Lietuviais esame mes gimę… bet būname jais tik tol kol savo mintis ir jausmus išreiškiame gimtąją kalba. Kalba yra tapatybės pagrindas. Tad tai kas griauna ir ardo gimtąją kalbą – kelia pavojų ir tautos išlikimui. Nekartą kalbėta ir rašyta apie įteisintų svetimybių žalą mūsų kalbai. Turėtų nekilt abejonių, kad tautos kalbai – tarptautiniai žodžiai – tiesioginė grėsmė. Jų mūsų kalboje tiek priviso, jog regis, kad kalbame nebe lietuviškai, o kažkokia „esperanto tarme“.
Kiekviena svetimybė pripažinta „tarptautiniu žodžiu“, gavusi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) patvirtinimą prilygti lietuviškam žodžiui, žaibiškai plinta. Kai kuriuos jų vartojame nuo seno nesistengdami globalaus gyvenimo naujovėms kurti vis naujų savų naujadarų, perimame naujoves kartu su jų įvardinimais: televizorius, automobilis, troleibusas, kompiuteris, feisbukas ir tt. Ir tai suprantama. Tačiau, kaip pateisinti įteisinimą svetimžodžių, kurie iš mūsų gimtosios kalbos stumte stumia senus giliai išjaustus, perprastus reiškinius ir supratimus, įkūnijančius tautinius, lietuviškus žodžius. Dažnam interneto amžiaus lietuviui sunku besuprasti kokią žalą daro tokios svetimybės, nes esame praradę gimtosios kalbos kaip gyvo – mintis, jausmus ir supratimus – jungiančio praamžio audinio pajautą.
Štai kovotojai su naujuoju koronavirusu jau kuris laikas platina pražūtingą gimtosios kalbos užkratą – vakcina, vakcinavimas, vakcinacija…
Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) į klausimą „Ar vartotinas žodis „vakcina“?“ atsako: „Taip, vakcina (lot. vaccinum < vacca – karvė), med. preparatas, gaunamas iš numarintų arba gyvų, bet nusilpnintų mikrobų – infekc. ligų sukėlėjų arba jų gyvybinės veiklos produktų; naudojama žmonėms ir gyvūnams imunizuoti profilaktiniais (vakcinacija) arba gydymo (vakcinoterapija) tikslais (Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, 2013, p. 847). O „Kalbos patarimų“ knygelėje „Leksika: skolinių vartojimas“ (Vilnius, 2013) žodžiai vakcina ir skiepas (skiepai) vertinami kaip lygiaverčiai normos variantai (p. 64).
Bet gi žodžius vakcina ir skiepas lygiaverčiais galima būtų vadinti nebent jei lietuvių kalba būtų jau mirusi.
Tik tas kuris savo gimtąją kalbą laiko jau nebegyvu dariniu, gali teisintis: „kaip pavadinsi – nepagadinsi…“ Bet jei mums rūpi gimtosios kalbos gyvastis, jos žodžių šaknų audiniais sąmoningai ir nesąmoningai perteikiami gelminiai mūsų tautos pasaulėvaizdžio vaizdiniai ir supratimai, to neturime teisės daryti.
Šiuo atveju vakcinos su pagreičiu išstumiamas lietuviškas skiepas, su gausiais iš jo išdaigintais vediniais, savo šaknimi mus kreipia į prigijimo, gijimo, gyvybės, augimo pasaulėžiūrinio vaizdinio erdvę. Įsiklausykime: skiepai, skiepas, skiepaugis, skiepauglis, skiepaūglis, skiepelis, skiepyba, skiepijimas (įskiepijimas, paskiepijimas, perskiepijimas, suskiepijimas), skiepikas, skiepynas, skiepinimas, skiepinis, skiepinys, skiepinti (įskiepinti, suskiepinnti), skiepintojas, skiepinukas, skiepysena, skiepyti (atskiepyti, įskiepyti, paskiepyti, perskiepyti, praskiepyti, priskiepyti, suskiepyti, užskiepyti), skiepytinis, skiepytojas, skiepti (įskiepti, praskiepti), skiepūglis, skiepuogė.
Dabar pabandykite visa tai perteikti per tarptautinį negyvėlį – vakcina.
Skiepas tai praskirtas gyvas audinys, kad į jį tartum praartą žemės velėną būtų įterpta naujos gyvybės sėkla ar daigas, kuris prigijęs, suaugs su Žemės Motinos kūnu ir daugins mūsų gyvybės vaisius. Tad į tokį vaizdinį mūsų sąmonę ir nesąmonybę kreipia gimtoji kalba per skiepą.
Žiniasklaidos įkyriai brukama vakcina nukalta iš lotinško vacca – karvė, mena, tik pirmuosius skiepus, skirtus gydyti žmones nuo mirtinos raupsų atmainos, kurie buvo išrasti XVII a. pabaigoje anglų gydytojui Edvardui Dženeriui pradėjus skiepyti žmones lengvai persergamo karvių raupsų užkratu, išgautu iš nesveikų karvių pūlinių…
Kalbos jausmo, pagarbos ir meilės gimtajai kalbai neįvakcinuosi – ją privalu uoliai skiepyti nuo mažens.
Bus daugiau:
Žodžių karai: edukacija prieš švietimą
Žodžių karai: produkcija prieš gamybą
Žodžių karai: informacija prieš žinias
Susiję straipsniai:
- J. Vaiškūnas. Su šakėmis prieš valstybinę kalbą. Ar pavyks Šakalienei apstatyti Seimo narius? (tiesioginė transliacija)
- J. Vaiškūnas. Lietuvių kalba svetimžodžių gniaužtuose (I)
- J. Vaiškūnas. Lietuvių kalba svetimžodžių gniaužtuose (II)
- J. Vaiškūnas. Saugokime gimtąsias šaknis
- J. Vaiškūnas. Ar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga apgins valstybinę kalbą? (video)
- J.Vaiškūnas. Aplodismentai komentatoriui
- J. Vaiškūnas: Kalba yra stipriausias mūsų tapatybės pagrindas
- J. Vaiškūnas. S. Skvernelis išprievartavo Teisingumo ministrę M. Vainiutę? (video)
- J. Vaiškūnas. Ar Valstybinė lietuvių kalbos komisija atlaikys politikų spaudimą? (video)
- J. Vaiškūnas. Ar naujasis Seimas pamins Lietuvos Konstituciją ir 70 000 piliečių valią? (video)
- J. Vaiškūnas. Atėjo metas pasakyti NE! visokiems kirkilams, kubiliams, skverneliams ir pranckiečiams
- J. Vaiškūnas. Ar LVŽS dėl LLRA palaikymo išsižadės lietuvių kalbos konstitucinio statuso? (video)
- Su užsienio ekspertais aptartos galimybės kompensuoti vakciną nuo meningokoko
- J. Vaiškūnas. Didžiausios Kalėdų dovanos – mūsų papročiai ir mūsų kalba
- J.Vaiškūnas. Piktnaudžiavimas svetimžodžiais žlugdo gimtąją kalbą
- J. Vaiškūnas. Valstybinės kalbos išdavikai nepaisė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados
- Dažniausiai užduodami klausimai apie skiepus
- K. Garšva. Kada mūsų valdantieji nustos kovoti prieš Lietuvą ir jos kalbą?
- Diskusija dėl Lietuvos piliečių pavardžių rašybos: A.Smetona prieš G.Songailą (video)
- „Talka kalbai ir tautai“ griežtai pasisako prieš bandymus įteisinti dvikalbystę Lietuvoje
- Policija perspėja dėl sukčių skelbimų apie platinamus skiepus nuo koronaviruso
- Prof. V. Usonis: Kada turėsime COVID-19 vakciną plačiam naudojimui?
- J. Vaiškūnas. Ar Kirkilo delegacija Lenkijoje užstatys mūsų žemę, kalbą ir valstybę? (video)
- J. Vaiškūnas. Ar LVŽS agitavusi už „Darnią Lietuvą“ leis Skverneliui prakišti „socialinės lyties“ sąvoką?
- Visuomenininkai ragina Seimo narius nepalaikyti prieš valstybinę kalbą nukreiptų įstatymo projektų (video, tiesioginė transliacija)
- V. Labutis. Modernieji intelektualai atsuka nugarą lietuvių kalbai ir tyčiojasi iš kalbininkų
- J. Vaiškūnas. Ar Lietuvos Respublika dabar šoks pagal lenkų nacionalistų dūdelę? (audio)
- Su MG Baltic siejamų dr. Manto Adomėno ir Gintaro Steponavičiaus žygis prieš lietuvių kalbą
- A. Zolubas. Piketas prieš antikonstitucinį flirtą
- A. Antanaitis. Laikas keisti pagrasomąjį toną pristatant VLKK politiką visuomenei (video)
Dėkui už lavoninius svetimžodžio smaradus – jų poveikio, kaip galimo ir lavonu tapsiant savos Kalbos Žodžio praradimu – Tautos lavono, be kalbos paliekant Žemėje, įspėjimus.
Verta pastanga. Verta sekti, v a d o v a u t i s.
„Skiepai“? Taip! Laukiame „Bus daugiau“, bet jau dabar „švietimui“, „gamybai“, „žinioms“ – taip!
bET “SKIEPAS” TURI IR KITAS REIKŠMES, pvz., medžio skiepas,kaip tada?
O žodis „versti“? Galima versti knygos lapą, vaiką versti valgyti, kartai verčia vemti, bet galima versti iš lietuvių kalbos į ispanų ir t.t. Tai ką dabar daryti su „versti“, kaip gyventi toliau? Todėl atsipalaiduokite ir pažiūrėkite, kaip dūmai iš kamino verčias.
Meilus lukuti (nedrąsu rašyt mielas),
mūsų, o ne kitose kalbose, žodis
atleisti turi bene kapą reikšmių -apie 59.
Tai kaip su pačia kapą (žodžiu) elgtis patartumei
– negi į kapą (laidojimui)?
Jau menkiau kas bepamena, kai leninizmo (mumijos dar vis atvertai “rikuotojos”) santvarka apyvartoje ketvirčiu
kapos, po 15 kap. pinigėlius – monet.skrituliukus į apyvartą mušdavo (kam patogiau: štampuodavo, presuodavo”).
15 =1/4 kapos, t.y. 60-ies, …ar 5 tuzinai be 75% …dalis, gabaliukas, skiltelė.
Puiku, kad rūpi Pačiam tai!
Turėtų bent LRT atsiriboti nuo šių pūlinių ir būti pavyzdžiu,
tuomet gal ir švietimo ministerija pasistengtų be tų savo OK, kontaktinis, neformali edukacija, pozityviai-negatyviai, …………
O šiandien sužinojau, jog ne tik mes turime, turėjome, turėsime (gerą laiką ir ktk.) , bet ir vakcina kažko turi arba neturi. Iš kažkur prisijungusi LRT korespondentė pranešė, jog ,,?Astra Z. vakcina TURI mažą apsaugą”… Tokiu pažodiniu vertimu, akla svetimkalbės sakinio kopija jau smogta ir per farmacijos, medicinos užkulisius, ne tik per mūsų kalbą. Tiesą sakant – iškraipoma esmė, faktas.
Gal mačytų kiekvienoje studijoje ir jų darbo kambariuose pakabintas štai toks Autoriaus portretas su tiesiai ir giliai į sąžinę įremtu smerkiamu žvilgsniu? Kad jį pamatę slėptųsi po stalu, kaip aš studijų metais nuo A. Pupkio mintimis po stalu slėpdavausi, nes jam girdint pasipuikavus, kelių svetimų kalbų žodžių bei tų kalbų taisyklių į vieną sakinį sugrūsti gebu, katedros lubos šokinėti imdavo.
Vienos LR laidos metu žurnalistas kalbino jaunus žmones, o klausimas buvo – ką jums reiškia lietuvybė? Jauna mergina, šešto kurso Medicinos Universiteto studentė atsakė, jog “visu pirma svarbu kalbėti lietuviškai, be svetimų žodžių…” , smagu girdėti tai iš jaunimo…
Tikrai nustebino ir buvo malonu. O iš jos pusės – drąsu. Juk bus atsilikėle laikoma.
Kovo 11-osios Lietuvoje smarkiai plinta kalbinės svetimybės.Tad, lietuvių kalba tampa naujos kalbos mišinys,deja.Kalbinių svetimybių vartojimą ypatingai skatina nūdienos lietuviškieji intelektualai,ypač aukštosiose mikyklose,bei neoliberalioji sisteminė žiniasklaida su ,,Visuomeniniu” transliuotoju LRT priešaky.Pvz.: LRT laidose kalbinis užkratas ,,vakcina,vakcinavimas” bei ,,fiksuoti” kasdien vartojama galybė kartų.Bjauru ir tai,kad lietuvių kalbos teršimu svetimybėmis pritaria ir kai kurie lituanistai užimantys aukštas pareigas institucijose susijusiose su lietuvių kalba ar literatūra.Ir dar viena: daugelį kartų iškiliai Valstybinei lietuvių kalbos komisijai / VLKK/ vadovavo veikėjai lituanistai ,kurie tinkamai nesirūpino lietuvių kalbos reikalais; o Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija /VLKI/ niekaip negali įgyti didesnių veikimo galių bei nesuteikiama jai tinkamo finansavimo,- dabartinė valdančioji Seimo dauguma ir jos Vyriausybė šleivai žiūri į VLKK ir VLKI veiklos reikalingumą,deja.
nedaug atsilieka nuo ,,Reginos” ,,komentaro”
– alkas.lt/2020/07/16/t-baranauskas-karaliai-ir-pusantro-kilogramo-argumentu/#comment-329968 –
komentarų gale.
Jei dar truputį pasistengs, tai gal ir ,,Reginą” intelektualumu bei kalbos taisyklingumu pranoks.
“Komunikuoti”. Kudakuoti.
… edukuoti-ejakuliuoti…
Ne per seniausiai per Lietuvos Radiją girdėjau laidą, jaunų žmonių klausinėjo – ką jums reiškia Lietuva, lietuvybė… Jauna mergina Medicinos Universiteto 6 kurso studentė: ” man svarbu švariai kalbėti lietuviškai, be svetimų žodžių…” Na smagu tai girdėti iš jaunų žmonių…
…pasikartojau, pašalinkite…
Sunku patikėti, bet smagu skaityti.
Žinoma, daug gerų ir prastų įpročių ateina per mokyklą ar su šeima. Bet daugiau jų ateina per žiniasklaidą, stropiai kartojančią valdininkų pateikiamus žodžius ir išsireiškimus įvairiose taisyklėse, įstatymuose, nutarimuose. Juk jų jau negali taisyti, tik kartoti ir kartoti kas pusvalandį. Biurokratinės kalbos taisymas turi būti daromas “nusikaltimo lizde” – departamente, ministerijoje, seime ir t.t. Paprastai tokie dokumentai yra teisininkų peržiūrimi, bet ne kalbininkų…
Laidos Dž. i-ja vedėja džiugiai pristato, jog laidoje dalyvauja Viktor Denisenko, kad ji kalbins Viktor Denisenko….
Ir tai laidoje apie … informacinius karus! Kartu su p. Laužiku ir V.D. jie kalbasi apie Kremliaus džiazavimą jo geidžiamų šalių istorija, visų pirma tų, kuriose jis yra gerai prisidirbęs.
Laidos vedėja čiauškia ir nejaučia, jog ji pati paslaugi ir nuolanki terpė bet kokiai melagienai sėti, jog ir pati yra hibridinio karo auka (tikiuosi, jog ne sąmoninga dalyvė?!), nes mielai ir nekritiškai pasidavė vienai iš sudėtinių h-karo dalių – Kremliaus karui prieš kaimynės kalbą, ginklu pasirinkus jos niekinimą, tyčiojimąsi iš jos.
Kremlius nuo pat Nepriklausomybės pradžios puolė brukti jauniems, lengviausiai paveikiamiems (ir labiausiai bijantiems patyčių), nesutvirtėjusiems protams „tiesą”, jog LK – „atsilikusi”, jog „šiais laikais niekas taip nekalba”, mat, kiti yra protingesni, pažangesni,, o savi – atsilikę, „kalbaj-bų valdomi baudžiauninkai”, kalbantys dirbtine, „ruso Jablonskio sugalvota” kalba.
Ar nepagalvojo ponia laidos vedėja, kad būtent tokie, nuolat užleidžiantys tautinės tapatybės ir Tautos nuosavybės pozicijas, tampa geidžiamiausiu, nes naiviu, tad ir lengvai sumedžiojamu grobiu? Jog tokios tautos, patiklios ir imlios dezinformacijai, vieną po kitos praranda savo žemes iš jų besityčiojančių naudai? O galiausiai ir valstybes praranda? Kodėl šiandien baltų žemės iki tiek susitraukė? Ar ne dėl to, kad nemažai turėjome tų, kas svetimais, jų peršama dezinformacija mieliau, nei savais pasitiki, lengvai suklaidinami, prieš savus, pačius save nuteikiami?
LRT neturi lituanisto, paaiškinančio, jog Nacionalinis transliuotojais pasiduoda dezinformacijai? Jog VISOS GALŪNINĖS kalbos vis dar naudojasi galūnėmis, nes nėra patogesnio būdo TIKSLIAI perteikti mintį, nesuklaidinti ir nesuklysti? Todėl ir mūsų kalboje be galūnės svetimvardžiai TIK dokumentuose įrašomos. Visoje kitoje rašytinėje bei šnekamojoje kalboje laikomės SAVO, ne svetimos kalbos taisyklių. Kaip ir visos gerbiančios save Vakarų šalys – ne svetimomis, o SAVO kalbos taisyklėmis naudojasi, ir tai yra viena iš sudėtinių tautos tvarumo, jos atsparumo bet kokiam puolimui dalis. Be to, tai rodo kalbančiojo raštingumą, išprusimą ir orumą.
————————
Beje, p. Laužikas paminėjo ir tik ką nuskambėjusią Hk bei Miško brolių kovos prieš okupaciją temą. Tartum ir pritarė, jog reikia viską išsiaiškinti, tačiau tame pajutau užuominą, jog reikia paieškoti ir savų nusikaltimų? Tai toks kompromisinis pasiūlymas??? Pripažinsim, jog esame ta vienintelė Žemėje tauta, kuri neturi teisės priešintis užgrobiama, turi gėlėmis į jos žemes įžengusį okupantą pasitikti? Būdama SAVO žemėje, nuolankiai leistis ATĖJŪNO naikinamai?
O aš štai ką pasakysiu – jei net buvo taip, kad ir didžiausi padaužos, niekdariai tomis aplinkybėmis pasipiktino, paliko savo gyvenimo būdą ir įsijungė į kovą už Laisvę, tai DAUG KĄ SAKO! – Tai tik dar labiau patvirtina, kokia tai buvo teisinga kova, kad su Kremliaus nešta neteisybe negalėjo nė tie susitaikyti, kam jų ligtolinėje kasdienybėje moralė ne itin, ar net apskritai nerūpėjo. Kaip kad filme – kai šiaip jau ne itin stiprios savigarbos žmogus, pamatęs, jog įsibrovėliai jo žmona kėsinasi pasinaudoti, suriko, jog jau TO tai nebus. Taigi, net ir nebalti bei nepūkuoti turi nusistatę ribą, kurios kitiems neleidžia peržengti, net ir jie turi savo garbės kodeksą.
Kalba auga kartu su visuomene
– respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/kalba_auga_kartu_su_visuomene/