Lietuva keičia užsienyje veikiančių lituanistikos ir baltistikos centrų rėmimo tvarką. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad nuo šiol šiai sričiai numatoma kasmet skirti apie 1,3 mln. eurų – 53 proc. daugiau negu dabar, o finansavimas bus planuojamas trejų metų laikotarpiui.
Tai pirmas kartas, kai lituanistikos ir baltistikos veikloms užsienyje numatomas bendras ilgalaikis finansavimo modelis. Ministerijos duomenimis, pasaulio universitetuose ir mokslo institutuose šiuo metu veikia daugiau kaip 30 lituanistikos ir baltistikos centrų. Juose mokoma lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos ir kultūros, taip pat vykdomi lituanistikos bei baltistikos tyrimai.
Apie būtinybę stiprinti baltistikos centrų veiklą ir jų ryšius su Lietuva Alkas.lt rašė ir anksčiau.
Daugiau dėmesio ilgalaikiam dėstymui
Naujojoje tvarkoje pirmenybė teikiama ilgalaikiam dėstytojų darbui užsienio lituanistikos ir baltistikos centruose. Kartu ir toliau bus remiamos trumpalaikės dėstytojų išvykos, centrų dėstytojų stažuotės Lietuvoje, Lietuvos studentų praktikos užsienyje, užsienio studentų dalinės studijos ir praktikos Lietuvoje, dėstytojų kvalifikacijos tobulinimas bei mokymo priemonių įsigijimas.
Vienam Lietuvos aukštosios mokyklos projektui, vykdomam kartu su užsienio lituanistikos ar baltistikos centrais, trejų metų laikotarpiui galės būti skiriama iki 1,5 mln. eurų.
Atsiras Kazimiero Būgos vardo profesūra
Viena ryškiausių naujovių – atskira Kazimiero Būgos vardo profesūra užsienio universitete. Finansavimą numatoma skirti mokslininkui, kuris dėstytų, vykdytų lituanistikos ir baltistikos tyrimus, rengtų bendrus darbus su Lietuvos mokslininkais ir į mokslinę veiklą įtrauktų jaunuosius tyrėjus.
Tikimasi, kad tokia profesūra padės telkti naują lituanistų ir baltistų kartą bei stiprins Lietuvos ir užsienio universitetų ryšius.
Projektus galės pradėti ir patys užsienio centrai
Iki šiol bendrus projektus daugiausia pradėdavo Lietuvos mokslo ir studijų įstaigos. Pagal naują tvarką finansuojamų projektų sumanytojais galės tapti ir patys užsienio lituanistikos bei baltistikos centrai, bendradarbiaudami su pasirinktomis Lietuvos mokslo ir studijų įstaigomis.
Vienam tokio centro pradėtam projektui per trejus metus galėtų būti skiriama iki 360 tūkst. eurų. Parama taip pat numatoma naujiems lituanistikos ir baltistikos centrams steigti ten, kur matomas tokių studijų poreikis ir yra pasirengusi bendradarbiauti užsienio mokslo ar studijų įstaiga.
Valstybės dėmesys lituanistiniam švietimui užsienyje ir lituanistikos centrams nėra naujas, tačiau dabartiniu modeliu siekiama paramą padaryti pastovesnę ir suteikti centrams daugiau savarankiškumo.
Pasaulio lituanistus telks „Lituanistica Global“
Užsienio lituanistikos ir baltistikos centrų studentams bei užsienio lietuviams ir toliau bus sudaromos galimybės vasarą atvykti į Lietuvą mokytis lietuvių kalbos ir pažinti Lietuvos kultūrą. Šias veiklas numatoma sujungti į bendrą nacionalinę trumpalaikio mokymosi programą.
Kartu pradėjo veikti skaitmeninė erdvė „Lituanistica Global“, skirta pasaulyje veikiantiems lituanistikos ir baltistikos centrams bei jų partneriams. Joje pateikiamas centrų žemėlapis, žinios apie studijas, mokslinius tyrimus, mokomąją medžiagą ir finansavimo galimybes. Šią erdvę prižiūri Švietimo mainų paramos fondas.
Parengta pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pranešimą.
