Antradienis, 9 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Vikipedia – laisvoji encikopedija, kurioje iškraipoma Lietuvos istorija!

www.alkas.lt
2019 05 02 17:34
2
Vikipedia – laisvoji encikopedija, kurioje iškraipoma Lietuvos istorija!

Wikipedia | Vilnius Lifestyle nuotr.

Wikipedia | Vilnius Lifestyle nuotr.
Wikipedia | Vilnius Lifestyle nuotr.

Vikipedija (Wikipedia) – bene plačiausiai paplitusi informacijos telkimo platforma. Pastaroji sukurta kaip laisvoji enciklopedija. Ilgainiui, iniciatyvos pradininkams nesusidorojant su dideliais informacijos srautais, Vikipedia informacijos redagavimui ir pildymui tapo prieinama visiems, kas tik to nori.

To pasekoje mes turime galingą duomenų talpyklą, kuria šiuo metu pradėjo plačiai naudotis ir informacinio karo specialistai – dezinformatoriai, skatinantys visuomenės susipriešinimą, naudojant klaidinančias, provokuojančias aršias diskusijas žinutes.

Nėra visuomet patikimas informacijos šaltinis

Vikipedia įkurta 2001-aisiais metais ir per savo gyvavimo metus ji tapo prieinama 299-iomis kalbomis. Šia platforma naudojasi apie 36 milijonai žmonių. Vikipedia talpinama informacija daugelis remiasi lyg pilnai patikimu informacijos resursu, net nesigilindami kas ir kodėl sukūrė tam tikrą „paskyrą“, tačiau akademinė bendruomenė ir profesionali medija į tai visuomet žiūri atsargiai. Dezinformacijos ir vandalizmo atvejų mastą iliustruoja 2018-ųjų metų duomenys, pasak kurių Vikipedijoje kasdieną buvo pašalinama iki 1000 puslapių.

VSD Lietuvos partizaninio karo niekinimą ir faktų iškraipymą vertina kaip grėsmę nacionaliam saugumui.

Remiantis Valstybės Saugumo departamento duomenimis, 2018-aisiais vienas pagrindinių Rusijos istorijos politikos taikinių buvo Lietuvos partizaninis karas. Panašu, kad diskusijos apie jį ir toliau bus aktyviai naudojamos nesantaikai kurstyti. Štai Rusiškoji Vikipedia po pastarųjų dienų įvykių Vilniuje, kuomet buvo sudaužyta atminimo lenta partizanui Jonui Noreikai – Generoliui Vėtrai, žaibiškai reagavo į įvykusį incidentą ir jau dabar yra papildyta atminimo lentos sunaikinimo faktu.

Atsivertus vieno garsiausių Lietuvos partizanų Juozo Lukšos – Daumanto rusiškąjį aprašymą, pamatytumėte, kad partizanas yra kaltinamas tiesioginiu prisidėjimu prie žydų žudynių Kaune 1941 m. birželio mėnesį. Esą būsimasis partizanas savomis rankomis nupjovė rabinui galvą. Šis melagingas teiginys nuolat kartojamas ir kai kurių Rusijos propagandistų įvairiose pokalbių laidose.

Wikipedia – laisvoji encikopedija kur iškraipoma Lietuvos istorija! | Asociatyvinė nuotr.
Vikipedia – laisvoji encikopedija kurioje iškraipoma Lietuvos istorija! | Asociatyvinė nuotr.

Rusija manipuliuoja faktais ir falsifikuoja istoriją

Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos departamento analitikė Auksė Ūsienė atkreipia dėmesį, kad Rusija tokiu būdu stengiasi argumentuoti savo skleidžiamą naratyvą neva okupacijos Lietuvoje nebuvo, o partizanai buvę paprasčiausi banditai, žudę niekuo dėtus civilius gyventojus, ir apskritai Lietuvoje vykęs pilietinis karas. Panašių diskusijų ir iškraipytų faktų apstu Rusijos televizijos laidose, žiniose karštai reaguojama į kiekvieną su partizanų pagerbimu susijusį įvykį.

