Antradienis, 28 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

J. Vaiškūnas. Aplodismentai komentatoriui

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt
2013-09-07 15:28:29
52
J. Vaiškūnas. Aplodismentai komentatoriui

Lietuvos krepšinio rinktinė Europos čempionate Slovėnijoje, išvargusi nelengvą pergalę  prieš brolius latvius, mus, krepšinio aistruolius, pradžiugino antrąjį kartą.

Pirmą džiaugsmą šventėme, kai buvo įveikta Makedonija. O vakar gerokai paplušėję mūsiškiai žiūrovų nuotaikos svarstykles persvėrė – 2:1 bendrojo džiaugsmo naudai!

Tačiau rungtynių eigą TV3  bangomis perteikiantis apžvalgininkas Robertas Petrauskas, pats to nenutuokdamas, į mūsų nuotaikos svarstykles prikrovė nemažai svarių liūdesio svarsčių.

Šiaip jau lengvai ir tiksliai vyksmą krepšinio aikštelėje apsakantis Robertas visas tris rungtynes taip ir nesugebėjo išsivaduoti nuo amžinųjų gimtosios kalbos varžovų–svetimžodžių primetamų žaidimo taisyklių. Tenka pripažinti, R.Petrausko kalba visų trijų rungtynių metu strigo kibiuose eurosvetimybių gniaužtuose ir iš jų neišsivadavo net ir tuomet, kai į krepšinio aikštelę išbėgo dviem seniausioms indoeuropiečių šeimos kalboms atstovaujančios baltų rinktinės.

Svetimžodžių dygliai badė jautrumo dar nepraradusias ausis ir smigo širdin, gerokai nusodindami pergalių džiaugsmą:

Po intensyvaus spurto ir klasiško driblingo komanda išėjo iš tragiškos situacijos, realizavusi visus šansus ir maksimaliai padidinusi varžovų deficitą mačo pabaigoje triumfavo. Po finalinės sirenos emocinga fanų publika arenoje nepagailėjo aplodismentų mačio favoritams. Net tragiškai teisėjavę ir menkiausią kontaktą fiksavę arbitrai nesukomplikavo situacijos mačo pabaigoje. Komanda pateisino optimistines prognozes.  Bravo!

Štai tokiais sakiniais galima būtų glaustai išreikšti tų lietuviškos gyvasties ir dvasios syvus siurbiančių sporto žargono svetimžodžių poveikį.

O juk kiekvienas jų mūsų kalboje vis dar turi lietuvišką atitikmenį, savitai perteikiantį kalbamųjų reiškinių esmę ir prasmę.

Tiesa, pasitelkiant savuosius žodžius dažnai tenka keisti ne tik patį žodį, bet net sakinio sandarą, o dažnu atveju ir pačią minties eigą, tai yra tenka pakreipti kita linkme mąstymą, o tai reiškia ir pačius daiktus bei reiškinius išvysti kitoje šviesoje.

Per pirmas tris Europos čempionato Slovėnijoje dienas prie sporto apžvalgininkų liežuvių kaip reikiant prisisiurbė šie svetimžodžiai:

mačas varžybos, rungtynės, žaidynės
arbitrai teisėjai
arena aikštelė, krepšinio aikštelė
aplodismentai plojimai
bravo valio, šaunuoliai…
deficitas trūkumas, nepriteklius
emocingai jausmingai, gyvai, audringai…
epizodas akimirka, atkarpa…
fanai sirgaliai, aistruoliai
fiksuoja įskaito
iniciatyva ėmėsi, sumanymas, veiklumas
komanda rinktinė
kontaktas
atsitrenkė, trenkė, susidūrė ir tt.
optimistinės džiugios, viltingos, geros…
pesimistinės liūdnos, nuviliančios, blogos
prognozės spėjimai, lūkesčiai
publika žiūrovai
realizavo įmetė, išnaudojo, pelnė…
situacija padėtis
šansas galimybė
tragiškas blogas, netikęs, prastas, baisus, siaubingas…
mačas varžybos, rungtynės, žaidynės

Suprantama, ne visada turime kuo pakeisti vieną ar kitą svetimžodį. Kai kurie jų seniai jau prigiję mūsų kalboje, ir tapę, rodos, nepakeičiamais: kultūra, sportas, muzika, teatras… 

Mūsų kalbininkai nespėja, o kartais, regis, nė nesistengia kurti ir siūlyti kokybiškų lietuviškų atitikmenų pajėgių apibūdinti naujų reiškinių esmes, sustabdyti svetimžodžių piktžoles.

Bet gi, ar taip jau sunku mums patiems netraukti į lietuvių kalbą ir neteršti jos bent tais, kuriems savus atitikmenis turime ir naudojame jau nuo seno: MAČAS, ARBITRAS, APLODISMENTAI, ARENA, PUBLIKA, FANAI?..

Tad kodėl nežodžiuojam lietuviškai: RUNGTYNĖS, VARŽYBOS, PLOJIMAI, KREPŠINIO AIKŠTELĖ, ŽIŪROVAI, SIRGALIAI?..

Jei dangstysimės MODERNUMO, PROGRESO užkeikimais, tai vėliau ar ankščiau prarasime visą savo kalbą. Tuomet pergalės sporto aikštelėse nebedžiugins. Istorija nuolat primena, kad ši vis neišmokstama pamoka nuolat apkartina net pačias didžiausias mūsų pergales.

Per amžius nugalėdami beveik visuose pagrindiniuose karuose, mes nuolat traukėmės, mažėjome ir nykome, nes, pasak mitologo Dainiaus Razausko, kariavome „ne tą karą“.

Tikrasis mūšis už Lietuvą tebevyksta – kultūroje, kalboje ir, galiausiai, kiekvieno mūsų dvasioje.

Čia ir dabar.

Nuolat.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. B. Nainys. Gerbkime lietuvių kalbą
  2. L. Petkevičiūtė. KOKIA GALVA – TOKIA IR KALBA: Paisyk, ką šneki – nenusišnekėsi (1)
  3. Užsieniečius stebina neįtikėtinai įdomūs atradimai lietuvių kultūroje
  4. L. Petkevičiūtė. Išlikome, nes tebeturime Žemę (I)
  5. V.Mikutavičius. Problema ar reikalas?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 52

  1. One says:
    10 metų ago

    “strigo kibiuose eurosvetimybių gniaužtuose”

    na ir ko jum užkliuvo Europa, kurioje nori ar nenori bet gyvename? Galėjot dar “baisiau” parašyt: “Amerikonizmo gniaužtai”! 😀
    O šiaip tai siūlau nepamiršti, kad Europa tai ir Suomija, ir TIE PATYS LATVIAI, ir Vokiečiai, ir Airiai, ir Ispanai, ir Kroatai, ir Šveicarai. Tai dabar visi blogi, nes, mat, mus vargšus laiko savo gniaužtuose…

    Atsakyti
    • Sėlis says:
      10 metų ago

      Ne ta publika. Grizk i delfinariuma.

      Atsakyti
      • One says:
        10 metų ago

        Faktas lieka faktu bet kurioje aplinkoje. Nebent tamsta gyveni užsidaręs sandėliukyje. Tuomet faktus gali ir ignoruoti.

        Atsakyti
    • mintis says:
      10 metų ago

      na lygtai ne iš to galo pradėjot,ne tam gale baigėt?Kažkaip viskas išvirkščiai?Prie ko čia ,latviai,blogi ,geri ir tt?

      Atsakyti
      • Vilmantas de Rutkauskas says:
        10 metų ago

        Kuriam galui (jei kalbi apie tą) tau pačiai rūpi ?
        CHA

        Atsakyti
        • mintis says:
          10 metų ago

          atsimerk ir žvelg plačiau:)

          Atsakyti
          • Vilmantas de Rutkauskas says:
            10 metų ago

            Su Tavim man patinka giliau.

          • mintis says:
            10 metų ago

            Ševronas ieško giluminių Žemaitiją knisti.

    • S says:
      10 metų ago

      Tie patys suomiai veiksmingai kratosi eurosvetimybių gniaužtų. Mums irgi laikas tą pradėt daryt. 😉

      Atsakyti
  2. pagal Girdzijauską says:
    10 metų ago

    Vartok kuo mažiau svetimybių, kurk lietuviškus naujadarus…

    Atsakyti
    • Giedrius says:
      10 metų ago

      Taip, yra dar mūsuose “tos lietuvybės”,
      galgi su “saule Lietuvos” iš himno-tautogiesmės “nuleistos: …Lietuvoj” kolei kas,
      – su laiku ir LIAUPSĖS atgis, ir kitų “senadarų” STOKĄ
      TARPSNIUOSE
      APLINKYBIŲ bei
      praleistų PROGŲ
      PRAGAIŠTINGUOSE
      laikmečiuose;
      senos-naujos kartos mūsų
      atgaivins, įgyvins senadarais-naujadarais
      – gyvu…….kalbos…….padaru,
      kurio kūrėjas ir kūrinys esi TU
      – žmogus, Tautos gyvoji dalis.

      Dėkui Jonai, dėkui
      UŽ !

      Atsakyti
  3. Algimantas says:
    10 metų ago

    Baisu yra tai,jog taip šneka žmogus viešoje erdvėje-taip naikindamas lietuvių kalbą.

    Atsakyti
  4. lyvis says:
    10 metų ago

    Ar labai reikalingas žodis sirgaliai rusų vertalas болельшики. lyvis

    Atsakyti
  5. Algis says:
    10 metų ago

    Nu jau pro šalį… Komanda = rinktinei? Ar tikrai? Nenueikime į kraštutinumus su kalbos kultūra, tyčia ar ne, iš “entuziazmo”, perkeisdami žodžių reiškmes ir taip klaidindami skaitytojus.

    Atsakyti
  6. Antoška says:
    10 metų ago

    Slovėnijoje – KOMANDA – ir yra rinktinė baikite taukšti.

    Atsakyti
  7. Vilna says:
    10 metų ago

    Akivaizdu, kad vertinys iš rusų “sirgaliai” nereikalingas. Nevykęs, neprigyja – ir tam pasidarytas savas žodis “aistruoliai”.
    O tiesiog “mėtosi” tam reiškiniui pavadinti galintis tikti grynai lietuviškas žodis, tarkim, “draugužiai”. Tad kodėl “sirgalių” ar “aistruolių” nevadinti – draugužiai, drauguliai ar draugaliai ar nesakyti: komandos, krepšinio draugužiai, drauguliai ar draugaliai.
    Gal šiuo atveju net labiau esmę išreikštų ir iš “siausti” pasidarytini žodžiai – “siautaliai”, “siautuliai” arba iš “siusti” – būtų – siutaliai, siutuliai, o labiausiai tiktų trumpas, smagus, paslaptingas – SIUČIAI (komandos, sporto, krepšinio siučiai). Juk per rungtynes ir prieš jas jie visaip siunta. Tie, kas siunta, gali būti vadinami siučiai, kodėl – ne!
    Dabar tiesiog gėda – tokia turtinga žodžių mūsų kalba, o savo žodžio, reikalingo šiam pavadinimui praėjus tiek metų vis neturime.

    Atsakyti
    • Vilmantas de Rutkauskas says:
      10 metų ago

      Aistruoliai – tik lovose !

      Atsakyti
  8. Getas says:
    10 metų ago

    Siautuliai gal ir tiktų, tik ne SIUTULIAI, nes yra neigiama prasmė: pasiutę, ima siutas. Tinka AISTRUOLIAI, nes aistra yra trumpalikė, o meilė yra ilgalaikė ir daugiau dvasinė būsena. AISTRUOLIAI JAU prigijo ir reikia vartoti.
    Komandą galima pakeisti DRAUGOVĖ- krepšinio draugovė.

    Atsakyti
    • Vilmantas de Rutkauskas says:
      10 metų ago

      O krepšininkai – draugovininkai ?
      Nesąmonė.

      Atsakyti
    • Kemblys says:
      10 metų ago

      Ačiū, Getai, patiko Tavo mintys.

      Atsakyti
  9. Jolė says:
    10 metų ago

    Teisingi pastebėjimai. Per mažai galvojame apie kalbos kultūrą.

    Atsakyti
  10. jo says:
    10 metų ago

    Pritariu pastebėjimams dėl svetimžodžių. Keista, kad žmogus, kurio darbas – kalbėti, šitaip neatsakingai ir nemokšiškai kalba, pridergia lietuvių kalbą. Dar man labai rėžia ausį latvių pavardžių darkymas. Keista, kad artimiausios ir panašiausios mums kalbos pavardės mūsų žurnalistams yra sunkiausios.
    Čia Latvijos žaidėjų pavardės (latvių k.): Jānis Strēlnieks, Jānis Blūms, Dairis Bertāns, Jānis Bērziņš, Kaspars Bērziņš, Rolands Freimanis, Kristaps Janičenoks, Rihards Kuksiks, Mārtiņš Meiers, Mareks Mejeris, Andrejs Šeļakovs, Armands Šķēle.

    Lietuviškai reikėtų sakyti: Janis Strėlniekas, Janis Blūmas, Dairis Bertanas, Janis Bėrzinis, Kasparas Bėrzinis, Rolandas Freimanis, Kristapas Janičenokas, Richardas Kuksikas, Martinis Mejeris, Marekas Mejeris, Andrejus Šeliakovas, Armandas Škėlė.

    Bet žurnalistai prisigalvoja visokių Strelnieksas, Berzinšas, Beržinis, Janičenoksas, Kuksiksas, Šelakovsas… Nejaugi labai sudėtinga suprasti, kad giminingoje latvių kalboje yra panašios galūnės kaip ir lietuvių kalboje, todėl jų nereikia pakartotinai pridėti, o tik reikia lietuviškai ištarti. Beveik visada latvių -is atitinka lietuvių -is, latvių -s atitinka lietuvių -as galūnė.

    Atsakyti
  11. Kai Lietuvoje says:
    10 metų ago

    siautėja diktatūra,krepšinis manęs nedžiugina.Krepšininkai stengiasi diktatūrai?

    Atsakyti
    • Amelija says:
      10 metų ago

      Kieno diktatūra?

      Atsakyti
      • S says:
        10 metų ago

        Tolerastų.

        Atsakyti
  12. Vilna says:
    10 metų ago

    Dėl siūlymo – SIUČIAI

    SIUTIMAS turi ne tik neigiamą pykčio, bet ir šėlimo, išdykavimo, dūkimo reikšmę. Kai yra SUNTAMA tam tinkamose vietose, atitinkamais atvejais, tai siusti yra normalu. Tokios emocijos yra naturalu jaunam žmogui, o jis turi teisę kartais pabūti savimi.
    Beje, savotiškas- gal daugiau erotinio atspalvio dūkimas, siutimas yra reiškiamas ir bendru ratelio ar dviejų – vyro ir moters šokiu vakarėliuose. Žodžiu, SIUTIMAS gali būti ir pasilinksminimo, pasidžiaugimo išreiškimas, tad absoliutaus neigiamumo jis nereiškia. Taigi, žiūrovų per rungtynes ar kituose renginiuose atitinkamai išliejamas emocijas galima vadinti SIUTIMU, o jas reiškiančius žiūrovus – SIUČIAIS.
    Minėtais atvejais SIUTIMO emocijas reiškiantiems asmenims pavadinti – Vakarai turi žodį “fanai”. Tad kodėl mums jų nevadinti lietuvišku atitikmeniu – SIUČIAI. “Nekinkadrebiškai” galvojant, nei kalbinių, nei socialinių – kultūrinių kliūčių tam nematau. Būkime savimi!…

    Atsakyti
    • lyvis says:
      10 metų ago

      Pabandykime paieškoti ir kitų žodžių pakeisti sergančiuosius rusiška bacila. Tai galėtų būti žodis dūzgė plintantis išreikšti palaidus pokylius. lyvis

      Atsakyti
  13. mintis says:
    10 metų ago

    Pagarba,labai ačiū už išsakytus pastebėjimus galimai abejingam lietuvių kalbai sporto komentatoriui.
    Jei pastebėsim,neliksim abejingi,pasitempsim visi.Lietuvių kalbą saugoti patikėta mums -lietuviams.Atliklime tą pareigą kiek įmanoma garbingiau.

    Atsakyti
    • Artūras Gotautas says:
      10 metų ago

      spòrtas [angl. sport]
      komentãras [lot. commentarium – pastabos, užrašai]

      “Atliklime tą pareigą kiek įmanoma garbingiau.”

      Kurioje vietoje šio tavo atsiliepimo pagarba – Lietuviškos Kalbos Žodžiui ?

      Atsakyti
      • mintis says:
        10 metų ago

        ačiū už pastabas.

        Atsakyti
  14. Getas says:
    10 metų ago

    Vilmantui. Taigi, čia kalba vyksta apie žodį “komanda”, o ne apie krepšininkus. Krepšinio draugovė, regbio draugovė, futbolo ar spirdžiaus draugovė.

    Atsakyti
  15. Jonas Vaiškūnas says:
    10 metų ago

    Per žaidimą su Juodkalnija – svetimybių srautas nesumažėjo. Be anksčiau minėtų aidėte aidėjo:

    misija
    revanšas
    intensyviai
    maksimaliai
    pretenduoja
    rezultatas
    šansas
    situacija
    tempas
    reidas
    spurtas
    ekipa
    rezultatyvi
    ataka
    epizodas
    kontraktas
    minimali
    uraganas
    drama
    pozicija
    rizikingas
    fortūna
    kontroliuoja
    variantas
    rezervas
    oponentas
    epizodiškai

    Taigi, krepšininkai – laimėjo, apžvalgininkas, deja, – ne.

    Atsakyti
  16. Kemblys says:
    10 metų ago

    Sveikinu visus, kuriuos krepšinis paskatins atsikratyti svetimžodžių 😀 (sunkiai Juodkalniečius įveikė).
    Jums, mielieji, pavyks per pirmą pusmetį atsikratyti apie 50 nuošimčių svetimžodžių ir 25 per antrą. Nors liks nemažai kol kas ‘neįveikiamų’ žodžių, bet rasite daug labai gražių lietuviškų žodžių. Vėliau mintys taps aštresnės. Aštresnės mintys suteiks vidinę jėgą. Sėkmės Jums!

    Atsakyti
  17. Tikras Lietuvis says:
    10 metų ago

    Sėlis:
    2013 09 07 16:26

    Ne ta publika. Grizk i delfinariuma.
    –
    Šįkart jis teisus – krepšinis yra tarptautinė sporto šaka, todėl joje (ir terminuose, ir kalboje apie ją) gali būti ir yra iš kitur atėjusių dalykų.
    Nes lietuvių kalboje yra iš kitur atėjusių žodžių, pvz., mašina, monitorius, televizorius ir pan., kurių kalbininkai visai nekritikuoja.

    Atsakyti
  18. Tikras Lietuvis says:
    10 metų ago

    jo:
    2013 09 07 22:37

    Pritariu pastebėjimams dėl svetimžodžių. Keista, kad žmogus, kurio darbas – kalbėti, šitaip neatsakingai ir nemokšiškai kalba, pridergia lietuvių kalbą. Dar man labai rėžia ausį latvių pavardžių darkymas. Keista, kad artimiausios ir panašiausios mums kalbos pavardės mūsų žurnalistams yra sunkiausios.
    Čia Latvijos žaidėjų pavardės (latvių k.): Jānis Strēlnieks, Jānis Blūms, Dairis Bertāns, Jānis Bērziņš, Kaspars Bērziņš, Rolands Freimanis, Kristaps Janičenoks, Rihards Kuksiks, Mārtiņš Meiers, Mareks Mejeris, Andrejs Šeļakovs, Armands Šķēle.

    Lietuviškai reikėtų sakyti: Janis Strėlniekas, Janis Blūmas, Dairis Bertanas, Janis Bėrzinis, Kasparas Bėrzinis, Rolandas Freimanis, Kristapas Janičenokas, Richardas Kuksikas, Martinis Mejeris, Marekas Mejeris, Andrejus Šeliakovas, Armandas Škėlė.

    Bet žurnalistai prisigalvoja visokių Strelnieksas, Berzinšas, Beržinis, Janičenoksas, Kuksiksas, Šelakovsas…
    —————
    Strelnieks'ų nereikia, bet ir Strelniekai iškraipo: kodėl mes savo brolių pavardžių negalime sakyti – rašyti originaliai?
    Pvz.: Strelnieks (vardininkas)?
    Ar neištartume?
    Laisviausiai, tuo labiau, kad liaudis šiauriniuose rajonuose taip ir taria.
    Norma turėtų būti kuo arčiau originalo, o ne su 'as.
    Lygiai tas pats ir su nebaltiškom pavardėm, kurios baigiasi s – kam dar priidėjinėti galūnes?
    Pvz., Morales.
    Tiktų kuo puikiausiai, ištartume gerai ir žinotume originalų vardą.
    Kas kita, kad retas tinklapis (išskyrus Alką, už ką jiems pagarba) mums neištariamas užsieniečių pavardes rašo lietuviškai, o skliaustuose originaliai).
    Apie tai reikėtų šnekėti.
    O kur dar Adamkienės pavardė, kuri, pagal Adamkaus pavardę, turėtų būti Adamkuvienė (palygink: Butkus – Butkuvienė, Butkis – Butkienė, Dundulis – Dundulienė ir t.t.), Bet ne:
    kalbininkai sumąsto kelių skiemenų "taisyklę", kurios mūsų kalba ( liaudis) be jų išmįslų niekada nežinojo, nes tokių gyvenime nėra ir niekada nebuvo.
    Ir nebus.
    Bet čia "didieji" kalbos "žinovai" kembliai – vaiškūnai tyli.
    Ir kur netylės – neturi jie apie kalbą VISIŠKAI JOKIO SUPRATIMO – jiems, kad tik pasikabinėti.
    Prie tų, kurie už Lietuvą kraują lieja!

    Atsakyti
  19. kuzis says:
    10 metų ago

    Lietuvos valstybės herbu yra laikomas nuo senų seniausių laikų naudojamas herbas “Vytis”, apibūdinamas viduramžiškai glaustai ir aiškiai: “Rikis ant šuoliuojančio žirgo” (Rikis – karo vadas). Heraldiškoji Lietuvos herbo eksplikacija skamba kiek kitaip: “Karališkos spalvos purpuriname skyde ant balto žirgo, šuoliuojančio į Rytus, baltas Rikis veda kovon. Rikio iškeltas kalavijas rodo parengtį, o Rikio lietuviškame skyde matyti Lietuvos Karališkosios giminės Gediminaičių herbas “Stulpai”.Lietuvos valstybinė vėliava – purpuro spalvos (ne raudona, o purpuro spalva Europos heraldikoje yra karališkoji spalva) lauke baltas Vytis. Šitą vėliavą Lietuva turėjo mažiausiai 3500 metų, su šia vėliava lietuviai kariavo su Egiptu ir Persija, nukariavo Indiją, Europą ir Romos imperiją.Mūsų vėliavą matė sumušti turkai, totoriai, rusai, mongolai, lenkai, vengrai, kryžiuočių ir kalavijuočių ordinai, su ja buvo sutriuškinti Žalgirio mūšyje kryžiuočiai ir nenugalimieji švedai. Su ja lietuviai ėjo į 1794 m., 1830-31 m., 1863 m. laisvės karus. Ją žinojo visa kilmingoji Europa, pradedant Romos imperatoriais ir baigiant smulkiausiais bajorais.Tai kodėl Lietuva taip staigiai pakeitė savo vėliavą? Atsakymo reikėtų ieškoti Nepriklausomos Lietuvos Pirmojo Seimo nutarimuose: čia atsitiko taip pat kaip ir Rusijoje, – ten valdžią užgrobę Rusijos žydai ir pusžydžiai atsisakė carinės valdžios atributų ir pasitvirtino raudoną vėliavą.Lietuvoje, į valdžią atėję iš valstiečių paėję (aš juos vadinu – mužikais) inteligentai taip pat atsisakė karališkųjų valdžios insignijų, antra vertus, tuo metu Seime buvo tik vienas kilmingas lietuvis- bajoras Stanislovas Narutavičius, kurio balsas ir argumentai apie Lietuvos valstybines insignijas to meto Seimo daugumai buvo nesuprantamas, tad bendroje nepriklausomybės euforijoje buvo nutarta sukurti ir naują, nepriklausomą vėliavą.Vėliavą, aišku, kūrė žmogus nieko neišmanantis heraldikoje. Heraldikoje kiekviena spalva ir kiekvienas spalvų derinys turi savo simbolinę reikšmę, nežinant jų, bet naudojant savo giminės, o ypač valstybės insignijose ir atributikoje, galima apsijuokti prieš visą pasaulį.Būtent tas ir atsitiko su nauja Lietuvos vėliava – trimis juostomis – geltona, žalia ir raudona. Heraldikoje šis chromografinis junginys yra tarpusavyje nesiderinantis, afektuotas, nerekomenduotinas. Šį spalvinį derinį Europos valstybėse galėjo naudoti vien tik karalių juokdariai-kvailiai.Jei karaliaus valdžios insignijos buvo karūna ir skeptras,popiežiaus – tiara ir raktai,vyskupo – mitra ir pastoralas,tai karaliaus juokdario-kvailio distinkcijos (skiriamieji ženklai) buvo medžiaginė trimis geltonu-žaliu-raudonu galais kepurė su skambaliukais ant galų ir barškutis su kiaulės pūsle ar asilo galva.

    Atsakyti
    • lyvis says:
      10 metų ago

      Norėčiau patikslinti kuzis perdaug įsijautė į viduramžių heraldiką. Taigi karaliaus juokdaris – kvailys yra aukščiausias dvasinis vadovas, jisai daugiau šaipydavosi iš karaliaus kad nejaučia savo valdymo nukripimus. Šitas juokdarys viduramžiais buvo paverstas kaip visuotinis kvailys. lyvis

      Atsakyti
      • lyvis says:
        10 metų ago

        Tenka dar pridurti kad juokdarys turėjo neliečiamybę jo niekas negalėjo užkabinti netgi pats karalius.Taigi kuzi nepanikuok. lyvis

        Atsakyti
        • lyvis says:
          10 metų ago

          Būtų malonų pamatyti viduramžišką medžiagą apie juokdarį – kvailį. lyvis

          Atsakyti
  20. kuzis says:
    10 metų ago

    trini komentarus, jonai jonai ka darai ? Klaidas palieku tycia kad info nedaeitu parazitams, o pasirodo aktyvistu burys ir cia ilindes

    Atsakyti
  21. Dovydas Petkus says:
    10 metų ago

    Kalba – labai svarbus dalykas.

    Atsakyti
  22. Tikras Lietuvis says:
    10 metų ago

    Dovydas Petkus
    Bet kada vyksta mūšis, tada galvoji kaip jį laimėti.
    O kas kaišioja pagalius į ratus, tas yra liaudies priešas!

    Atsakyti
  23. Julius Vaiškūnas says:
    10 metų ago

    Komentatoriui irgi sunku, Juodkalnijos žaidėjus kokius tris kartus makedoniečiais pavadino 🙂

    Atsakyti
  24. Dovydas Petkus says:
    10 metų ago

    Tikras Lietuvis >
    Kai vyksta mūšis – jis ir vyksta. Komentatoriaus išsakytos replikos nepadės laimėti.

    Atsakyti
  25. Jonas Vaiškūnas says:
    10 metų ago

    Mūšius lauke ir rankomis – laimime, bet pralaimime širdimi, mintimis ir jausmais (kurie labai yra priklausomi nuo žodžių) – dvasioje.

    Atsakyti
  26. Janina says:
    10 metų ago

    „…R.Petrausko kalba visų trijų rungtynių metu…“ Šiaip tai reikėtų sakyti TREJŲ rungtynių, nes RUNGTYNĖS, kiek prisimenu, daugiskaitinis daiktavardis.
    Beje, dauguma žurnalistų sako PRIEŠININKAS; S. Stonkaus „Sporto terminų žodyne“ teikiamas žodis VARŽOVAS, taip ir reikėtų vartoti. Gaila, kad sporto žurnalistai vartoja netaisyklingus sporto terminus, t. y., nesidomi tuo, iš ko duoną valgo…

    Atsakyti
    • Vienas laukas says:
      10 metų ago

      Sabonis komandos draugus maitina kamuoliais, – taip kažkada sakydavo.
      CHA

      Atsakyti
  27. kuzis says:
    10 metų ago

    medziaga video, foto? galiu sarzu atsiusti, jei pergalvosi lyvi ar verta kalbeti apie laikus ankstesnius nei pries 1000m – kas buvo karaliaus ir juodario santykiuose

    Atsakyti
    • lyvis says:
      10 metų ago

      Apie visus laikus verta ir būtina kalbėti. Na o pats galėtum visą straipsnį suraityti aišku su visais paveiksliukais ir paties turimais saržais ir mesteltum į Alkos svetainę būtų penas visiems paskaityti. lyvis

      Atsakyti
  28. Vienas laukas says:
    10 metų ago

    Neaiškios kilmės žodis “Komentatorius” – tai tas pats kaip “Komu(ni)tatorius” ?
    Jonas Vaiškūnas šitsavoje svetainėje po straipsniais tokius nelietuviškus raginimus “Parašykite komentarą” – tai pirmiausia turėtų “likviduoti” !

    Atsakyti
    • lyvis says:
      10 metų ago

      Vaiškūnas vieną šneka o kitą daro. lyvis

      Atsakyti
  29. Darius says:
    10 metų ago

    kontaktas -> atsitrenkė, trenkė, susidūrė ir tt.

    Tai, kad vienu atveju yra daiktavardis, kitu – veiksmažodis. Error error error!!!

    Ir kodėl mačas du kartus paminėtas? pasitaisykite 🙂

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Dr. Vytautas Sinica | Alkas.lt ekrano nuotr.

Papunkčiui su Vytautu Sinica: Valstybinės kalbos nebereikia

2023 03 27
Stanislovas Buškevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą

2023 03 26
Dariaus ir Girėno stadiono futbolo stadionas | kaunas.lt nuotr.

Dariaus ir Girėno stadionas „žadins“ veją

2023 03 25
Armonaitė apžiojo lietuvių kalbos pinigus | Alkas.lt koliažas

L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus

2023 03 21
Lietuvių kalba išlaisvina užsieniečius studentus: lietuviškas knygas verčia net Japonijoje

Išmokti lietuviškai įmanoma kiekvienam

2023 03 20
Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?

Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?

2023 03 20
Serbija-Rusija | Youtube.com stop kadras

L. Litvinavičius. Krepšinio „kalba“

2023 03 18
Lietuvių kalbos žodynas (20 t. 1941–2002) | T. Paulauskytės nuotr.

Č. Iškauskas. Lietuvių kalbos menkinimas – grėsmė nacionaliniam saugumui

2023 03 17
Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt nuotr.

Akademikas E. Jovaiša: Valdžios elgesys su valstybine kalba kelia grėsmę Lietuvos teritoriniam vientisumui

2023 03 15
Unsplash.com, M. fentono nuotr.

R. Jezukevičienė. Nigro notanda lapillo dies*

2023 03 15
Rodyti daugiau

Naujienos

vrk.lt nuotr.
Lietuvoje

VRK vadovė traukiasi iš pareigų

2023 03 28
R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas ragino mažinti regioninę nelygybę

2023 03 28
Algirdas Stončaitis | lrs.lt, D. Janučio nuotr.
Lietuvoje

A. Stončaitis lieka vadovauti Seimo komisijai

2023 03 28
Išmoka | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Didėja išmokos buvusiem kūrybiniams darbuotojams

2023 03 28
Miškas | am.lt nuotr.
Lietuvoje

Pratęstas terminas vietoj žemės rinktis mišką

2023 03 28
Elektromobilių krovimo stotelė | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaune bus įrengta per 150 įkrovimo stotelių

2023 03 28
Aiste Bružaitė ir Nobutaka Yoshizawa | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Kavasakyje skambėjo šiuolaikinė lietuvių muzika

2023 03 28
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seimas nusprendė, kam skirs Stulginskio žvaigždę

2023 03 28
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vadagas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • T0mas J. apie V. Vasiliauskas. Euforijos pabaiga: Eurazija už vartų
  • P.Skutas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • T0mas J. apie V. Vasiliauskas. Euforijos pabaiga: Eurazija už vartų

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • VRK vadovė traukiasi iš pareigų
  • Prezidentas ragino mažinti regioninę nelygybę
  • A. Stončaitis lieka vadovauti Seimo komisijai
  • Didėja išmokos buvusiem kūrybiniams darbuotojams
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Papunkčiui su Vytautu Sinica: Valstybinės kalbos nebereikia

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 27
4
Dr. Vytautas Sinica | Alkas.lt ekrano nuotr.

Daugelį metų Seime bandyta priimti Konstitucinį valstybinės kalbos įstatymą, kuris iš tiesų saugotų valstybinę kalbą, plėstų jos vartojimą ir įtvirtintų...

Skaityti toliau

S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 26
30
Stanislovas Buškevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gimtoji kalba turi įtakos mūsų smegenims - tai patvirtina tyrimai. Mokslininkai iš Makso Planko Instituto Leipcige priėjo išvados, kad kalba,...

Skaityti toliau

Dariaus ir Girėno stadionas „žadins“ veją

by Ditė Česėkaitė
2023 03 25
0
Dariaus ir Girėno stadiono futbolo stadionas | kaunas.lt nuotr.

Pernai lapkritį žiemiškai pertraukai „užmigdyta“ Kauno Dariaus ir Girėno stadiono futbolo aikštė netrukus sulauks veiksmų, kurie mūsų šalies sporto aikštynuose...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Vadagas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • T0mas J. apie V. Vasiliauskas. Euforijos pabaiga: Eurazija už vartų
  • P.Skutas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • T0mas J. apie V. Vasiliauskas. Euforijos pabaiga: Eurazija už vartų
  • dar apie V. Vasiliauskas. Euforijos pabaiga: Eurazija už vartų
Kitas straipsnis
Oxbridgeessays.com nuotr.

Šiandien minima Tarptautinė raštingumo diena

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai