Rugpjūčio 15 d., šeštadienį, Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir dangaus šviesulių stebykloje Kulionyse (Molėtų r.) pirmą kartą bus švenčiama Dangaus šviesulių Žolinė. Labanoro girios pakraštyje žemės derliaus vaišės susijungs su senosiomis dainomis, pasakojimais apie dangaus šviesulius.
Žolinės stalas primins tai, ką žmogui dovanoja žemė, o dainos kvies pakelti akis aukštyn – į Saulę, Mėnulį, Aušrinę, Vakarinę, Sietyną ir kitus nuo seno lietuvių stebėtus dangaus šviesulius.
Šventė vyks ypatingoje vietoje – Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir dangaus šviesulių stebykloje, greta Kulionių piliakalnio, Molėtų astronomijos observatorijos ir Lietuvos etnokosmologijos muziejaus.
Žolinės skoniai – tiesiai iš krosnies
Šventė prasidės 13 val. Etnografinėje sodyboje. Čia iki 15 val. dalyvių lauks šeimininkės Danutės krosnyje kepti tradiciniai lietuviški valgiai, naminė duona ir gira.
Tai bus ne vien senųjų skonių pažinimas, bet ir proga pabendrauti, pasidžiaugti vasaros subrandintu derliumi bei Žolinei surinktais žolynais.
Duonos kvapas, žolynai ir bendras vaišių stalas taps žemiškąja šventės dalimi. Vėliau jos dalyviai bus pakviesti iš sodybos kilti į Dangaus šviesulių stebyklą, kur atsivers kita Žolinės pusė – senasis lietuvių santykis su dangumi.
Dainos ir pasakojimai aus dangišką audą
16 val. Dangaus šviesulių stebykloje šventinį audinį toliau aus „Saulės, Mėnulio ir Aušrinės pasakojimai dainose ir sakmėse“ su Daivos Steponavičienės vadovaujama folkloro grupe „Sedula“ ir etnokosmologu Jonu Vaiškūnu.
Etnokosmologo Jono Vaiškūno pasakojimai apie dangaus šviesulius įsiterps tarp kūrybinio folkloro grupės „Sedula“ atliekamų dainų ir padės klausytojams išgirsti jose glūdinčius senosios pasaulėžiūros vaizdinius.
Dainos ir pasakojimai aus vientisą dangišką audą – nuo Saulės kelionės aplink dangų iki Mėnulio, Aušrinės ir Vakarinės santykių, nuo mirgančių žvaigždžių iki Pasaulio medžio, kurio šakos atvers vartus dangaus šviesuliams ir mūsų sieloms.
Nuo Saulės iki Pasaulio medžio
„Sedulos“ sugiedos keturiolika įvairių Lietuvos kraštų dainų ir sutartinių. Klausytojai išgirs vestuvines ir mitologines dainas, dainas-ratus, trejines bei dvejines sutartines, sutartines-šokius.
Pirma dangiškojo dainų audinio dalis bus skirta Saulei. Skambės „Užteka Saulužė“, „Saule sodų sadina“, „Kas tar teka par dvarelį?“, „Laduta“, „Saulala sadina, lylia“, „Ein Saulelė aplinkui dangų“.
Šiose dainose Saulė keliauja aplink dangų, skaičiuoja žvaigždes, sodina sodą, žadina Mėnulį. Dangiškasis vyksmas gretinamas su žmogaus gyvenimu – vestuvėmis, išėjimu iš tėvų namų, motinos ir dukters ryšiu, kasdieniais darbais.
Saulės ir Mėnulio giją pratęs sutartinė „Aš verpčia plonų, tatatėla“ ir daina „Žibinkštėlė tekėjo“. Jose Saulė ir Mėnulis priartėja prie žmogaus: tampa motina ir tėvu, nušviečia gimtąjį kraštą ir lydi žmogų jo gyvenimo kelyje.
Vakarinės žvaigždės paslaptis atsivers dainose „Oi, teka, bėga Vakarinė žvaigždelė“ ir „Vakarinė žvaigždelė“. Dangaus šviesuliai čia nebe tolimi ir nebylūs dangaus kūnai – jie kalbasi, myli, ilgisi, susipyksta ir susitaiko.
Viską vainikuos dainos, kuriose susiburia visa dangiškoji šeima – Saulė, Mėnulis, Žvaigždė ir Sietynas. Vienoje jų Saulė tampa motule, Mėnuo – tėvuliu, Žvaigždė – sesule, o Sietynas – broleliu.
Ypatingas Pasaulio medžio vaizdinys atsivers dainoje „Tu, žilvitėli, dabile“. Pro vienus jo vartus tekės Saulė, pro kitus riedės Mėnulis, pro trečius mirgės Žvaigždė. Taip viena daina sujungs žemę, žmogų ir dangaus skliautą.
Skambės ir aukštaičių sutartinės, kurių savitas daugiabalsiškumas yra įrašytas į UNESCO reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Senieji jų priegiesmiai, besikartojantys garsai, judesiai ir ratų sukimasis leis dangaus šviesulių pasakojimus ne tik išgirsti, bet ir išjausti.
Kantriausieji, jeigu leis dangus, galės sulaukti ir krentančių rugpjūčio žvaigždžių. Labanoro girios pakraštyje, toliau nuo didžiųjų miestų šviesų, rugpjūčio dangus atsiveria visu savo gilumu. Juk ne veltui nuo seno rugpjūčio mėnesį sakoma „Kiek ražienose skylučių – tiek danguj žvaigždučių“.
Dangaus šviesulių Žolinė Kulionyse pradės naują šios vietos paprotį – vasaros brandoje dėkoti žemei už derlių, senosiomis dainomis prisiminti protėvių pasaulėjautą ir po šventinių vaišių drauge pakelti akis į dangų.
Renginio dienotvarkė
13.00–15.00 val. – Žolinės vaišės ir senųjų skonių pažinimas Etnografinėje sodyboje.
16.00 val. – „Saulės, Mėnulio ir Aušrinės pasakojimai dainose ir sakmėse“ Dangaus šviesulių stebykloje. Jono Vaiškūno pasakojimai ir kūrybinio folkloro grupės „Sedula“ muzikinė programa.
Renginio vieta – Etnografinė sodyba ir dangaus šviesulių stebykla (Gilužio g. 2A, Kulionių kaimas, Molėtų rajonas).
Renginio sumanytoja – Daiva Steponavičienė, VšĮ „Vita Antiqua“. Renginio partnerė – kūrybinio folkloro grupė „Sedula“. Rengėjas – Molėtų krašto muziejus.
