ir tapti tikru romuviu. Vėliau šarvuoti gyvosios istorijos klubo „Varingis“ kariai sukryžiuos kalavijus ir kovos veiksmais primins už mūsų Tėvynę gyvybes padėjusių  pilėnų atminimą.

Pasisėmę įkvėpimo iš protėvių vėlių, ir pakvietę jas švęsti kartu, šventės dalyviai užsidegę deglus nuo piliakalnio aukuro darnia eisena sugrįš į Dangaus šviesulių stebyklą. Čia nuo piliakalnio atsinešta ugnimi įkurs šventinį aukurą ir aukos Dievams, dėkodami už jų teikiamas galias bei gėrybes. Atskira apeiga bus palabinti dideli ir maži, gavę pavasarinę gyvybės prisikėlimo galią – Jorę menančius vardus: Jorės, Joriai, Jorigės, Jorūnai, Jorūnės, Jurgiai, Jurgitos…

Vėliau kiekvienas šventės dalyvis turės progą, tardamas linkėjimo žodžius Perkūno šventovei, iškilmingai paaukoti savo atvežtą lauko akmenį.  Vaikai galės pasivaržyti ridendami joručius (taip Jorės šventėje vadinami marginti kiaušiniai). Paskui visiems turintiems  šaukštus ir dubenėlius iš apeiginio katilo bus atseikėta šventinio viralo. Bendros šventės dalyvių vaišės kartu su neregimomis protėvių vėlėmis ir Dievais, pasak romuvių, yra seniausia ir svarbiausia Jorės šventės apeiga – juk valgymas ir gėrimas tai veiksmas, kuomet priimdami gamtos teikiamas gėrybes ilginame gyvenimą ir traukome mirties mums nuolat spendžiamas pinkles.

O kur dar apeiginis supimasis, šokimas lenton, jorės kiaušinienės kepimas, dainos ir šokiai…

„Pirmoji pavasario žaluma mums kasmet aiškiai apreiškia kada gamtoje vyksta viso kas gyva prisikėlimas, kada prasideda tikrieji Naujieji metai. Tuomet privalome išeiti į gamtą, atsiverti jos galioms. Užuot tūnoję tarp dirbtinių sienų eikime į mišką, prisilieskime prie pirmųjų gležnų pumpurų, pasigrožėkime žibuoklėmis, atsigerkime beržų sulos, pavaikščiokime basi po pirmuosius želmenis. Jorė – tai tik akimirka gamtos virsmų rate. Pirmoji žaluma netruks virsti vešliais lapais, pražįsti žiedais, prinokti vaisiais… Bet jei pražiopsosime pradžią – kuomet kaip tik ir sprendžiasi kokie bus tie vaisiai, tai būsime neišnaudoję progos sustiprinti savo galias, nukreipti jas brandos, skalsos ir darnos kelin“, – sako jau 18-tą Jorės šventę Kulionyse su bendraminčiais rengiantis etnokosmologas Jonas Vaiškūnas, primindamas, kad Jorės šventės esmę sudaro  sąmoningas žmogaus įsijungimas į gamtos gimdančiųjų galių sklaidos virsmo pradžią.

Lietuvos Romuva ir Molėtų krašto muziejus Jorės šventę Kulionyse kartu rengia nuo 1996-tųjų metų, kuomet vaizdingoje Lenktinio ežero pakrantėje esančioje senoje sodybvietėje buvo įrengta Senovinė dangaus šviesulių stebykla. Nuo to laiko čia kasmet, paskutinį balandžio savaitgalį, renkasi senojo baltų tikėjimo tęsėjai ir visi norintys nepraleisti progos pasisemti galių iš atbundančios pavasarinės gamtos, sprogstančių pumpurų, skaisčiau sušvitusios Saulės ir atgyjančios Žemės.

Jorės šventės dienotvarkė.

Jorės šventės lankstinukas [pdf].

