Rugpjūčio 29-ąją Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities muziejaus klojime spektaklis „Žodžiai, sklidę miškais“ priminė dvi ilgai istorijos paraštėse likusias kūrėjas ir laisvės kovotojas – Dianą Glemžaitę ir Ireną Petkutę. Jų gyvenimų bei kūrybos pasakojimą scenoje kūrė aktorės Inga Juškevičiūtė ir Jurga Kalvaitytė.
Apie spektaklio sumanymą ir istorinį pagrindą „Alkas.lt“ rašė prieš renginį. Kleboniškių klojime anksčiau pristatyta medžiaga virto santūriu sceniniu liudijimu apie žmones, kurių pasirinkimas priešintis okupacijai kainavo gyvybę.
Nutildytų moterų balsai
Spektaklio idėjos ir inscenizacijos autorės – Jurga Kalvaitytė ir Urtė Sėjūnaitė, režisierė – U. Sėjūnaitė. Spektaklis paremtas D. Glemžaitės ir I. Petkutės biografijomis, jame skamba ir ištraukos iš partizanų Liongino Baliukevičiaus-Dzūko bei Justino Lelešiaus-Grafo dienoraščių.
I. Petkutė buvo mokytoja ir poetė, į mišką pasitraukusi sovietų saugumui ją persekiojant dėl per pamokas skaitytų „neteisingų“ eilėraščių. Pogrindyje ji leido laikraštį „Malda girioje“. D. Glemžaitė, filologijos studentė ir poetė, prie partizanų prisidėjo sovietams išaiškinus jos ryšius su laisvės kovotojais. Abiejų moterų likimai baigėsi tragiškai, tačiau jų kūryba ir liudijimas išliko.
Aktorės pasirinko ne išorinį didingumą, o artimą, žmogišką pasakojimą. Spektaklyje eilėraštis tampa ne puošmena, o pasipriešinimo forma – tokiu pat svarbiu laisvės ženklu kaip apsisprendimas nepaklusti okupacijai.
Klojimo erdvę papildė vaizdas ir muzika
Medinės klojimo sienos tapo natūralia spektaklio scenografijos dalimi. Kornelijaus Jaroševičiaus vaizdo projekcijos įsiliejo į lentų, lagamino, seno radijo aparato ir pokario drabužių kuriamą pasaulį, o Vyginto Kisevičiaus muzika stiprino santūrų pasakojimo ritmą. Scenografiją ir kostiumus sukūrė Jurgita Jankutė.
Viename ryškiausių sceninių vaizdų per erdvę nuvilnijo trispalvės juostos. Šis judesys sujungė asmeninį poečių likimą su valstybės laisvės tema ir priminė, kad istorija čia pasakojama ne vien apie netektį, bet ir apie išsaugotą vidinę laikyseną.
Popietę užbaigė bendras šokis
Po spektaklio klojimo teatro popietė persikėlė į muziejaus kiemą. Pasvalio kultūros centro folkloro ansamblis „Rags“, vadovaujamas Daivos Adamkavičienės, surengė Aukštaitijos regiono šokių ir žaidimų pamoką, į kurią įsitraukė ir lankytojai. Muziejininkai vaišino pagal senuosius receptus iškeptais skanėstais.
Taip rimtą pokario atminties pasakojimą pratęsė gyva bendrystė – šokis, muzika ir vaišės. „Šeštadienių popietės klojimo teatre“ dar kartą parodė, kad muziejaus erdvėje istorija gali būti ne tik išgirsta, bet ir patirta kartu.
Renginių ciklą „Šeštadienių popietės klojimo teatre“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Radviliškio rajono savivaldybė.
Parengta pagal Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio pranešimą