Anot Auksės Ūsienės, Rusijos ir jos sąjungininkių manipuliavimo istoriniais naratyvais reikėtų ieškoti žymiai ankstesniuose laikotarpiuose, pradedant net pačia valstybingumo idėja. Pavyzdžiui, atidžiau įsiskaičius į baltarusiškoje Vikipedijoje patalpintą straipsnį apie Mindaugą, nė su žiburiu nerasime šios istorinės asmenybėmis įvardijimo karaliumi. Tas pats yra pastebima kalbant apie garsesnius mūšius, kuriais Lietuva didžiuojasi. Oršos mūšis rusiškoje Vikipedijoje yra vertinamas kaip nereikšmingas, karinių vienetų apimtys yra žymiai sumažintos (nuo keliasdešimt tūkstančių iki 12 tūkstančių tiek vienoje, tiek kitoje kariaujančioje pusėje).

2014-aisiais metais, minint Oršos mūšio metines ir Lietuvos Respublikos Seimui metus paskelbus Oršos mūšio metais, pasirodė Rusijos ambasadoriaus komentaras apie šio mūšio sėkmės hiperbolizavimą, esą kiekvienam istorikui aišku, kad šis įvykis nevertas tokio didelio dėmesio. Todėl nenuostabu, kad atsiranda ir tokiems teiginiams pritariančių asmenų, kurie tikrai ne geriausių paskatų vedini puola redaguoti ir laisvąją enciklopediją. Tačiau tokie piktnaudžiavimai, anot Auksės Ūsienės, pačių Vikipedia platformos administratorių irgi nelieka nepastebėti ir itin dažnus redagavimus imasi riboti pati Vikipedia. (pvz., 2014 metais minint 300 – uosius Kristijono Donelaičio gimimo metus).

Kaip atskirti klaidingą informaciją?

Kovojant su dideliais tempais augančiu dezinformacijos ir melagingų žinučių srautu informacinio karo fronte, reikėtų kelti klausimą ko siekiama klaidinančia ar melaginga informacija. O siekiama dažniausiai visuomenės sukiršinimo, sėti abejones ir nepasitikėti tikrais faktais. Todėl šiuo atveju patarimas būtų neapsiriboti vienu šaltiniu, tikrinti informaciją skirtinguose šaltiniuose.

Kalbant apie informacijos tikrinimą laisvojoje enciklopedijoje Vikipedia, pravartu ją pasitikrinti keliomis kalbomis, pažiūrėti ar faktai sutampa, pasitikrinti netgi išnašose skelbiamus šaltinius, atkreipiant dėmesį kas jų autoriai. Itin pravartu paanalizuoti puslapio redagavimo istoriją: sekti, kokiu dažnumu ir kas redagavo informaciją.

Neretai pasitaiko atvejų, kad informacijos redaktorius įvardija save kaip anonimą. Kartais tokių anonimų redaguotą informaciją pati Vikipedia įvardija kaip nepatikimą. Tačiau ir pateikiamoje bibliografijoje galima rasti itin nepatikimų šaltinių, pavyzdžiui, jau minėtoje rusiškoje versijoje apie Juozą Lukšą Daumantą remiamasi partizanų budelio, NKVD darbuotojo Nachmano Dušanskio atsiminimais, kurie, bet to, kad yra itin tendencingi, daugeliu atvejų dar ir melagingi.

Manipuliacijos apie Joną Noreiką – Generolą Vėtrą

Daugumą lietuviškoje Vikipedijos apie Joną Noreiką redakcijų yra atlikęs VGTU universiteto dėstytojas Andrius Kulikauskas, kurį kaip straipsnių autorių galime rasti Defending History interneto puslapyje, kuriame yra ir daugiau minčių apie tikrus ir tariamus lietuvių nusikaltimus Holokausto istorijoje. Šiame puslapyje, įkurtame 2009-aisiais metais, publikuojami švelniai tariant prieštaringi straipsniai apie Lietuvos istoriją. Žinoma, kad vienas iš Defending History pagrindinių įkūrėjų ir redaktorių buvo „Мир без нацизма“ („Pasaulis be nacizmo“ – Kremliaus įkurta organizacija) narys.

Akivazdu, jog puslapio kūrėjų tikslas yra ne tik atskleisti tikruosius Holokausto nusikaltimus, bet ir sistemingas kaltės primetimas atskiriems asmenims, tautai ir net valstybei. Viename iš straipsnių jo autorius Andrius Kulikauskas be skrupulų klijuoja etiketes tiek mirusiems, tiek ir gyviems asmenims, įvardindami juos naciais ar Hitlerio fanais, taip pat piktinasi Lietuvos teismo sprendimu dėl Jono Noreikos – Generolo Vėtros. Kadangi šis ir kiti straipsniai publikuojami anglų kalba, kyla pagrįsta mintis, jog tokiu būdu siekiama juodinti Lietuvą Vakaruose, esą čia atgimsta nacizmas, tokiu būdu padedant Kremliui įgyvendinti vieną iš savo tikslų – mesti šešėlį ant Lietuvos, kaip nepatikimos NATO sąjungininkės ir Europos Sąjungos narės bei partnerės.

Pačioje Vikipedijoje panagrinėjus A. Noreikos – Generolo Vėtros redagavimo istoriją, akivaizdu, jog labai skubama pildyti informaciją. Tiek lietuviškai, tiek ir angliškai bei rusiškai. Tačiau vėlgi į akis krenta šaltinių vienpusiškumas bei nepatikimumas. Pavyzdžiui rusiškoje versijoje kaip šaltinis nurodomas 1984 m. straipsnis, skelbtas vokiškame žurnale Der Spiegel, kurį parašė ne kas kitas, o buvęs KGB darbuotojas Leonidas Olšvangas (Leonid Olschwang). Ir apskritai pažiūrėjus į išnašų sąrašą galima kraupti nuo antraščių – didžioji dalis šaltinių iš Rusijos propagandinių portalų.

Noreika straipsnio pradžioje pristatomas kaip antinacistinio ir antisovietinio pogrindžio dalyvis, tačiau čia pat, remiantis jo anūkės pereiškimais, kuri nėra istorikė, teigiama, kad jam pavaldūs daliniai žudė žydus arba jis bendravo su asmenimis, kurie tai darė, tuo tarsi nuteisiant patį J. Noreiką ar bent jau primetant jam kolektyvinės kaltės atsakomybę. Galima pagrįstai teigti, kad tai vienas iš manipuliacijų pavyzdžių, kokius Kremliaus propagandistai naudoja tam, kad sukeltų abejonę, nes tai gali būti paveiku visame propagandos rutuliojamame kompromitavimo procese.

Nuo 2012–ųjų iki 2019–ųjų anksčiau jau minėtas doc. Andrius Kulikauskas Jono Noreikos paskyrą Vikipedia platformoje redagavo 11 kartų. Dažnesni, vienas po kito daryti redagavimai pastebimi 2012–aisiais, 2014–aisiais, 2019–aisiais metais. Pastarieji faktai tik įrodo, kaip seniai ir kryptingai mėginamas diskredituoti Jono Noreikos vardas.

J. Noreikos paskyros taisymas | Vilnius Lifestyle nuotr.
J. Noreikos paskyros taisymas | Vilnius Lifestyle nuotr.

Kaip ir ar bus dirbama su Vikipedia?

Įdomu, ar Lietuvoje bus įgyvendinta Ukrainoje jau veikiančios institucijos idėja? Ta institucija yra atsakinga už Vikipedijos platformos informacijos turinio stebėjimą. Tai yra prevencija sustabdyti melagingos informacijos plitimui. „Kurkime Lietuvai“ iniciatyva jau vykdė panašaus tikslo idėją, nes identifikavo šalies istoriją kaip pagrindinį priešiškai prieš Lietuvą nusiteikusių valstybių taikinį.

Dezinformacijos sklaidos mažinimo projektu buvo siekiama sustiprinti Lietuvos įvaizdžio atsparumą užsienyje bei susilpninti prieš Lietuvą nukreiptas istorijos politikos kampanijas. Bet tai viso labo vienas iš būdų, būtina ieškoti ir kitų alternatyvų viešojoje erdvėje skelbiamos informacijos skaidrumui ir patikimumui išsaugoti. Šiuo metu „Kurk Lietuvai“ programa vykdo „Atsakingą kibernetinio saugumo spragų atskleidimą“.

„Pakeisti aiškius ir nusistovėjusius įsitikinimus turinčių žmonių nuomonę nėra taip lengva. Čia susiduriame su visuomenės raštingumu ir gebėjimu analizuoti turinį. Bet deja, dar daugelis Vikipedia suvokia lyg savaime patikimą informacijos šaltinį. Visumoje informacijos srautai yra miližiniški, čia vyksta nuožmi kova, ir net išsilavinę žmonės yra nesunkiai suklaidinami.“ – kalba komunikacijų agentūros vadovas Alkas Paltarokas.

Europos komiteto pareiškimas

„Saviraiškos laisvė yra viena pagrindinių Europos Sąjungos vertybių, įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, sudaranti sąlygas piliečiams dalyvauti demokratiniuose procesuose, kuriuos vis labiau apsunkina sąmoningas didelio masto ir sistemingas dezinformacijos skleidimas.

Komiteto pareiškime pabrėžiamas įsitikinimas, kad dezinformacijos kampanijomis siekiama pakenkti ne tik demokratijai bet kurioje valstybėje narėje, bet ir pačiam Europos projektui: atkreipiamas dėmesys į dezinformacijos šaltinius, pabrėžiamas pilietinės visuomenės ir privataus sektoriaus (visų pirma, socialinių tinklų platformų) vaidmuo sprendžiant dezinformacijos problemą; pažymima specialių ekonominių ir socialinių strategijų, kurios didintų labiausiai dezinformacijai imlių, nusivylusių ir nepasitikinčių valstybe piliečių grupių, pasiduodančių populistiniam supriešinimui ir hibridinėms įtakoms, pasitikėjimą valstybe svarba“ – praneša Europos reikalų komiteto biuras prie LRS.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Sinica. „Savi šaudė į savus“? Kas rašo Lietuvos istoriją?
  2. Įkvepiantis filmas vėl atgaivins partizanų vado J. Lukšos-Daumanto meilės ir pasiaukojimo istoriją (video)
  3. V. Vasiliauskas. Slavino sąrašas
  4. Lietuvos piliečiai, kurie atsisakė tarnauti sovietinėje kariuomenėje, raginami nevykti į ne ES ar NATO valstybes
  5. A. Aleksandravičius. Mėgėjiškos Kremliaus klastotės
  6. Meno ir muzikos festivalis „Verpetai“ Varėnoje prisimins Lietuvos partizanus
  7. Jaunimas pasistengė, kad Dainavos partizanų žeminę Kasčiūnuose saugotų nauja stoginė
  8. Tautininkai: Prieš rinkimus internetinės provokacijos
  9. LRT taryba aptarė savo indėlį atsveriant Kremliaus propagandą
  10. ES vadovai aptarė energetinio, ekonominio ir informacinio saugumo klausimus
  11. A. Anušauskas: „Visais laikais turėjome rinktis – kovoti ar išduoti“
  12. Žymiai dainininkei patikėtas S. Nėries vaidmuo istorinio serialo „Laisvės kaina“ tęsinyje apie partizanus (video)
  13. Ar tiltas per Baltosios Ančios upę netaps pratybų „Zapad 2017“ dalimi?
  14. M. Kundrotas. Nubudęs patriotizmas ar nauja komanda?
  15. M. Šerna. Istorijos nektaras
  16. G. Martišius. Šviesos žmonės tamsoje
  17. Č. Iškauskas. Žodžio laisvės ribos: tarp nusikaltimo ir nuomonių raiškos

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Albinas Vaškevičius says:
    2 m. ago

    VGTU universiteto dėstytojas Andrius Kulikauskas dirba valstybinėje įstaigoje ir dar kenkia valstybei.
    „Nuo 2012–ųjų iki 2019–ųjų anksčiau jau minėtas doc. Andrius Kulikauskas Jono Noreikos paskyrą Vikipedia platformoje redagavo 11 kartų.“
    Tai kiek dar metų mūsų valstybė taikstysis su vidaus priešais? Peršasi išvada, kad kontroliuojančioms valstybinėms institucijoms neleidžiama nieko daryti arba pačiose kontroliuojančiose valstybės institucijose sėdi valstybės priešai.

    Atsakyti
    • Andrius Kulikauskas says:
      2 m. ago

      Gerbiamas Albinai, Jus gerbiu kadangi jūs pasirašote savo vardu, kaip ir aš pasirašau savo vardu.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Alternatyva gatvės muzikai – gyvas retųjų meldinių nendrinukių koncertas Nemuno deltoje

Kviečiama įsijungti į gamtą mylinčių ūkininkų gretas – apsaugoti gresiančių išnykti paukščių buveines

2021 02 27
Ypatingasis archyvas paskelbė saugumiečio, agento smogiko Ottingo-Kirvio pranešimą

Ypatingasis archyvas paskelbė saugumiečio, agento smogiko Ottingo-Kirvio pranešimą

2021 02 24
Atminties archyvai | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

Politinės užuovėjos nebus: Genocido centras ir toliau bus puolamas

2021 02 22
V. Rakučio puolimą užbaigs Seimas?

V. Rakučio puolimą užbaigs Seimas?

2021 02 21
dr. Algimantas Matulevičius | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

A. Matulevičius. Šventės ir kasdienybė

2021 02 18
Patriotai tradiciškai paminėjo Vasario 16-ąją (nuotraukos)

Patriotai tradiciškai paminėjo Vasario 16-ąją (nuotraukos)

2021 02 16
E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

2021 02 16
Vasario 16-osios eitynės Kaune | M.Patašiaus nuotr.

Vasario 16-ąją kviečiama švęsti virtualioje erdvėje

2021 02 16
Rasti ir atpažinti 11-os Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų palaikai

Rasti ir atpažinti 11-os Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų palaikai

2021 02 15
Dovana šalies gimnazijoms – knyga, leidžianti praverti partizanų bunkerio dangtį

Dovana šalies gimnazijoms – knyga, leidžianti praverti partizanų bunkerio dangtį

2021 02 15
Rodyti daugiau

Naujienos

Poetas Tomas Taškauskas: mūsų tautos istorija verta begalės eilėraščių
Istorija

Poetas Tomas Taškauskas: mūsų tautos istorija verta begalės eilėraščių

2021 03 09
Čiurlionio namai kviečia į 6 mėnesių trukmės kelionę po Čiurlionio muzikos pasaulį
Kultūra

Čiurlionio namai kviečia į 6 mėnesių trukmės kelionę po Čiurlionio muzikos pasaulį

2021 03 09
Netekome Specialiųjų karinių pajėgų padalinio kūrėjo, dim. plk. ltn. Sauliaus Veprausko
Lietuvoje

Netekome Specialiųjų karinių pajėgų padalinio kūrėjo, dim. plk. ltn. Sauliaus Veprausko

2021 03 09
Austrijos valdžia sustabdė skiepijimą „AstraZeneka Covid-19“ vakcina
Gamta ir žmogus

Austrijos valdžia sustabdė skiepijimą „AstraZeneka Covid-19“ vakcina

2021 03 08
Istorinio Vilniaus kvartalo atnaujinimui – 45 mln. eurų
Lietuvoje

Istorinio Vilniaus kvartalo atnaujinimui – 45 mln. eurų

2021 03 08
Geležinkelio tilto per Nerį statyboms bus skelbiamas naujas konkursas
Lietuvoje

Geležinkelio tilto per Nerį statyboms bus skelbiamas naujas konkursas

2021 03 08
Vairavimo instruktoriams – nemokami tyrimai dėl COVID-19
Lietuvoje

Vairavimo instruktoriams – nemokami tyrimai dėl COVID-19

2021 03 08
Judėjimo ribojimai tarp dalies savivaldybių gali būti panaikinti kovo 15 d.
Lietuvoje

Judėjimo ribojimai tarp dalies savivaldybių gali būti panaikinti kovo 15 d.

2021 03 08


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jonas Vaiškūnas apie L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų
  • mociute apie L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų
  • Rimgaudas apie L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų
  • Žemyna apie L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Jėgas padedantis atgauti poilsis. Ką rinktis?
  • Poetas Tomas Taškauskas: mūsų tautos istorija verta begalės eilėraščių
  • Apie Adolfa Ramanauską-Vanagą iš kitos pusės: mėgo dainas ir daug sportavo (video)
  • Kolektyvinis intelektas: ar kartu esame protingesni?

Skaitomiausi straipsniai

  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1259; komentarų: 17
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 650; komentarų: 12
  • A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai peržiūrėta: 570; komentarų: 21
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3
  • J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos) peržiūrėta: 520; komentarų: 20

Artimiausi renginiai

  1. Virtualus pasidainavimų vakaras „Išdainuokime save“

    2021-03-09 18:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Kviečiama įsijungti į gamtą mylinčių ūkininkų gretas – apsaugoti gresiančių išnykti paukščių buveines

by Kristina Aleknaitė
2021 02 27
0
Alternatyva gatvės muzikai – gyvas retųjų meldinių nendrinukių koncertas Nemuno deltoje

Vis daugiau ūkininkų, siekdami išsaugoti gamtos vertybes, renkasi palankų gamtai ūkininkavimo būdą. Laikydamiesi agrarinės aplinkosaugos reikalavimų jie rūpinasi mūsų šalies...

Skaityti toliau

Ypatingasis archyvas paskelbė saugumiečio, agento smogiko Ottingo-Kirvio pranešimą

by Kristina Aleknaitė
2021 02 24
0
Ypatingasis archyvas paskelbė saugumiečio, agento smogiko Ottingo-Kirvio pranešimą

Lietuvos ypatingasis archyvas pristatė Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) specialiosios grupės vado agento smogiko Rudolfo Ottingo-Kirvio 1948 m. gruodžio...

Skaityti toliau

Politinės užuovėjos nebus: Genocido centras ir toliau bus puolamas

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 22
15
Atminties archyvai | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

Aprimo dar neseniai visuomenę drebinęs triukšmas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (Centre), kurį sukėlė 17-os šio centro mokslininkų...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Jonas Vaiškūnas apie L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų
  • mociute apie L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų
  • Rimgaudas apie L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų
  • Žemyna apie L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų
  • Astra Zenekaitė apie Geležinkelio tilto per Nerį statyboms bus skelbiamas naujas konkursas
Kitas straipsnis
Pernai atliktas pirmasis pasaulyje meldinių nendrinukių perkėlimas į Lietuvą – sėkmingas!

Pernai atliktas pirmasis pasaulyje meldinių nendrinukių perkėlimas į Lietuvą – sėkmingas!

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai