G. Navaitis. Rusija sumažėjo, Afrika išaugo

Šimtus kartų girdėti posakiai „mažytė Lietuvėlė“, „didžioji Rusija“. Tautos dvasia, valdymo pranašumas ar atsilikimas, istoriniai pasiekimai paprastai tokiais posakiais neapibūdinami. Jie lieka numanomi, o kalbama apie šalių plotą. Šimtus, gal net tūkstančius kartų žiūrėdami į žemėlapius galėjome patikėti jų teisingumu. Vis dėlto pravartu priminti – Žemė nėra žemėlapis.

Žemėlapiai sudaromi pagal dar XVI a. flamandų kartografo Gerardo Merkatoriaus sukurtą būdą pavaizduoti rutulio formos Žemės paviršių plokščiame žemėlapyje. Jis pasiūlė įsivaizduoti Žemę įdėtą į cilindrą. Tai leistų žemynus ir vandenynus perkelti ant cilindro sienelės, o šį išvyniojus turėtume plokščią vaizdą. Toks būdas teisingai atspindi kryptis, kompaso parodymai vaizduojami tiesia linija.

Didžiųjų geografinių atradimų laikotarpiu geresnis Žemės atvaizdavimas leido europiečiams sudaryti pirmuosius gana tikslius žemėlapius, padėjo kurti kolonijines imperijas. Tačiau Žemė yra rutulys ir jos neįmanoma pavaizduoti plokštumoje be iškraipymų. Pagal G. Merkatoriaus pasiūlytą projekcijos būdą labai padidėja teritorijos, esančios arčiau ašigalių.

Todėl Indiją valdžiusi JK galėjo atrodyti nedaug už ją mažesnė ir nors nuo Sankt Peterburgo iki Vladivostoko yra apie 6 540 km, šis atstumas žemėlapyje pastebimai didesnis nei nuo labiausiai į vakarus nutolusio Afrikos žemyno taško (Pointe des Almadies Senegale) iki rytinio (Ras Hafun Somalyje), kuris yra apie 7 400 km.

Valdantys žemėlapius elgiasi panašiai kaip katės, kurios gąsdindamos išriečia nugarą, pašiaušusios kailį, pasisuka šonu į priešininką, kad matytųsi daugiau kūno, pakelia uodegą ir gali atrodyti 1,5 karto didesnės nei iš tikrųjų. Tokios „savireklamos“ rekordininkė pūsliažuvė, kuri pririjusi oro gali tapti net 5–10 kartų didesnė. Žemėlapių srityje, be abejo, pirmauja rusai.

Žmonija sugeba kelių metrų tikslumu išmatuoti atstumą iki Mėnulio, nusiųsti ten savo aparatus. Nepaisant kliūčių ji apsisprendė tiksliau vaizduoti ir Žemę. Rugsėjo 4 d. JTO Generalinė asamblėja balsavo už tradicinio pasaulio žemėlapio pakeitimus, priėmė rezoliuciją „Pataisykit žemėlapį (Correct the Map)“. Remtasi kartografų parengta tikslesne nei XVI a. Žemės vaizdavimo projekcija „Equal Earth (Lygių plotų Žemė)“.

Palaikydamas rezoliuciją Prancūzijos užsienio reikalų ministras Žanas Noelis Baro sakė: „Žemėlapio pakeitimas, suprantama, nepakeičia pasaulio. Tačiau pataisyti iškreiptą vaizdą – tai žingsnis link tiesos“.

Viena šalis balsavo prieš, šešios šalys, tarp jų ir Lietuva, susilaikė, 164 balsavo už. Įdomus Lietuvos delegacijos apsisprendimas, kurio paaiškinimo nepavyko rasti.

Naujame, tiksliau vaizduojančiame teritorijų plotus žemėlapyje nebeliks keistenybės – Grenlandija beveik Afrikos dydžio, nors realybėje kone 14 kartų mažesnė. Rusija ir Kanada nebeatrodo milžiniškos, užimančios beveik pusę pasaulio žemėlapio. Pietų Amerika yra arti pusiaujo, todėl Merkatoriaus projekcijoje jos dydis buvo santykinai nuvertintas.

Tikslesnėje projekcijoje Brazilija atrodo gerokai didesnė. Indonezija, esanti prie pusiaujo, atrodo didesnė nei tradiciniuose mokykliniuose žemėlapiuose. Pasikeitė ir Antarktidos vaizdavimas – ji nebeužima viso žemėlapio apačios, nebeatrodo kaip milžiniškas kontinentas, užimantis pusę pietinio pusrutulio.