Pačios didžiausios Kalėdų dovanos tekusios mums – mūsų papročiai ir mūsų kalba paveldėta iš protėvių. Priimkime jas, gyvenkime su jomis ir jos suteiks mūsų gyvenimui prasmę, įkvėps galių kelionėje į tikslą, pripildys gyvybės dvasios mūsų būtį čia ir, gal būt, net anapus.
Šventinis laikas nuo Kalėdų iki sausio 6 d. nuo seno vadinamas „tarpušvenčiais“, „tarpukalėdžiais“ arba „šventvakariais“. Šiuo laiku dienos ir nakties trukmė beveik nesikeičia. Atrodo, kad Saulė „sustoja“. Tuo metu ir žmogus turi sustoti, atidėti kasdienius darbus ir apmąstyti savo gyvenimą. Saulė sugrįžta ir pradeda sukti dar vieną metų ratą, bet, kad Saulė sugrįžtų mums, kad ateinantys metai būtų Nauji – privalome pasistengti mes patys.
Pasaulis yra toks koks jis yra mūsų viduje. Bėdos kaupiasi, daiktai dyla, mes silpstame ir senstame. Nei mirties, nei blogio išnaikinti nesame pajėgūs. Bet galime apvalyti ir sustyguoti savąją dvasią. Ir tą turime padaryti mes patys drąsiai žengdami į susitikimą su savo sielos gelmėmis – iš kurių į mus žvelgia mirusiųjų vėlės ir kuriose glūdi atsakomybė už mūsų pragyventus metus bei nenuspėjamą ateitį.
Pasaulio atsinaujinimas didžiąja dalimi priklauso nuo mūsų santykio su protėvių vėlėmis. Juk mūsų gyvenimas tik akimirka tarp praeities, kurios jau nėra ir ateities, kurios dar nėra. Tuo tarpu, praeitis niekur nedingo. Ji skleidžiasi per visą žmogiškąją kūriniją, kurią užgimę paveldime iš visų prieš tai gyvenusiųjų. Ir kalbasi jie su mumis per brangųjį paveldą – per daiktus ir papročius, per žodžius ir vėliavas, per ugnį ir vandenį, per medžius ir žvaigždes, per gyvulius ir paukščius – seniausia kalba…
Pasaulis užpildytas vėlių kūrybos. Per ją visų laikų vėlės supa mus savo rūpesčiu ir linki mums gero. O mes savo gyvenimais bandome jungti praeitį su dabartimi. Perduodami jos išmintį ateičiai.
Kūčių – Kalėdų – Naujųjų metų šventiniame laike užkoduotas kelias į dvasinį atsinaujinimą. Jis liudija, kad ryšius su naujam gyvenimui įgalinančiomis galiomis, galime atkurti burdami ir apeiginiais veiksmais vienydami savo ir šeimos (Kūčios), giminės ir bendruomenės (Kalėdos), tautos ir Valstybės (Naujieji metai) esančiųjų ir išėjusiųjų pajėgas.
Ir štai vėl esame Kalėdinėje šventovėje. Vėl kuriame ir buriame naujas viltis ir naujus lūkesčius. Naujametinis mitas vis dar veikia. Jis varo mus gyvenimo ratu, primindamas neatiduotas skolas, neparašytas ataskaitas, sugrąžindamas mūsų dėmesį artimiesiems ir draugams, siūlydamas atramos tašką mūsų ateities lūkesčiams ir siekiams.
Atsigręžkime į tai kas mus sieja ir vėl patirsime tikras žemės ir dangaus dovanas.
Žodis Kalėdos reiškia Kristaus, t.y. pateptojo, mišios.
Todėl visiškai atmestinas.
Dera šitą laiką pradėti Kūčiomis, išskirtinai lietuviška švente, o tolesnės dienos – Saulės sugrįžimo šventė, arba saulėgrįža.
Netiesa.
O tada klausimas. Kur TIESA?
Kučios tai dvilikto žuvies zodiako šventė ir po žuvies prasideda naujas zodiakų ratas t y Kalėdos nuo žodžio kelmas trečio luomo t y dviskaita trečio luomo vandenio ir pirmas zodiakas avinas. lyvis
Kaladė ir tiek..blogybių surinkimui
Kokia kaladė?
Kitaip Blukis.
Betgi ana būna tampoma per žiemos pabaigtuves? 🙂
Ta apeiga tokia prasminga, kad verta ir dažniau – tiesiog sielai…
O Dievai švenčiausi, kaip aš pasiilgau Saulėto pavasario
Citrono nusišnekėjimai. lyvis
Tai taikyta Lamatui. lyvis
Na na, mergele, :), tai dėstyk savo versiją?
Ar turi ką pasakyti? 🙂
Ar jau visai pablūūūdot taip komentuodami GENIALIAI pavadintą straipsnį?!
Vien dėl antraštės, jos paveiktas sakau – nagi, nulipkite nuo savo proto Olimpų/Everestų aukštumų, paprastam mirtingajam nepasiekiamų, net nesuprantamų, nesuvokiamų….nulipkite griešnon žemėn, pas mus – eilinius, neapdovanotus tokiais sugebėjimais, na, – pas runkelius… bent šventėms, bent dienai…
Prašom detaliau apie genialumą ir apie jus, runkelius. 🙂
Manau, kad kryžiuočiai dar yra skolingi Lietuvai už baisiausias piktadarybes, dėl ko net neatsiprašė ir, negavę įeiti per duris, įlindo per rakto skylutę.
Bet pirmi pabėgo iš katalikybes ir tapo protestantais.juokdariai bet labai nuodemingi
Tiesa pas istoriką Tomą Baranauską : žodį Kalėdos turi ir vartoja tik trys tautos Europoje,- lietuviai, baltarusiai ir bulgarai (trakai). Tai itin senas žodis, dar iš tų laikų, kai apie dievo Jahvės sūnų su mirtingaja Jėzusiuką nė Lietuvoj, nė Palestinoj niekas nieko negirdėjo.
Niekus šneki:
Citata: “Anglų kalbos Christmas kilęs iš senosios anglų kalbos Cristes mæsse – „Kristaus mišios“.
https://lt.wikipedia.org/wiki/Kalėdos
Kalėdas švenčia visi krikščionys.
Citata: “KŪČIOS – ATVIRIAUSIAI POMIRTINĮ PASAULĮ PAGERBIANTI LIETUVIŠKA ŠVENTĖ
http://www.bernardinai.lt/index.php/straipsnis/2014-12-20-kucios-atviriausiai-pomirtini-pasauli-pagerbianti-lietuviska-svente/125592
Citata: “Kūčios Lietuvoje yra išskirtinai svarbi šeimos šventė”
http://www.sveikaszmogus.lt/GYVENIMO_BUDAS-6773
Citata: “Kūčios yra svarbiausia mūsų tautos šventė, skirta ŠEIMOS SUTVIRTINIMUI. Todėl Kūčias lietuviai kelis tūkstančius metų švęsdavo išskirtinai savo šeimoje, nevaikščiodami į svečius ir svečių į savo namus nesikviesdami. Tradiciniai būdavo kūtojama, kūtavojama (kurstoma ir globojama) ugnis, negaminami ant ugnies valgiai, bet buriama, dainuojama, žaidžiami įvairūs žaidimai šeimoje, klausomasi senolių atsiminimų, pasakojimų, pamokymų. Aš pats atsimenu, kaip mano diedukai mane mokė įvairių tautinių dainuojamų ar šokamų žaidimų, kuriuos galėdavau rodyti Kalėdų seneliui.
Kalėdos tai kitokia šventė, atsiradusi po to, kai Lietuva tapo apkrikštyta.
TRADICINĖ LIETUVIŠKA KŪČIA
Nuo senų senovės ant kūčių stalo pagrindinis valgis buvo KŪČIA (kutia, kutinys, kūtelė. Atsiradusi nuo žodžio – kūtoti, kūtavoti, tai yra saugoti, globoti), gaminama iš grūdų, kai kuriose Lietuvos vietose vėlesniais laikais iš grucės (perlinių kruopų), dar anksčiau iš grūdų, pupų, žirnių, aguonų, pasaldintų medumi ir skirtas pavaišinti į puotą pakviestoms protėvių vėlėms.
Tai aukos patiekalas, valgomas pačių aukotojų.
Ankstyviausias šaltinis, kuriame buvo paminėtos lietuvių švenčiamos Kūčios, tai Volfenbiutelio Postilė – prie 1573 m. sudarytas lietuviškų pamokslų rinkinys, XIX a. pabaigoje surastas Vokietijoje, Volfenbiutelio miesto bibliotekoje. Šaltinyje kalbama apie tai, kad lietuviai buria “su kūčiomis, su žirniais, grūdais, maišytais su medumi, norėdami apsiginti nuo velnių ir perkūno”.
Tai paliudija ir M. Pretorijus, sakydamas: “Kūčių vakarą lietuviai visų gyvulių tvartuose barsto žirnių ir grūdų, kad gerai sektųsi auginti gyvulius. Kalėdų dieną, eidami į bažnyčią, pasiima žirnių ir grūdų, o, grįžę namo, atiduoda žąsims ir vištoms”. Grūdai ir žirniai – labai svarbi Kūčios sudėtinė dalis. Kalėdos – tai bažnytinė šventė, o Kūčios – namų šventė, tiksliau net ne šventė, o pasiruošimas šventam vakarui, ritualinei vakarienei, kurios svarbiausias patiekalas yra KŪČIA”.
https://www.facebook.com/kurortoradijas/posts/10205912483114691
Citata: “Kūčios yra viena esminių lietuvių švenčių, nepakitusių nuo senų laikų. Pasak etnologės Eglės Plioplienės, Kūčios yra žemdirbių šventė, tai Saulės sugrįžimas, naujo ciklo pradžia”.
http://www.ve.lt/naujienos/laisvalaikis/ivairybes/tradiciniai-kuciu-patiekalai-1422751/
Kažkur skaičiau, kad baltai per Užkarpatę (ar per Karpatus) prieš 80 tūkst. m. atkeliavo.
Ar nekelia minčių tokie ukrainiškosios Užkarpatės vietovardžiai, kaip Svaliava, Iršava? 🙂
A, vėl į lankas nuklydau.
Ne apie šiandienį krikščioniškąjį turinį šneka! Kad ir kiek tautų šiandien švenčia savaip vadinamas Kalėdas, FONETIŠKAI – savo skambesiu – baltiški KALĖDOS ir KŪČIOS bei jų vediniai – skirtingos nuo kitų tautų kilmės žodžiai.
Tai – tiesiog dar indoeuropietiški pavadinimai, todėl ir panašūs į mūsų.
Kalėdos dabar krikščionių svente – su vogtu senu lietuvišku žodžiu….beje kaip pas juos viskas priimta ….net prisikėlimas iš Sielmoksio nukopijuotas …bizniukas ir tiek – ale koks sėkmingas
Chistmas ir Kalėdos du skirtigi žodžiai ir jų rekšmės skirtigos, todėl jų tapatinti nereikėtų, Tai mūsų protėvių žodis naudotas dar iki krikšto. O kad “šventieji” mėgsta viską savintis, štai čia ir bėda.
Tuomet jūs plačiau išdėstykite savo mintis dėl Kalėdų žodžio lietuviškumo.
Naktis mūsų saulę ėda, ėda… Galop, ėdimas sustoja ir po 12 val nakties Galėdose pasikelia saulė aukščiau vidurdienyje. Džiaukimės tuo pagonys ir ne!
Jokio saulės “ėdimo” baltų pasaulio supratime nėra. Naktis ir diena nėra viena bloga, kita gera. Saulė visus metus tarnavusi trumpam sugrįžta per Kalėdas į savo “tėvulio dvarą” paviešėti, kad vėl stotų visų metų savo tarnystėje… Tokią jos dalią lėmė baltų Dievas Teliavalis, o teisigiau sakant, kad tai – Dievo karalystės ministras(dievaitis) Teliavalis.
Žodis Kalėdos yra svetimžodis ir dabar neabejotina kryžeivių burtų, kuriais yra apdurninta nemaža dalis lietuvių, dalis.
Todėl lietuviams nevartotina.
Yra lietuviškos šventės tuo pačiu laiku: Kūčios, Saulėgrįža.
Kūčių pavadinimą Z.Zinkevičius taip pat laiko svetimžodžiu, kaip ir Kalėdų, atėjusiu su krikščionybe. Nors vargubau, kad jie abu pas baltus būtų radęsi su krikščionybe, o nebūtų kilę iš senosios jų ūkinės pasaulėžiūros laikų.
Matosi, kad kalbi minėtų žodžių kilmės, krikščionybės istorijoje padoriau neišmanydamas, tiesiog, kad papiktintum žmones, skaldytum lietuvius ir tiek.
Žinau tą Zinkevičiaus išaiškinimą apie žodį Kūčios.
Tik jis neduoda iš kur tas žodis kilo.
Kas kita, kad pačios Kūčios, kaip šventė, kuri yra prieš Saulėgrįžą, yra neabejotinai lietuviška,
Tai ir turiu omenyje.
Kalėdos dabar yra krikščionių šventė su visais jų dzinguliukais, todėl lietuviams senovėje nebuvo būdinga.
Kodėl ji mums būtų reikalinga toliau?
Netiesa, kad Z.Zinkevičius neduoda iš kur tas žodis Kūčios kilo. Jis nurodo, kad pavadinimas Kūčios gautas iš Bizantijos, konkrečiai iš gr. koukkia ‘toks grūdų valgis; pupos’, pasidarytas iš kokkos ‘grūdas’. Tačiau Z.Zinkevičius nieko nepasako, ar tai pačių graikų žodis, o gal jis pasiskolintas iš baltams artimų trakų, iš kurių Kūčių dieną yra perėmę šiandieniniai bulgarai ir kuriems, kaip ir baltams, šis valgis galėjo būti apeiginis per Kūčias. Taigi, dėl minėtų žodžių kilmės – nearti dirvonai…
Saulėgrįžos pavadinimas yra pasidarytas pagal dabartinį bedievį pasaulio supratimą, taigi, akivaizdu, yra reiškiantis ką kita negu Kalėdos ar Kūčios. Todėl atsisakyti Kalėdų pavadinimo nėra priežasties, nebent tai daryti barbariškais sumetimais…
Pats, kaip suprantu, esi iš religiniu opiumu apsinuodijusių? 🙂
Tai vis nešiojiesi užantyje tuos “Lenino opiumus” ir kaišioji lietuviams panosėje…
Tačiau klausimas, ar Zinkevičius užantyje tik nesinešioja kryžių, bibliją ar kokį rožančių ?
Blogiausia tai, kad apie Baltų religiją rašinėja kryžininkai, biblininkai, rožančininkai. Jie daug blogesni už ateistus.
Ką nešiojasi Zinkevičius užantyje tai jo reikalas. Nesu stribas, kad man tai rūpėtų. Jau rašiau, kad su Zinkevičiaus nuomone dėl pavadinimų Kūčios, Kalėdos nebaltiškos kilmės nesutinku, bei nurodžiau tam kelis argumentus.
Nors ir ne Leninas tai sakė, bet pats, vilnini, neneigi, kad taip ir yra: religija – opiumas kvailiams? 🙂
Pastebėjot, Tikras lietuvi, pats pasakėt, pats ir juokiatės. Lietuviai taip mėgsta.
Be to, dažnai (o ypač straipsnių autoriai) patys paklausia, patys ir atsako.
“Lenino opiumas” būtent ir pasako ko vertas religijos pavadinimas opiumu. Nesuvoki lietuvių kalbos…
Macepe, kada aš dedu šypsenos ženklą, tai reiškia, kad siūlau tai kaip mielam pasikalbėjimui.
Kas tiki, tegul tiki – tik kodėl jie būtinai savo baibokus kaišioja kitiems po panose?
Kuo jie visi skiriasi?
Ogi niekuo, nors vieni, būk, krikščionys, kiti, būk, ne.
Baisu girdėt, kad jūsų nekankina Pagoniškos prarasties jausmas. Ir pagoniškos Vėlės nejau neatsibeldžia bent Kūčių vakarą ?
Nesu matęs vėlių. 🙂
Nors vengiu – kas žino? 🙂
Kaip šauksit, taip atsilieps.
Noriu pasakyt, kada šauksit vėles, tada ir atsilieps.
Ir kaip tu jas šauki? 🙂
Vienas paprastas būdas toks.
Po vidurnakčio reikia stalą užkloti Balta staltiese su taip vadInamais kutais. arba bent su nubraizgytais kraštais (tai reiškia, kad staltiesė ne visai išbaigta savo audinyje). Kėdes taip pat. Prie uždegtos Bičių vaško Ugnies kartoti vardus išėjusių žmonių Vėlių, arba apskritai ištęstą garsą OM.
Apeigos metu greičiausiai apima keistas miegas ir taryt “sapnai”, gali girdėtis daiktų bruzdėjimas…
Po tokio ar kitokio pabendravimo Vėlę ar Vėles reiki paparašyti išeiti, atsisveikinti.
Beje, reikia tai daryti su didele rizika, mat prišaukta Vėlė gai “užstrigti” Šiapusybėje ir nenuspėjamai blaškytis. Aišku, ir yra būdų padėti jai išeiti, pavyzdžiui, naudojant mūsų tautines juostas su Baltiškais raštais.
🙂 🙂 🙂
Taip tai yra pagoniški vietiniai žodžiai.lyvis
Kurie ir kokie to įrodymai?
Matosi kad klausimai juridinio teisininko. lyvis
Vienas klausimas – tai klausimas. Du klausimai – tai jau apklausa !
O trys? 🙂
Į trečią privalu prisipažinti ką padarei ir ko ne. 🙂
čia yra ir “tikrų” lietuvių… tad jiems sakau: nesupriešinkim pagoniškumo ir krikščionybės, jos viena kitą tik papildo. O jų esmė – tautos išlikimas, tikėjimas, meilė ir viltis…
Matai, vaikel, pirma jie turi mūsų atsiprašyti.
O tada…
Tada pasižiūrėsim ar mes jiems atleisim.
Nes jų veikla iš esmės – žmonių mulkinimas ir niekas daugiau.
Bet sutik – pirma jie privalo lietuvių atsiprašyti.
O tik tada galima konstruoti santykius su jais.
Lineli,
kai krikščionys sako “Tegul bus pagarbintas viešpats” ar panašiai, tai visada iškart reikia papildyti:
“Tegul bus pagarbinti Dievai !”.
Liaudis yra kitaip išmokusi:
į posakį “Garbė Jėzui Kristui!” atsako – Laikykis, kad neparkristum! 🙂
Vienas pažįstamas liaudies pagonis (meistras) kažkodėl žodį “sakramentas” sieja su “ramentas” (dvasinis ramentas?).
🙂 🙂 🙂
Sveiki, švęskite – Saulutė pasuko atgalios 😀 😀
Žiema, aišku, dar spyriosis, bet ji bejėgė prieš Saulę. Patikėkite, už kelių mėnesiukų vėl bus šilta ir viskas žaliuos 😀 😀
Saulė grįžta, vadinasi dangus šviesės. Bus mažiau debesų, žvaigždėtomis naktimis spaus šalčiai – nesinorės net gyventi.
Vakar mačiau filmą su indėno pasakyta iš-mintim. Jis sakė, kad yra daug priežasčių, kodėl nesinori gyventi, ir tik viena, kodėl reikia.
Kažkaip čia perdėm kryžeiviškai užrietei?
Musiau, gali kaip tai pasiaiškinti? 🙂
Anot straipsnio paskutinės pastraipos: “Ir štai vėl esame Kalėdinėje šventovėje.”…..
—————–
Noriu pasakyt, kad kasdienybė šiaip tai baisi (nes prakeikta Pilėnų Žynės už-kalbėjimu). Kažkaip reikia, kad Pilėnų vėlės “įsiveltų” į mūsų kasdienį gyvenimą.
Kad mūsų Protėviai “velėtų” kasdien, ne tik per šventšventes.
Vakar girdėjau tokį išaiškinimą: piliečiai – tai pilėnai.
Gal nuo to tą mįslę reikia pradėti aiškintis?
Pilėnai yra baisus, tragiškas istorijos įvykis, įvykdytas prieš lietuvius, gynusius savo laisvę, galimybes išlikti savo žemėje savimi. Tačiau nežiūrit to, kad jau 25 metai kai esame atkūrę savo laisvę, kad turime valstybės išlaikomą Istorijos institutą, Pilėnai tebelieka mįsle. Labai tikėtina, kad netgi istorijos šaltiniuose nurodyta Pilėnų įvykių 1336 m. data yra suklastota. Pagal kryžiuočių puolimų intensyvumą ir kryptį manytina, kad Pilėnai buvo užpulti ir sunaikinti 20-ia metų anksčiau, t.y. 1316 metais Vyteniui valdant ar tuojau po jo valdymo. Taigi 2016 m. vasario pabaigoje turėtume paminėti šio istorinio įvykio 700 m. sukaktį. Tačiau, kaip nebūtų keista, šiai apvaliai sukakčiai artėjant Lietuvoje ir tarp istorikų visiška ramybė. Nors tai ne tik Lietuvos, bet ir Vokiečių bei Livonijos ordinų, net europinės istorijos žymus įvykis.
Po Perkūnais, jau nesuprantama, iš kur tas naivumas !
Nejau taip neaišku, kad kone visi LT istorykai – tai kryžininkai (kryžiuočių darbo tęsėjai) !
Va va, ir teatleis man dievas (jei ans toks yra 🙂 ), bet aš siūlyčiau tokį jų ištardymo metodą taikyti (senoviškai lietuvišką 🙂 ): sodinti ant karštų rinkių?
Pasakys ką žino ir ko ne!
O tai dabar tik meluoja ir nieko daugiau be savo melų nebežino. Reikia vesti juos į tikrą tikėjimą! 🙂
Tai vadinama antikryžiuotišku 13 a. metodu: išvarysim iš tavęs Velnią kristų !
CHA
Tai, sakai, jau taip yra buvę? 🙂
Taip, padėdavo jiems iškeliauti Pagoniškan dangun skubos tvarka (kol sūtraukos Vytautas ir Jogaila 15 a. Lietuvos nesuskirstė į parapijas ir įvedė baudžiavinę santvarką).
Būtina skirti mūsų Kalėdų šventės pavadinimą nuo pačios šios šventės šventimo skirtingose tautose pavadinimų. Taip, Kalėdas švenčia visi krikščionys, tačiau jas ne visi vadina Kalėdų pavadinimu, kuris, akivaizdu, yra dar ikikristinis, kai daugelio kitų tautų jų pavadinimai yra susieti su Kristaus gimimu.
Nors Z.Zinkevičius Kalėdų pavadinimą laiko lietuvių gautą iš rytų slavų per bažnytinę slavų kalbą, tačiau sunku tuo patikėti, nes tai aiškinama labai jau įmantriai. Atseit, į bažnytinę slavų kalbą šis žodis atkeliavo per Bizantiją, kuri jį gavo iš lot. calendae, reiškusio kiekvieno mėnesio pirmąją dieną. Mat, šią dieną romėnai gaudavo atlyginimus, taigi, pasak Z.Zinkevičiaus tai ir buvo tam tikra šventė… Toks aiškinimas, tai tipiška duoklė sovietinei metodologijai kalbotyroje.
Atsižvelgiant į tai, kad Kalėdų atmintis mena seną šeimos(giminės) ryšių šventę ir ūkinių metų galą, taigi Kalėdų pavadinimo kilmė sietina su atitinkamais baltų kalbų reikšmės žodžiais, su senąja ikikrikščioniška pasaulėžiūra, pasaulio supratimu. Konkrečiai pvz., galima būtų sieti su prūsų kelan “ratas”, liet. kaladė, slavų kolieso, galbūt ir skolko “kiek”, liet. galas pasakyme “prieiti liepto galą”, t.y. tam tikrą ribą reikšme. Beje, šiuo atveju žodžio Kalėdos pradžios “K” vietoje “G” gali būti atsiradęs dėl ugrofinų kalbų įtakos – duslinti skardžiuosius priebalsius. Neatmestina dar ir tai, kad Kalėdos yra sudurtinis žodis Ka(l) + lėd-os. Tarm. “su-lėdavoti” reiškia sudėti daiktus tam tikra tvarka ar forma. Konkrečiai šiuo atveju tai būtų metų sezonų (mėnesių), ūkio procesų susilėdavojimas, susidėliojimas taip, kaip tikėtasi metų pradžioje.
Kažkoks blusinėjimas. Pradžia teikė vilti it griuvo kortų namelis. lyvis
Su šventėmis, nepailstantys komentatoriai 🙂 Meilės ir sutarimo jūsų šeimoms, pagarbos tėvynainiams ir vienas kitam, draugiškos šiandienos ir viltingos rytdienos 🙂
Dale ir Jūs taip pat su šventėmis, tik šventė turi būti be svaigalų kitaip tai jau bus balius. lyvis
Manau, paragauti truputį midučio ar naminio alaus – tikrai nieko blogo, būtų linksmiau.
Ko ten sėdėt susiraukus.
Jeigu jau pačiam reikia svaigalų tai jau esi ligonis sveikam to nereikia. lyvis
Albertas Juozėnas sakydavo: aš bijau tokio, kuris neišgeria (nes tokio veiksmai gali būti neprognozuojami). 🙂
Šitą draugišką išgėrimą taikydavo stribai ir iš žmogaus ištraukdavo viską ką jis norėjo sužinoti. Ar tai ne tavo praeitis. lyvis
Ne mano, stribe lyvi. 🙂
Betgi kalbame apie šventes.
O šventėms yra būdinga pavartoti kokio gėrimo taurę.
Nežinojai?
Ne senovėje svaigalų nevartuodavo paprasčiausiai nubuvo kada dainuodavo, šokdavo ir kitokius išdaigas darydavo. Kodėl pats susiburimuose nadainuoji ir nešoki belieka stribų receptą naudoti ir sėdėti už stalo susiraukusiam. lyvis
Šiandien Kauno Santakoje 16 val. prie Aukuro buvo Saulėgrįžos šventė. – su Baltiškomis apeigomis, padainavimais, vaišėmis. Iš gėrimų, “specialiai” žiūrėjau, buvo gira ir Ąžuolo Gilių kava. Ta moteris, kuri atnešė tą kavą, sakė, kad Gilės – iš Anglijos. Žinia, šiemet Lietuvoje gilės buvo blogos – pakirmiję, pajuodę ir , matyt, tokios prastos tik dėl karštos vasaros.
Lyviui.
Pakalbėjai neįtikinamai – atmesta.
Macepei.
Negerk gėrimo iš Anglijos – nutraidins. 🙂
Ir pabaigai. Vienas “europietis” pasiūlė kitam. Nori, sukursiu Dievą. Neįmanoma šūktelėjo. Įmanoma; duok du baslius ir žydą.
Labai sąmojinga. Ypač komentuojant ŠĮ straipsnį. Iš bolševikinio agitpromo “pamiatkų” – geras Tamsta buvai (esi?) mokinys. Stropus.
Dar į pagalba pačiam, vargu ar bolševikai to mokino:
“Tada jau nebe jūs kalbėsite, o jūsų Tėvo Dvasia kalbės jūsų lūpomis. Brolis išduos mirti brolį, ir tėvas – sūnų, o vaikai sukils prieš gimdytojus ir žudys juos. Jūs būsite visų nekenčiami dėl mano vardo. Bet kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas“.
Pasigooglink iš kur tai.
Nesi teisus – štai ką rašo Livonijos kronikos (t.y. krikščioninimo pradžioje):
H.Latvio Livonijos kronika
1206m. 10 pastraipa.
“Lyviai, buvę Dabrelės pilyje, išėjo ant pylimo, pasirengę narsiai pasitikti priešą (kryžeivius).
Dabrelė, jų valdovas, taip sakė:
“laikykitės ir kaukitės , kad netaptumėte ŽYDŲ vergais”.
T.y. jie naujojo tikėjimo nešėjus – užkariautojus prilygino žydams, kas atitinka tiesą:
1. žydų tautos nėra;
2. tai yra tie, kurie įtikėjo.
http://www.lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=164&t=1158
(“Daugelis kalba apie žydų istoriją, bet kas yra žydai? Vieni kilo iš chazarų, kiti atėjo iš Ispanijos, Graikijos, dar kiti su Aleksandru Makedoniečiu”.
Kas tokie yra žydai?
“Kas tie žmonės? Abraomo palikuoniai? Tačiau tai paaiškina tik mažą dalelę istorijos. Abraomo istorija yra atsivertimo istorija. Tai nebuvo gentis. Tai žmonės, kurie atsivertė, įtikėjo”.)
Kur butu galima aptikti si jusu pamineta fakta? Labai idomu…
Kiek internete ziurejau apie kronika, nieko panasaus neradau?
Iš knygos paskaičiau: V., Mokslas, 1991.
dekavojam
Juozai ,”pasigoglinau”. Tai, kad ten rašo apie žydų vargus ir pranašystes. Jų pranašai, jų bėdos. Nematau jokio ryšio su Lietuva.
Juozuli čia ne apie straipsnį, čia apie ginčus tarp lietuvių ir kryžeivių.
Juozas nieko į tai atsakyti negali, nes maskavos instrukcijose apie tai jam nieko nėra parašyta. 🙂
Bartai, išsišaipei iš mūsų religijos. Galima apie Dievą ir dievus ir kitaip pasakyti, nu, ten pamenat iš sovietmečio privalomų”tikybų” “mokslų”, ten šito gero – begalės.
Kaip ten bebūtų – tik per krikščionybę pas mus atėjo raštas. Tik senosios – krikščioniškos, netgi katalikiškos mūsų prosenelių tradicijos išsaugojo mus caro ir sovietų laikais. Išsaugojo TAUTĄ.
Skaldyk ir valdyk! Rusija nieko naujo neišrado, tas principas ir dabar sėkmingai pritaikomas:
*caro laikais – kirilica suskaldyti nepavyko.
*sovietmečiu – atsimenat gi patys
*dabar – Landdsbergis/Brazauskas***
* lenkai/ne lenkai/liankai/ lietuviai
*lietuviai/žemaičiai
*krikščionys/pagonys
etc
Kas norit – garbinkite senuosius dievus nesišaipydami iš katalikų, o GĖDINDAMI visus už miškų suniokojimą, tokį šlykštų, kad tikrai baisu
*** KAS GALIT paneigti, jog jeigu pučas būtų ne operetinis – abu – VL ir AMB būtų sustatyti prie tos pačios sienos…ir dar klausimas kokia eile.
Mums tavo dievo nereikia, mes turim savo Dievus. O pirmoji kryžiuotiška knyga lietuvių kalba – katekizmė? Kas ją išleido, ar tik ne su kryžiais ant pilvų baudžiauninkų prievaizdai? Geriau jos išvis nereikia. Žinia, Vilniaus universitetą irgi, aišku, kas įkūrė ir kokiais vištų protų valdymo ir poteriavimo kažkokiam svetimdieviui tikslais.
Citata: “*** KAS GALIT paneigti, jog jeigu pučas būtų ne operetinis – abu – VL ir AMB būtų sustatyti prie tos pačios sienos…ir dar klausimas kokia eile”.
Tas tai taip ir tai tik patvirtina mintį, kad visa ta “perestroika” su pasikeitimais buvo KGB reguliuojama.
O dabar nurodykite laisvės “iškovotojus”. 🙂
Gal. Bet – paneik. Tik argumentais, o ne kaip įprasta.
Juozai , o kas čia per pasakymas … “mūsų religijos”. Mūsų, tai labai didelis skaičius. Tai tie “jūs, mes” ir stojat mūrų prieš senąjį Lietuvių tikėjimą. Ko bijote , kad iš “jūsų, mūsų” atims “božnicas”, bet gi “jūsų- mūsų” yra daug ir “ginkluoti kryžiumi”. Nusiraminkit aš ir po ąžuolu randu dvasios ramybę, ir Dievą.
Žudyti “katolikų” irgi neisiu , tai “jūsų, mūsų” kryžiuočių “šventas” reikalas.
Va tik ano korporacija
savo nekilnojamą turtą Lietuvoje suskaičiuotų trilijardais.
Vadinasi, Golgotoje plėšikai kabėjo ant kryžių, o božnicose kryžiai kabo ant plėšikų.
VISOS religijos yra kvailystė: tai buvo pateisinama, kada žmonės buvo tamsūs ir save nuraminti galėjo tik pasimelsdami.
Bet dabar visa tai yra žulikų pramanai tikslu iškramyti kišenes.
Jau buvau Tau sakęs, kad melsti-melžti nieko nereikia.
Paprašyk kurio nors žmogaus, kad parodytų rankas: jei parodys delnais į viršų, vadinasi, pirštai riesti į save !
Su Dievais santykis gali būti tiesiog draugiškas, darnus.
Gerai pasakei: ne meldžiasi, o melžia. 🙂
Ką paneigti?
Aš klausiu, puopi. 🙂
Straipsnis puikus, verčiantis susimąstyt.
Komentarus net nežinau kaip apibūdint. “Iš didelio rašto išėjo iš krašto”
Niekas nekaltas, kad tau neužtenka išsilavinimo juos suprasti.
Mokykis.
Paskaičius komentarus, darosi akivaizdu, jog nei kalba, nei papročiai nėra tikrosios kalėdinės dovanos. Akivaizdu, jog nei kalba, nei papročiai žmonių nevienija – kalbėdami ta pačia kalba, turėdami tuos pačius papročius jie šiaušiasi vienas prieš kitą – kieno gi čia skiauterė gražiausia, ir švaria lietuviška kalba deda viens kitą į šuns dienas, nevengdami gražiausių epitetų
Kalėdos yra kryžiuočių šventė, todėl ir kalavijai kryžiuojasi tomis dienomis. 🙂
Seniausiai nėra nei kryžiuočių, nei kalavijų. Esate tik jūs ir jūsų liežuviai 🙂
Komentarai kalba apie tai, apie ką straipsnio autorius viso labo tik bando už-čiuopti
Va va.
Norisi, kad jaunimas teisingai suprastų Kūčių – Kalėdų virsmą, gal tada mažiau būtų alkoholio per Naujuosius metus.
Na, jei kam netinka žodžio Kalėdos grubus kilmės paaiškinimas, tai turime švelnesnį gruodžio 25 d. saulėgrįžos efekto aiškinimą. Mat, be Palangos struktūrinės astronomijos observatorijos (9,6 tūkst. m. senumas), Vilniaus observatorijos (9,3 tūkst. m. senumas), turime ir Užnemunės observatorijos (6,5 tūkst. m. senumas) egzistavimo faktą. Jos dienų kalendoriaus rodyklėje, kuri žymi gruodžio 25 d. datą, stovi miestelis Pažėrai. Tai – po Kaunu. Ir kas gali paneigti Pažėrų miestelio vardo paskirtį, jeigu kaip tik gruodžio 25 d. Pažėruose saulė mums žeria saują šviesių spindulių pirmajam dienų pailgėjimui? Gruodžio 25 diena, be Kalėdų, turi ir kitą pavadinimą – Pažėrai. Penkias dienas prieš tai Saulė galynėjasi su nakties ilgėjimo (s)kutais aguonų taškų pavidalu (s)kutšiukuose – (s)kučiukuose – kučiukuose, tačiau gruodžio 25 d. kučiukai jau būna suvalgyti ir prieš akis žyra šviesus dienos pailgėjimas.