Rugsėjo pradžioje Indonezijoje išsiveržus Anak Krakatau ugnikalniui, dėl ore pasklidusių pelenų sutriko Džakartos ir kitų oro uostų darbas. Vėjo nešami pelenai gali sutrikdyti skrydžius už šimtų ar net tūkstančių kilometrų.
Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) specialistai aiškina, kodėl iš pažiūros smulkios ugnikalnio išmestos dalelės lėktuvams gali būti tokios pavojingos.
Tai ne paprasti pelenai
Ugnikalnio pelenai labai skiriasi nuo minkštų pelenų, liekančių židinyje. Tai puri piroklastinė medžiaga – lavos, kitų uolienų ir mineralų smulkios dalelės, kurių skersmuo mažesnis nei 2 milimetrai.
Per išsiveržimą jos gali būti išmetamos į keliolikos kilometrų aukštį, kur skraido keleiviniai lėktuvai. Vėjas pelenus gali nunešti labai toli nuo ugnikalnio.
LGT primena, kad 1883 m. sprogus Krakatau ugnikalniui vulkaniniai pelenai beveik du kartus apskriejo Žemę.
Pavojingiausia – patekę į variklį
Didžiausias pavojus kyla tuomet, kai ugnikalnio pelenų dalelės patenka į reaktyvinį lėktuvo variklį.
Aukštoje temperatūroje jos gali išsilydyti, o vėsesnėse variklio dalyse vėl sukietėti ir prilipti prie paviršių. Dėl to sutrinka oro srautas, variklis gali prarasti galią ar net visai užgesti.
Pelenai pavojingi ir kitoms lėktuvo dalims. Smulkios, tačiau kietos dalelės braižo pilotų kabinos langus, pažeidžia orlaivio paviršių, jutiklius ir kitas sistemas.
Pelenų debesies galima ir nepastebėti
Ugnikalnio pelenų debesį ne visada lengva pastebėti, ypač naktį arba kai debesuota. Todėl jo judėjimas stebimas palydovais ir kitomis priemonėmis, o apie pavojingas zonas informuojami pilotai ir skrydžių valdymo tarnybos.
Aptikus vulkaninių pelenų oro erdvėje, skrydžių maršrutai keičiami, o prireikus oro uostų veikla laikinai stabdoma.
Ugnikalniai ne tik griauna
Vis dėlto ugnikalniai ne tik griauna. Kai magma iš Žemės gelmių išsilieja į paviršių lavos pavidalu, iš jos susidaro vulkaninės uolienos, jų dangos ar net vulkaninės salos.
Vulkaniniams pelenams ir uolienoms ilgainiui dūlant, ima formuotis derlingi dirvožemiai. Su vulkaniniais procesais taip pat susiję geoterminės energijos šaltiniai ir dalies naudingųjų iškasenų telkinių susidarymas.
2021 m. La Palmos saloje išsiliejusi lava, pasiekusi Atlanto vandenyną, išplėtė salos krantą. Taigi tas pats ugnikalnis gali sustabdyti skrydžius už tūkstančių kilometrų, o savo papėdėje per kelias valandas neatpažįstamai pakeisti kraštovaizdį.
Parengta pagal Lietuvos geologijos tarnybos pranešimą.
