Rugsėjo mėnesio TOP vertybe pristatomas pats rečiausias Lietuvos Respublikos apdovanojimas – Kariuomenės pirmūnų medalis.
1940 m. balandžio 11 d. Seimas priėmė Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo pataisą ir įsteigė naują apdovanojimą – Kariuomenės pirmūnų medalį. Šis medalis įsteigtas siekiant pagerbti nusipelniusius asmenis, kurie dalyvavo lietuvių karių tautiniame sąjūdyje 1917–1919 m. griūvančioje Rusijos imperijoje. Šio sąjūdžio dalyviai turėjo tikslą prisidėti prie Lietuvos valstybės atkūrimo ir, grįžę į tėvynę, sudaryti kariuomenės branduolį.
Apie 4000 lietuvių susiorganizavo į šiuos dalinius: Vitebsko lietuvių batalioną; Smolensko lietuvių batalioną; Rovno lietuvių batalioną; Sibiro lietuvių batalioną; Lietuvių raitelių divizioną; 226-ąją lietuvių karo ligoninę Ungėnuose; Lietuvių karių sąjungas.
Tačiau dėl Rusijos pilietinio karo aplinkybių ir kitų suvaržymų šie daliniai buvo išformuoti, o lietuviai į tėvynę galėjo grįžti tik pavieniui. Grįžusieji svariai prisidėjo prie Lietuvos Kariuomenės organizavimo ir vystymo. 1940 m. Kariuomenės pirmūnų sąjungoje buvo registruota apie 1200 narių.
Medalio kūrimo darbai prasidėjo 1938 m., kai Krašto apsaugos ministerija pritarė medalio steigimui ir kaldinimui. Dizainą kūrė žymusis skulptorius Juozas Zikaras, gipsinius modelius išsiuntęs šveicarų įmonei „Huguenin Frères“.
Sidabriniai medaliai į Lietuvą atsiųsti 1939 m. sausio–vasario mėn. Kartu su 300 medalių buvo atsiųstos kartoninės dėžutės bei medalių spaudai, kurie tikriausiai buvo numatyti tolesnei medalių gamybai Lietuvoje.
Manoma, kad kaspinėlio ženkliukas buvo pagamintas Lietuvoje. Kariuomenės pirmūnų medalio komisija pirmajame posėdyje 1940 m. gegužės mėn. apsvarstė 20 prašymų pripažinti pirmūnais, tačiau nė vienas pirmūnas šio medalio negavo, nes prasidėjusi sovietinė okupacija nutraukė komisijos darbą, o visi 300 pagamintų medalių buvo perduoti Karo muziejui, kuriame iki šiol saugoma 160 vnt.
Medalio averse pavaizduota lietuvaitė, vilkinti tautiniais rūbais ir rankoje laikanti kalaviją. Už jos – žygiuojantys kariai ir žymiausi Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių miestų architektūriniai akcentai.
Aplinkui, ties kraštine, – užrašai „UŽ LIETUVOS LAISVĘ / KARIUOMENĖS PIRMŪNAI / ZIKARAS Sc. Huguenin Fec.“.
Reverso centre – datų „1917–1919“, šautuvo bei kardo kompozicija, apsupta ąžuolo ir lauro šakelių vainiku. Medalis yra su skersinuku, per kurį pervertas žalios, baltos ir raudonos spalvų kaspinėlis. Ant kaspinėlio pritvirtinta metalinė plokštelė, kurios centre – stilizuotas vainikas su raide „P“, o balto emalio fone įrašyta data „1917 / 1919“.
Parengta pagal Vytauto Didžiojo Karo muziejaus pranešimą.
