Energetikos sąjunga sustiprins ir Lietuvos energetinį saugumą
Kovo 19 d. Belgijos sostinėje Europos Vadovų Taryba (EVT) apsvarstė Europos Komisijos pateiktą pasiūlymą dėl ES energetikos sąjungos sukūrimo. Esminis šios sąjungos tikslas sustiprinti ES politiką 5 svarbiausiose srityse – užtikrinti skaidrų ir saugų apsirūpinimą energijos ištekliais, užbaigti ES vidaus energijos rinką, didinti energetinį efektyvumą, skatinti inovacijas ir atsinaujinančios energetikos plėtrą.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės teigimu, energetikos sąjunga yra naudinga Lietuvai, nes padidins visos ES energetinį saugumą, užtikrins skaidrius santykius tarp ES šalių ir išorės tiekėjų, sustiprins ES narių tarpusavio solidarumą.
Pasak valstybės vadovės, Lietuva siekia, kad energetikos sąjungos ir visuose strateginiuose ES dokumentuose būtų įtvirtinta Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais. Šiuo metu Baltijos valstybių elektros perdavimo sistemos sinchroniniu režimu vis dar veikia kartu su Rusijos ir Baltarusijos elektros sistemomis ir yra valdomos iš Maskvos.
„Norėdami užsitikrinti visišką energetinį saugumą ir atsparumą išoriniam šantažui, turime ne tik nutiesti elektros jungtis su Švedija ir Lenkija. Taip pat būtina diegti naujus elektros sistemos valdymo principus, užtikrinti jos darbą sinchroniniu režimu su kontinentine Europa. Tai padės pasiekti kuriama ES energetikos sąjunga“, – sakė Prezidentė.
Kuriama energetikos sąjunga numato ir kolektyvinį ES šalių apsirūpinimą dujomis tiekimo krizės atveju. Pasak šalies vadovės, tai sustiprins strateginę Klaipėdos SGD terminalo reikšmę regione, nes nutrūkus tiekimui dujotiekiais terminalas galėtų dujomis aprūpinti visas tris Baltijos valstybes.
ES narės taip pat privalės iš anksto informuoti Europos Komisiją apie numatomus valstybinius ir komercinius susitarimus su išorės tiekėjais, ypač dujų srityje. Komisija privalės įvertinti, ar planuojami sandoriai atitinka ES teisę ir nediskriminuoja kitų šalių narių. Tai sustiprins ES valstybių tarpusavio solidarumą, sutarčių skaidrumą ir tiekimo saugumą.
Kovai su Rusijos dezinformacija – vieningas ES atsakas
EVT Lietuvos iniciatyva pirmą kartą svarstė ES priemones kovai su Rusijos skleidžiama dezinformacija. ES šalių ir vyriausybių vadovai įpareigojo vyriausiąją ES užsienio politikos įgaliotinę Federicą Mogherini bendradarbiaujant kartu ES valstybėmis bei Europos institucijomis iki birželio parengti bendrą ES strateginės komunikacijos veiksmų planą informacinėms atakoms atremti.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžia, jog pasikeitus geopolitinei situacijai Rusija vykdo aršų informacinį karą, skleidžia melagingą informacija, siekia sukiršinti Europos žmones ir suskaldyti ES šalių vienybę, todėl tam būtinas vieningas visos Europos Sąjungos atsakas.
„Turime vieningai ir sistemingai kovoti su Rusijos skleidžiama dezinformacija. Negalime leisti, kad būtų klaidinami žmonės, paminamos Europos vertybės, o ES viešoji erdvė nuodijama melu“, – sakė Prezidentė.
Šalies vadovės teigimu, būtina aiškiai įvardinti ir žinoti, kas yra propaganda. Taip pat turime gebėti demaskuoti melą ir investuoti į alternatyvius informacijos šaltinius.
Atskiros ES valstybės savo nacionaliniu lygiu taip pat imasi griežtų priemonių kovai su propaganda, neapykantos ir terorizmo kurstymu. Prieš kelias dienas Prancūzijos vidaus reikalų ministerija priėmė sprendimą uždaryti net 5 interneto svetaines, kurios įtariamos terorizmo kurstymu.
Lietuvoje Prezidentės iniciatyva Seimui pateiktos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, kurios už karo kurstymą numato griežtą atsakomybę ir proporcingas baudas visiems be išimties transliuotojams ir retransliuotojams. Suteikiama daugiau galių televizijos ir radijo veiklos priežiūrą vykdančiai Lietuvos radijo ir televizijos komisijai.
Sankcijos Rusijai tiesiogiai priklausys nuo Minsko susitarimų įgyvendinimo
EVT aptarė padėtį Ukrainoje ir įvertino Minsko susitarimų įgyvendinimą. Europos Vadovų Taryba nusprendė, kad sankcijos Rusijai tiesiogiai priklausys nuo Minsko susitarimų įgyvendinimo. Pilnas šių susitarimų sąlygų įvykdymas yra numatytas iki 2015 metų pabaigos.
Pasak Prezidentės, sistemingai pažeidinėjami Minsko susitarimai nesudaro pagrindo švelninti pozicijos agresoriaus atžvilgiu. Teroristai nuosekliai stiprina pozicijas ir telkia naują ginkluotę. Sankcijos būtinos dėl pačios Europos saugumo.
Prireikus Europos vadovai yra pasirengę imtis griežtesnių priemonių.
Parengta pagal Prezidentės spaudos tarnybos informaciją