Jorės šventės plakatas (A3) [pdf]

 

Jorė 2013, Vytauto Daraškevičiaus  nuotraukos:

mg_4990
mg_4991
mg_5005
mg_5010
mg_5016
mg_5019
mg_5020
mg_5026
mg_5028
mg_5031km2
mg_5033
mg_5035
mg_5037
mg_5041
mg_5049
mg_5051
mg_5053
mg_5054
mg_5056
mg_5058
mg_5063
mg_5064
mg_5066
mg_5071
mg_5073
mg_5080
mg_5082
mg_5087
mg_5091
mg_5096
mg_5099
mg_5107
mg_5108
mg_5113km2
mg_5118km2
mg_5121
mg_5127
mg_5131km2
mg_5132km2
mg_5135km2
mg_5139km2
mg_5140m2
mg_5143km2
mg_5145
mg_5149
mg_5150
mg_5158
mg_5159km2
mg_5164km2
mg_5166km2
mg_5168km2
mg_5170km2
mg_5174
mg_5175km2
mg_5179
mg_5183km2
mg_5184km2
mg_5188km2
mg_5190
mg_5195
mg_5199
mg_5200
mg_5201
mg_5204
mg_5210
mg_5210m2
mg_5212km2
mg_5214km2
mg_5215
mg_5216
mg_5221
mg_5226
mg_5227
mg_5230
mg_5236
mg_5238
mg_5239
mg_5245
mg_5248
mg_5254
mg_5258m2
mg_5261
mg_5262
mg_5265
mg_5268
mg_5273
mg_5274
mg_5281
mg_5283
mg_5285
mg_5290
mg_5293
mg_5298
mg_5298km2
mg_5300
mg_5303
mg_5308
mg_5311
mg_5314
mg_5322
mg_5328m2
mg_5336
mg_5338
mg_5342
mg_5344
mg_5345
mg_5345km2
mg_5347
mg_5348m2
mg_5350
mg_5363
mg_5367
mg_5370
mg_5372
mg_5378
mg_5379
mg_5382
mg_9652
mg_9658
mg_5008k

Jorė 2013, Alkas.lt, G.Brazauskaitės ir A.Rasakevičiaus nuotraukos:

2013-04-27-17-43-32
2013-04-27-17-43-43
2013-04-28-11-23-16
2013-04-28-11-23-31
2013-04-28-11-23-50
2013-04-28-11-30-00
2013-04-28-11-30-27
2013-04-28-11-31-56
2013-04-28-11-32-05
2013-04-28-11-34-41
2013-04-28-11-37-25
2013-04-28-11-38-46
2013-04-28-11-43-05
2013-04-28-11-44-41
2013-04-28-11-45-29
2013-04-28-11-51-06
2013-04-28-11-58-55
2013-04-28-11-59-01
2013-04-28-12-00-21
2013-04-28-13-46-05
2013-04-28-13-51-28
2013-04-28-13-52-13
2013-04-28-13-53-39
2013-04-28-13-59-15
20130428_113758
20130428_130312
20130428_130327
20130428_130800
20130428_131054
20130428_131103

 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Baltų kultūros puoselėtojai Jorės švente savaitgalį pradės Naujuosius metus (nuotraukos, audio, šventės dienotvarkė)
  2. Romuviai protėvių apeigomis pasitiko Jorę (nuotraukos, video)
  3. Senojo baltų tikėjimo tęsėjai kviečia semtis galių iš Jorės (nuotraukos, video)
  4. Jorė skelbia pavasarį gamtoje ir sieloje (video)
  5. 15-tą kartą Mėnuo Juodaragis sukvietė gentainius kerinčiam muzikos ir kultūros pokyliui (nuotraukos, video)
  6. Kulionių kaime jau 16-tą kartą švenčiama Jorės šventė (nuotraukos, video)
  7. Baltų kultūros ir religijos mokykloje – naujos paskaitos
  8. Senovės baltų apeigų folkloro grupė „Kūlgrinda“ priima naujus narius (audio, video)
  9. Vilniuje dainomis ir žaismėmis bus pasitinkama Jorė (video)
  10. Romuvos Kriviui – Lietuvos Prezidentės pripažinimas (nuotraukos, video)
  11. Romuviai ir žygeiviai paminėjo „dainuojančios revoliucijos“ 45-metį (audio, video, nuotraukos)
  12. Viešnagė pas žmones, kurie niekad neužrakina durų ir širdžių (nuotraukos, video)
  13. Lietuvos Romuvos apeiginė grupė „Kūlgrinda“ baltų kultūrą pristatys JAV
  14. Vilniaus Gabijos gimnazijos pirmokai švęs Jorę
  15. Vilniaus centre sudygs vasarinių rugių laukas „Jorė“
  16. Į Jorės šventę – kelionė „Joribusu“ (nuotraukos)
  17. Signatarų namuose pristatyta knyga pašvęsta Lietuvos amžinybei (nuotraukos, video)
  18. Ramuva kviečia kurti darną
  19. Baltų religija, lietuviškas Zodiakas ir šiuolaikinio žmogaus tapatybė
  20. Vilniaus Romuva kviečia kartu atšvęsti Pusiaužiemį
  21. Kviečia Pavasario lygiadienio šventė ir pažintinis pėsčiųjų žygis (nuotaukos)
  22. J. Trinkūnas: Mane išaugino močiutės (video) (I)
  23. „Kūlgrinda“ ir Donis pristato deivei Žemynai skirtą plokštelę (video)
  24. Planetariume pristatyta J.Vaiškūno knyga „Skaitant dangaus ženklus: lietuviško Zodiako pėdsakais“ (video)
  25. Romuva kviečia į pavasario lygiadienio šventę ant Pučkorių piliakalnio
  26. J. Vaiškūnas. Dievai ir dorovė (video)
  27. Mildos šventė Londone (nuotraukos)
  28. Knygų mugėje pristatyta J.Vaiškūno knygą apie lietuvišką Zodiaką (video)
  29. „Kūlgrinda“ rengia naują kompaktinę plokštelę – „Giesmės Žemynai“ (audio)
  30. Lietuvos Ramuva Tautos dvasinį paveldą perduoda jaunimui (nuotraukos)

ALKO TURINYS

Pastabos 9

  1. Kemblys says:
    7 m. ago

    Nuoširdžiai linkiu visuotino susidomėjimo jūsų renginiu – tegul Dievai padaro renginį pelningu 🙂

    Labai patiko vaidilų pareigų sąrašas:
    ,,Norintys pasigilinti į tradicinės baltų kultūros esmes pavakaryje Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje galės pabendrauti su vaidilomis: mitologu dr. Dainiumi Razausku, etnokosmologu Jonu Vaiškūnu, apeiginio folkloro grupės „Kūlgrinda“ vadove Inija Trinkūniene, baltiško gyvenimo būdo mokytoju Valdu Rutkūnu ir kitais Lietuvos Romuvos atstovais.” 🙂

    Atsakyti
    • Ženklas says:
      7 m. ago

      Nekreipkim dėmesio į piktybininkus. Kuo gausiau susirinkime švęsti Jorės. Gyvo – žalio!

      Atsakyti
  2. naujokas says:
    7 m. ago

    Dieną nieks nevyksta, tikką iš ten, gal vakare bus veiksmas

    Atsakyti
  3. Kemblys says:
    7 m. ago

    Ei, romuviai, sugalvojau jums būdą kaip pralobti. Jūs neprašykite valdžiukės, kad padarytų jus ‘tradiciniais’, bet įsirašykite į Gineso knygą – kirviu neiškirsi. Visas pasaulis sužinotų apie ‘baltų tradiciją’ – pirmą religiją sukurtą MOKSLINIU PAGRINDU! Man priklausytų 10 nuošimčių nuo jūsų pelno už pasiūlymą.

    ,,Gineso rekordų knyga – kasmetinis pasaulio rekordų žinynas, kur pažymimi ne tik žmogaus pasiekimai, bet ir ekstremalūs pokyčiai gamtoje.
    Pirmą kartą knyga išleista 1955 m. airių alaus daryklos „Guinness Brewery“ valdytojo Chju Biverio sumanymu. Jis tikėjosi, kad tokia knyga sudomins aludžių lankytojus ir jie visada turės apie ką diskutuoti.”
    (ištrauka iš Vikipedijos)

    Atsakyti
    • bartas says:
      7 m. ago

      Teisinga pastaba. Ramuviai labai puoselėja “baltiškus tradišinus”, nusispjovę ant gimtosios kalbos. Gal, Kembly, žinai , kiek laiko reikia mokytis įvairiose aukštosiose žinyčiose, kad pritruktų lietuviškų žodžių pavadinti tą ar kitą reiškinį, užsiėmimą. O tiems , kurie tai pastebi ir siūlo nebjauroti savo šnektos , vadinti piktybininkais. Labai gražu.
      Linkėjimai dalyviams. Gyvo – žalio!

      Atsakyti
      • Kemblys says:
        7 m. ago

        Romuviai daro itin didelę žalą kaitaliodami pavadinimus. Manau, jie sąmoningai nori susieti protėvių pasaulėžiūrą su žodžiu ‘baltai’. Jų tikslas atkirsti lietuvius nuo protėvių. Tie ‘vaidilos’ kaskart vis kitaip vadina: ,,Baltų kultūros puoselėtojai”, ,,senojo baltų tikėjimo tęsėjai – romuviai”, ,,senosios baltų pasaulėžiūros ekspozicija (???)”, ,,tradicinės baltų kultūros esmes”, ,,Lietuvos Romuvos”. Kažkada buvo tik ,,baltų tradicija”.

        ,,Baltų terminą pirmąkart pavartojo vokiečių kalbininkas Georg Nesselmann knygoje Die Sprache der alten Preußen an ihren Überresten erläutert (Berlin, 1845). Terminas padarytas iš Baltijos jūros vardo, kuris gali būti susijęs su šaknimi balt-, nors dėl Baltijos vardo kilmės yra keletas hipotezių, iš jų tik viena sieja šį vardą su minėta baltiška šaknimi.
        Iki tol buvo vartojami terminai lietuvių kalbos, latvių kalbos ir pan. Kalbininkai K. Jaunius ir K. Būga, remdamiesi I a. romėnų istoriko Kornelijaus Tacito veikale „Germania“ minimu Aestiorum gentes, taip pat ir vėlesnių istorikų šaltiniais, baltus vadino aisčiais. Remiantis senaisiais istoriniais šaltiniais, šiuo pavadinimu, kaip spėjama, buvo vadinama viena iš prūsų genčių. Todėl jis nėra itin plačiai vartojamas.”

        Dar, šiame straipsnyje užtikau laaabai keistą sakinį: ,,Pasisėmę įkvėpimo iš protėvių vėlių, ir pakvietę jas švęsti kartu…”. Abejoju, kad kažkas iš ‘vaidilų’ paaiškins tokį PAPROTĮ semti įkvėpimą iš protėvių vėlių, reiktų suprasti, iš paskutinio atodūsio.
        Nors… jie iš visur viską semia:
        ,,Nuo to laiko čia kasmet, paskutinį balandžio savaitgalį, renkasi senojo baltų tikėjimo tęsėjai ir visi norintys nepraleisti progos pasisemti galių iš atbundančios pavasarinės gamtos, sprogstančių pumpurų, skaisčiau sušvitusios Saulės ir atgyjančios Žemės.” – SĖMĖJAI.

        Atsakyti
  4. Vilma says:
    7 m. ago

    šiemet pastebėjau, kad nemažai keiksnojusių romuvius patys davė priesaiką ir jais tapo…

    Atsakyti
  5. Mantas says:
    7 m. ago

    Seniau buvo sutarimas, kad “politinių partijų vėliavas paliekame namuose”. Šiemet nors ir be vėliavų, bet visai be politikos nesugebėjom apsieiti 🙁

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      7 m. ago

      Mantai, vėliavos buvo paliktos. O kalbų necenzūruojame. Laisvė yra laisvė. Ką siūlai? Užčiaupti burnas? Atimti žodį?

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

2021 04 10
Vaikų balsais suskambusi partizanų daina primena skaudžią Lietuvos istoriją (video)

A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys

2021 04 08
Dievturiai Žemgaloje atkūrė Šventąją Ugnį

Dievturiai Žemgaloje atkūrė Šventąją Ugnį

2021 03 27
Pavasario lygiadienis – astronominio pavasario pradžia

Šiandien – Gandrinės!

2021 03 25
Šiaurės Amerikos romuva pripažinta JAV

Šiaurės Amerikos romuva pripažinta JAV

2021 03 21
V. Povilionienė, V. Povilionis: Kad po mūsų dar būtumėm mes

V. Povilionienė, V. Povilionis: Kad po mūsų dar būtumėm mes

2021 03 15
D. Razauskas: Kokius klausimus mums kelia tautinė (etninė) kultūra

D. Razauskas: Kokius klausimus mums kelia tautinė (etninė) kultūra

2021 03 12
G. Burneika. Krikščionybė – totalitarizmo šaknis

G. Burneika. Krikščionybė – totalitarizmo šaknis

2021 03 10
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)

2021 03 06
Jonas Vaiškūnas prie atrasto dubenuoto akmens | D. Vaiškūnienės nuotr., alkas.lt

Žymų etnoastronomą, baltų kultūros tyrinėtoją Joną Vaiškūną 60-mečio sukakties proga sveikina Romuva

2021 03 06
Rodyti daugiau

Naujienos

Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja
Lietuvoje

Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja

2021 04 09
technologijos.lt nuotr.
Lietuvoje

Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai

2021 04 09
Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
Gamta ir žmogus

Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves

2021 04 09
Darbo partijos frakcija ragina sušaukti neeilinę Seimo sesiją dėl apribojimų smulkiajam verslui
Lietuvoje

Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT

2021 04 09
Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai
Gamta ir ekologija

Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai

2021 04 09
Mokykla | LEU nuotr.
Lietuvoje

Daugiau mokyklų galės gauti kokybės krepšelį

2021 04 09
Olga Vėbrienė | aad.lt nuotr.
Lietuvoje

Iš pareigų atleista AAD direktorė

2021 04 09
Nuo kitos savaitės duris atvers dalis bibliotekų
Lietuvoje

Bibliotekų ir valstybės archyvų skaityklos galės veikti visoje Lietuvoje

2021 04 09


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jonas Vaiškūnas apie Apie Alkas.lt
  • Kieno „nuopelnai” didžiausi? apie V.Visockas. Legalizuotas genocidas (video)
  • Žemyna apie Kokie paukščiai jau sugrįžo?
  • Jonas apie O. Voverienė. Pulkininkas Steponas Rusteika – Pirmosios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)
  • G. Armonavičius. Kam užkliuvo du muziejininkai? (nuotrakos)
  • Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja
  • Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Jakubauskas: Metas telkti Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį (video) peržiūrėta: 870; komentarų: 13
  • Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video) peržiūrėta: 520; komentarų: 4
  • „Aktualioji istorija“: „Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga“ – nauja informacija apie Lietuvos piliakalnius peržiūrėta: 487; komentarų: 7
  • Seimui bandant atleisti LGGRTC direktorių Lietuvoje kils piketų banga (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 382; komentarų: 2
  • Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą peržiūrėta: 340; komentarų: 4
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 331; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 10
0
J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

Mūsų viešąją kalbą baigia užnuodyti edukacija. Ji graužia mūsų švietimą su jo šaknų prasminėmis sąsajomis ir su praamžiais pasaulėžiūriniais vaizdiniais:...

Skaityti toliau

A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 08
6
Vaikų balsais suskambusi partizanų daina primena skaudžią Lietuvos istoriją (video)

Vardas susiskamba su žmogumi tik tuomet, kai jis yra kilęs iš gimtosios kalbos Todėl yra labai svarbu, kad tėvai suteikdami...

Skaityti toliau

Dievturiai Žemgaloje atkūrė Šventąją Ugnį

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 27
2
Dievturiai Žemgaloje atkūrė Šventąją Ugnį

Kovo 20 d. švenčiant Pavasario lygiadienį (Lieldiena) šalia Jelgavos esančioje dievturių bendruomenės „Svēte“ (Šventoji) šventykloje nuo tekančios saulės spindulių buvo...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Jonas Vaiškūnas apie Apie Alkas.lt
  • Kieno „nuopelnai” didžiausi? apie V.Visockas. Legalizuotas genocidas (video)
  • Žemyna apie Kokie paukščiai jau sugrįžo?
  • Jonas apie O. Voverienė. Pulkininkas Steponas Rusteika – Pirmosios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras
  • Nauja nusikaltimo samprata apie A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama
Kitas straipsnis
Muziejui oficialiai perduota atkurta Vilniaus Žemutinės pilies valdovų rūmų dalis

Minimos Vilniaus išvadavimo 220-osios metinės

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai