Rugpjūčio 15 d. Lietuvos kino teatruose pasirodys Jono Ohmano, Vinco Sruoginio ir Marko Džonstono (Mark Johnston) drama „Nematomas frontas“ („The Invisible Front“), pasakojanti partizanų pasipriešinimo sovietų okupacijai istoriją.
Partizanais buvo vadinami Lietuvos laisvės kariai, kurie išėjo į miškus ginti Tėvynės laisvės, kai Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą. Aktyvi partizaninė kova tęsėsi daugiau nei dešimt metų (1945–1958 m.). Pokariu Lietuvoje žuvo per 20 000 partizanų.
„Nematomas frontas“ – sovietų valdžios karo pajėgose naudotas kodinis pavadinimas partizanų judėjimui Lietuvoje įvardyti. Drąsių vyrų, stojusių į kovą už laisvę, istorija pasakojama remiantis partizanų lyderio Juozo Lukšos rašytine patirtimi, abiejų „fronto“ pusių liudytojų mintimis. Tuometį siaubą, kankinimus, meilę ir narsą atskleidžia dar niekur nematyti archyviniai kadrai bei pasipriešinimą išgyvenusiųjų istorijos.
Įkvepiančiame filme „Nematomas frontas“ atsispindi partizanų judėjimo lyderio pasiaukojimas, didvyriškumas, stiprus atsakomybės jausmas ir poetiška dvasia. Paryžiuje karštai pamilęs išeivę iš Lietuvos Nijolę Bražėnaitę, J. Lukša ją vedė Vokietijoje, tačiau negalėjo gyventi Vakaruose ir palikti Tėvynės likimo valiai. Sutuoktiniais mylimieji pabuvo vos savaitę, o, grįžęs į Lietuvą, po pusmečio J. Lukša buvo išduotas draugo ir nužudytas.
Filmo kūrėjai teigia užtrukę net trejus metus, kad gautų dramatišką J. Lukšos gyvenimo pabaigą nulėmusio Jono Kukausko interviu įrašą. „Nematomas frontas“ žiūrovams pateikia ir daugiau pirmą kartą rodomų vertingų archyvinių kadrų, o apie to meto įvykius čia dalijasi visos pusės: partizanai, sovietų generolas, partizanų išdavikų būrio, vadinto smogikais, vadovas.
Ištraukas iš J. Lukšos dienoraščių filme skaito muzikantas ir aktorius Andrius Mamontovas.
„Mokyklą lankiau tuo metu, kai apie Juozą Lukšą ir partizanus pasakojama nebuvo, todėl ši Lietuvos istorijos dalis man buvo visai nepažįstama“, – pasakoja A. Mamontovas. Jis teigia, kad būtent todėl bendradarbiavimas su „Nematomo fronto“ kūrybine grupe jam turėjo švietėjiško reikšmės: „Sužinojau tai, ką jau turėjau žinoti“.
„Jaunimui šis filmas padės geriau suprasti tai, ką jie mokosi mokykloje. O dar svarbiau tuo domėtis mano kartos žmonėms, nes apie partizanus mums niekas viešai nepasakojo,“ – teigia A. Mamontovas.
Žiūroviškiausiu lietuviškų festivalio „Kino pavasaris“ filmu pripažintas „Nematomas frontas“ iš tiesų nepalieka abejingo nė vieno jį pamačiusio žmogaus. Liepos 11 d. įvykusiame išskirtiniame seanse Pasaulio lietuvių jaunimo suvažiavime „Nematomas frontas“ buvo palydėtas kelias minutes trukusiomis ovacijomis.
„Nematomas frontas “– jau nuo rugpjūčio 15 d. Lietuvos kino teatruose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Alytuje ir Marijampolėje.
Kiek anksčiau, 2011 m. kino ekranus išvydo režisieriaus Vytauto V. Landsbergio dokumentinis filmas „Partizano žmona“ pasakojantis apie to paties partizanų vado Juozo Lukšos-Daumanto ir jo žmonos Nijolės Bražėnaitės meilės istoriją, nušviestą jųdviejų laiškais.
Filmo pristatymas:
Filmo pristatymas (anglų kalba):
taip, žmonės kovojo už laisvę. O ką šių dienų tautiečiai, gal bent daliai pasidarys gėda po tokio filmo, kad referendume dėl žemės nedalyvavo, kad keikia savo tėvynę, kad naiviai tikisi, kad kažkas kitas ims ir nuo ko nors apgins ir pasirūpins kaip kokiais mažais vaikais, tęsti būtų galima, tačiau gal bent kažkam šis filmas padės suaugti, suprasti, kad už savo laisvę ir valstybę reikia kovoti kiekvieną dieną (nes kitaip ir partizanų auka taps beprasmė, jei apleisim ir nebesirūpinsim savo šalimi), net ir tam pačiam Mamontovui, dėl ko, neaiškinsiu, kas norės, supras…
Visa ta kova beprasmė.