Birželio 3–5 d. Punske, Lenkijoje įvyko baltų Krivulė „Tikėjimas ir tauta“. Joje dalyvavo baltų prigimtinio tikėjimo tęsėjai – lietuviai, latviai ir prūsai. Krivulė vyko prūso Petro Lukoševičiaus įkurtoje jotvingių gyvenvietėje.
Lietuviai, latviai ir prūsai prie aukuro ugnies atliko baltų tikėjimo apeigas, pagerbė dievus ir protėvius. Trimis baltų kalbomis skambėjo maldų žodžiai ir šventos baltų giesmės.
Baltų krivulėje buvo aptarta prigimtinių religijų padėtis Lietuvoje ir Latvijoje, pasidžiaugta atgimstančia prūsų kalba. Lietuvos Romuvos krivė Inija Trinkūnienė pristatė šiuolaikinę Romuvos istoriją ir jos tarptautinę veiklą. Latvių dievturių atstovė Eva Martuža pasakojo apie prigimtinio tikėjimo padėtį Latvijoje.
Krivulės dalyviai aptarė tolesnio bendradarbiavimo galimybes ir priėmė bendrą pareiškimą:
Baltų tautų Krivūlės pareiškimas
Esame vienos Senosios Tautos palikuonys, tik dėl istorinių aplinkybių gyvename skirtingose valstybėse, todėl skelbiame savo vienybę.
Mes, susirinkusieji į Baltų tautų Krivūlę – lietuviai, latviai ir prūsai – puoselėjantys prigimtinį senąjį savo tikėjimą ir dvasinę pasaulėjautą, vieningai teigiame:
- Šioje Krivūlėje mus subūrė Baltų tikėjimo esmė – gamtos šventumo pajauta, visuotinės darnos ir doros siekis;
- Tęsiame iš protėvių paveldėtą tikėjimą, suprasdami jo svarbą kiekvienos tautos tapatumo, gyvasties ir vertybių išsaugojimui;
- Jaučiame pareigą ir atsakomybę už mūsų tautų dvasinio paveldo plėtrą, todėl jungiamės bendrai veiklai.
Laiminame visus žmones, pasitikėdami visų Dievų, protėvių ir ainių galiomis. Kviečiame visus eiti prigimtinio šventumo pajautos keliu, ir telydi mus darna!
2016 m. birželio 4 d., Ožkiniai
Baltų tautų Krivūlės pareiškimas latvių ir prūsų kalba
Gražu, kad gerbiamas protėvių tikėjimas, kad laikomasi senųjų papročių. Stiprybė eina iš giliai, iš tūkstančius metų siekiančios gyvosios tradicijos iš pagarbos protėviams. Telaimina Dievai ir Deivės.
Šiaip, prūsai susikūrė saulėnų baltiškos genties pagrindu (užsiduoti per google “Varma – Sauluvos kunigaikštija”). Tai – vakarinė dabarties Lenkija. Kitais metais derėtų, gal, ir iš ten krivūlėn pakviesti žmonių, kurie mano esantys baltai.
Prie Joldijos – Baltijos jūros lietuvių pirmtakai – AISČIAI įsilkūrė prieš 7524 metus. Ir ligi naujosios eros 1854 metų AISČIAIS vadinosi. Tik tais metais vokietijoje gyvenusio žydo pastangomis, siekiant išaukštinti germanus ir pažeminti bei atskirti nuo germanų lietuvius – AISČIŲ PALIKUONIS, paskelbė “mokslnę” – kalbas tyrinėjančią knygelę, kurioje baltaveidžius lietuvius dar labiau pabalino ir pasiūlė PRAVARDŽIUOTI – BALTAIS. Mūsų mažaraščiai – pataikūnai kalbininkai, nuolankiai priėmė tą pravardžiavimą, vietoje to, kad būtų gynę seniausią mūsų protėvių įvardijimą AISČIAIS. Juk prieš beveik 2000 metų Ptolomėjas – romėnų keliautojas ir geografas- istorikas prie Baltijos jūros surado ne ką kitą, o AISČIUS IR JŲ KULTŪRĄ. Juos gražiai aprašė. Tai kodėl mes- lietuviai – AISČIŲ palikuonys, nesididžiuojame savo daug senesne praeitimi ir jos neginame, tartum tai būtų ne mūsų. Pagaliau vien AISTMARIŲ IŠLIKĘS vandens telkinio pavadinimas ,sukurtas mūsų protėvių ir ligi šių dienų tai vaizdžiausiai patvirtina.
taip,
gilintis metas; dėkui Aisti
https://www.google.lt/search?q=sarmatijos+jura&biw=1097&bih=551&source=lnms&tbm=isch&sa=X&ved=0ahUKEwioxM3l8NLPAhUBmywKHb5tD3YQ_AUIBygC
Gal kas galit parodyti visuomenei baltų tikėjimo tikėjimo tiesų rašytinį pagrindą? Be rašytinio pagrindo kyla autentiškumo problema. Niekas neneigia, kad tokia etninė grupė gyveno, bet jeigu jų religinė neperteikta rašytine forma, tai tada kyla klausimas: ar šios religinės apeigos nėra religinis naujadaras – nauja religija? O jei tai naujadaras tai kam tada vadinti lietuvių sentikių tikėjimu? Nepūskim religinio kvapo vėjų, jeigu tiksliai nežinome istorinio rašytinio pagrindo.
Su pagarba jus mylintis Pinokis.
Ar buvo senovėje genčių, kurios savo dievų bei tikėjimo neturėjo?
Pr.a. pirmoje pusėje (ar net viduryje) Vokietijos spauda rašė apie girioje mirusią paskutinę prūsų žynę. Ji ten jau visai viena gyveno. Bet ją lankė tie, kas domėjosi viskuo, kas su prūsais susiję. Paieškojus archyvuose galima rasti, tik daug laiko tektų skirti. Tačiau visokios ekspedicijos – smagiau?
o ne susigalvoti baltai, Aisčiai! Susigalvojo etninį, bet ne tautinį, dar nacionalinį, dar lituanistiką, kad tik nelietuviškai. Vajetau, mano…