Pirmadienis, 18 gegužės, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kas palaiko senojo baltų tikėjimo gyvastingumą? (audio, video)

www.alkas.lt
2016-03-02 15:42:20
103
PERŽIŪROS
16
Audrys Antanaitis ir Inija Trinkūnienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Audrys Antanaitis ir Inija Trinkūnienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

sudrys-antanaitis-inija-trinkuniene-alkas-vaiskuno-nuotr-1200
Audrys Antanaitis ir Inija Trinkūnienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Senasis baltų tikėjimas gyvas. Taip tvirtina Lietuvos Romuvos krivė Inija Trinkūnienė, 2015 lapkričio mėnesį pakeitusi Anapilin iškeliavusį krivį Joną Trinkūną.

Pasak jos, senasis tikėjimas ne tik gyvas, bet ir stiprėjantis bei suteikiantis jėgų ne vienam tūkstančiui pasekėjų. O kas šio tikėjimo gyvastigumą palaiko, Audrys Antanaitis ir klausė Lietuvos Romuvos krivės Inijos Trinkūnienės.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ar Vilniui dar reikalinga ypatinga miesto pagarsinimo diena? (audio, video)
  2. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ar jau išgyvename istorijos sutemas? (audio, video)
  3. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ar žmogus užprogramuotas ankstyvai mirčiai? (audio, video)
  4. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Lietuvos žurnalistika – ir vienas lauke karys! (audio, video)
  5. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kada išmoksime valstybės valdymo meno? (audio, video)
  6. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Už šilumą mokėjome per daug. Ar atgausime pinigus? (audio, video)
  7. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Žmogus – pats savo sveikatos kalvis (audio, video)
  8. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kodėl mūsų valstybė nesirūpina savo gynėjais? (audio, video)
  9. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kodėl Lietuvos politinė situacija primena čiuožyklą? (audio, video)
  10. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ar Justinianas Didysis rastų bendrą kalbą su Vytautu Didžiuoju? (audio, video)
  11. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: „Alkui“  penkeri metai – prasidėjo naujų iššūkių metas (audio, video) (I)
  12. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: „Alkui“ penkeri metai – prasidėjo naujų iššūkių metas (audio, video) (II)
  13. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kokia partija žaidžiama politinėje Lietuvos šachmatų lentoje? (audio, video)
  14. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Lietuviai yra pasiutusiai siautulingi šokėjai! (audio)
  15. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ar Sankt Peterburgas galėtų tapti Lietuvos kultūros sostine? (audio, video)

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 16

  1. Kemblys says:
    10 metų ago

    Įdomiai romuviai pavadino tą savo ‘tikėjimą’ – ,,Senasis baltų tikėjimas”.
    Senovėje buvo gentys, kurios kalbėjo giminingomis tarmėmis. Georgas Heinrichas Ferdinandas Neselmanas 1845 m. apie prūsų kalbai giminingas kalbas rašė: „Aš siūlyčiau šią šeimą vadinti baltų kalbų šeima arba kaip kitaip“ (,,Baltų vardo Tėvui G.H.F.Neselmanui – 200 metų!”, ‘alkas.lt’).

    Kuo remdamiesi romuviai padarė prielaidą, kad gentys, kalbėjusios giminingomis tarmėmis, turėjo giminingas pasaulėžiūras?

    Kiekviena gentis, manau, turėjo savo Žynį, kuris savaip aiškino pasaulio sąrangą savo gentainiams. Žyniui išėjus Anapilin jį pakeisdavo kitas Žynys. Nesuvokiu, apie kokį ,,tęstinumą” (pokalbio laikas 5:40) kalbėjo Lietuvos Romuvos krivė Inija Trinkūnienė? Jei tęstinumas kažkurios genties, kažkurio laikotarpio, pasaulėžiūros, tai negalima apibendrinti kalbininkų vartojamu žodžiu ‘baltai’. Jei mokslininkai ištyrė pasaulėžiūras ir jas apibendrino, tai romuvių ‘tikėjimas’ būtų pirmas pasaulyje paremtas MOKSLU.

    Manau, kad romuvių vaidilos IŠMINTINGAI eilinį kartą nutylės šį klausimą 😀 😀

    Atsakyti
    • LosAngeles says:
      10 metų ago

      ‘..Kiekviena gentis, manau, turėjo savo Žynį, kuris savaip aiškino pasaulio sąrangą savo gentainiams. Žyniui išėjus Anapilin jį pakeisdavo kitas Žynys..’

      Kad gentis turejo savo Zyni, tai labai realu, bet kad jis savaip aiskino … Tai kas cia gaunasi??? Ar tas zynys is ‘dangaus nukrisdavo’, ar ji kas ‘is kelmo isspirdavo’? Drisciau teigti, kad ne. Tai turejo buti ‘tinkanti’ asmenybe, tai yra tokia, kuri testu pradetus pirmtako darbus. Tai vadinama mokytoju – mokiniu seka. Bet kas Zyniu tikrai netapdavo, tik tas, kuris ismanydavo ‘apie ka kalba vyksta’ ir budavo vertas. Tam butna kad jis butu buvuso Zynio mokinys… Tai ir yra testinumas
      Kas del ‘aiskinimo savaip’, tai velgi gaunasi nei sis nei tas. Zinios eina is vieno saltinio, todel tas kas aiskina savaip yra ‘zulikas’, o ne sventikas. Jei kalbeti apie vartojamus zodzius, vaizdinius, apibudinimus ar sulyginimus, tai jie gali skirtis, bet esme skirtis negali. Jie visi turi kalbeti apie ta pati ir kreipti zmoniu demesi i ta pati tiksla.

      Atsakyti
      • Kemblys says:
        10 metų ago

        LosAngeles, manau, kad Žyniai aiškino gentainiams atsižvelgdami į kintančias gyvenimo sąlygas ir atsižvelgdami į gentainių gebėjimą suvokti, tad visi kažką keisdavo. Kokia prasmė aiškinti nesuvokiamus dalykus, kuriems gentainiai dar nesubrendę? Manau, kad Žyniai ir Kriviai dirbtinai atskirdavo gentį nuo genties keisdami tarmes ir pasaulėžiūras (tarmes dar keisdavo Žemė, ant kurios gyveno gentis – kalba yra vienas iš mąstymo būdų).
        Žynys (yra dar žodis ‘išminčius’), manau, gaudavo žinias IŠ MINTIES – ‘mokiniai’ išlavindavo pirmtakų pagalba tik ne eilinius savo gebėjimus gauti žinias mintimis, bet ne pačias žinias.

        Atsakyti
  2. Perkūno Paukštis says:
    10 metų ago

    O Dievai švenčiausi, kokia graži moteris.
    Šiaip nesu jautrus, tačiau, kai Ji šio nuostabaus pokalbio pabaigoje uždainavo, tai, prisipažinsiu, net kažkaip ašarą išspaudė. Rodos, susijaudino ir Audrius Antanaitis.
    ———————
    Na, jei neklystu, tai Ji kažkada sakė, kad žmogus yra ne Gamtos dalis, o pati Gamta. Štai ir dabar buvo patvirtinta, kad tokiame Baltiškame požiūryje visas gyvenimas įgaudavo šventumo prasmę.
    Ačiū jums už šią perteiktą baltreliginę patirtį.

    Atsakyti
    • lyvis says:
      10 metų ago

      Šioje gražioje moteryje pikti velniai veisiasi.lyvis

      Atsakyti
  3. Skalvis says:
    10 metų ago

    Manau, jog čia galima ginčytis be galo krašto. Man šie žmonės įrodo, jog dar ne visi susitaikė su Lietuvos praradimu ir svajonė apie Laisvą ir Nepriklausomą Lietuvą dar gyva.

    Atsakyti
  4. Baltas says:
    10 metų ago

    Labai geras pokalbis. Daugybė žmonių atlieka senąsias apeigas to neįvardindami, to nesuprasdami. Kai pasikalbi su jais, paaiškėja, kad yra tikrieji senojo tikėjimo saugotojai. Tai persiduoda pasąmonėje, su motinos pienu, su ąžuolo šlamėjimu, su šaltinio versme.

    Atsakyti
  5. Elgetas says:
    10 metų ago

    “Lietuva tikyba menulis”–Klaudius Ptolemejus.Aisciai,rutai iir mozurai turejo savus panteonus.Proteviai tikejo,kad dausos yra dvi:Jeruzale ir Menulis.I ten patenka kariai su dumais.Zuves tevas stebi neklauzadus vaikus ir verkia ,retkarciais barasi…patekau i kita planeta ir bandau susivokti,

    Atsakyti
  6. lyvis says:
    10 metų ago

    Gražiai kalba Trinkūnienė, bet kodėl nesisako kad pati save išsirinko krivę. lyvis

    Atsakyti
  7. Ženklas says:
    10 metų ago

    Man labai patiko gerbiamos Krivės Inijos, tiesa kitur, pavartoti žodžiai ,,Romuvos tauta“. Ir čia dabar labai išmintingai pasakyta,- šventės, kurias švenčiame mes romuviai yra ne tik mūsų, bet ir visų lietuvių.

    Atsakyti
  8. Elgetas says:
    10 metų ago

    Prasau pagalbos:”porrima”rr-ziemos svente.As zinau dvi: kaledos ir gavenia.Abi netinka.Ziezmaris tiktu,bet ar jis buvo”?O juk Parasyta”neisgalvok nauju dievu”.Gal kas zinot kitokias ?Sitas zodis yra zvaigzdes pavadinimas,ji mini Prolomejus.Jai 2000 metu…va taip zodis po zodzio,pamazu pamazu,miglose prada rodytis didingas prapuolusios Lietuvos dangoraizis.

    Atsakyti
  9. Rugilė Daujotaitė says:
    10 metų ago

    Be galo ačiū, Krive Inija Trinkūniene ir Audry Antanaiti, už šį pokalbį. Džiaugiuosi, kad Romuva gyvuoja, auga. Ir aš greitu metu tapsiu jos dalimi!
    Su meile ir šviesa,
    Rugilė Daujotaitė

    Atsakyti
    • Inija says:
      10 metų ago

      Ačiū, Rugile, žaviuosi nuostabiu Jūsų balsu ir laukiame Romuvoj!

      Atsakyti
  10. Proistorikas geofizikas inž. Romualdas Zubinas says:
    10 metų ago

    Gerbiamas Audriau, gerbiama krivė Inija dar nepasakė, kad:
    – krikščioniškosios apeigos bei rūbai, yra nukopijuoti būtent nuo arijų-baltų apeigų ir apeiginių apdarų;
    – arijų baltų rūbams, anot šaltinių, jau per 3800 metų! Būtent tada jie, mūsų protėviais, buvo nugabenti į Centrinę bei Vakarų Europą, kur pradžioje pagimdė KELTŲ o vėliau, daėję iki svieto galo, ir GALŲ (dabar prancūzų) kultūras;

    Atsakyti
  11. Andrius says:
    10 metų ago

    Centralizuotų kultų išsigimėliai visada bijo ir bando sumenkinti tikrą, natūraliai iš senų laikų susiklosčiusį tikėjimą. Atmeskit krikščioniškas, šūdulmoniškas ir kitas nesąmones ir pasigilinkit į daugiadievius reikalus. Gal nerasit visų durnų atsakymų į kasdienius klausimus, bet bent jau nesikapstysit žydų psichinių ligų sukeltuose kliedesiuose ir šūduose.

    Atsakyti
  12. Geofizikas proistorikas inž. Romualdas Zubinas says:
    10 metų ago

    Arijų-baltų tikėjimo gyvastingumą tūkstantmečiais palaikė šio tikėjimo giliausios šaknys!!!
    Bet, ar mūsų laikų arijai-baltai, save vadinami romuviais, pažįsta jas? Iš visko regiu, kad NE!
    Mūsų protėviai savo tikėjimą siejo su gamtoje vykstančiais fizikiniais procesais, kuriuos stebėjo daugel tūkstantmečių! Ar stebi juos mūsų romuviai šiais laikais? NE! Ar pažįsta juos? NE!
    Beje, kas? kodėl? ir kaip? vyksta gamtoje jau yra įminta ir išdėstyta inž. Romualdo Zubino knygose “Perkūnas”, “Per praeitį į ateitį”, “Pažadinta praeitis”, “Praregėjimas” ir “Praeitis ir Ateitis”.
    Tad ryšys su praeitimi jau yra atkurtas! Tuo pačiu yra atkurtas ir ryšis tarp senojo bei naujojo tikėjimų!
    Tad romuviams atėjo laikas susipažinti su nurodytomis (mūsų laikais mokslininkais vis dar nepripažintomis!) knygomis ir geriau pažinti savo protėvių tikėjimą ir šio tikėjimo šaknis!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Linas Jonauskas
Lietuvoje

L. Jonauskas prašo reglamentuoti privačių slėptuvių įrengimą

2026 05 17
Kavinė
Lietuvoje

Mokinių darbas vasarą: ką turi žinoti nepilnamečiai ir jų tėvai

2026 05 17
Žemė
Lietuvoje

Svarstoma nustatyti lankstesnes sąlygas stambioms investicijoms pritraukti

2026 05 17
Sūriai
Kultūra

Kad protėvių amatai taptų kultūros paveldu

2026 05 17
Sveikata
Gamta ir žmogus

Pristatyta iniciatyva hipertenzijos kontrolei Lietuvoje didinti

2026 05 17
Kiek sveria miestas?
Architektūra

Kiek sveria miestas? Nuo dangoraižių iki taršos pėdsakų

2026 05 17
Piniginė, pinigai
Lietuvoje

Du trečdaliai gyventojų tikisi algų didėjimo, bet į nugarą kvėpuoja infliacija

2026 05 16
Wizzair
Lietuvoje

Sugrįžta skrydžiai tarp Vilniaus ir Tel Avivo

2026 05 16
Elektra
Energetika

Utenoje šiemet bus nutiesta 340 km kabelinių elektros linijų

2026 05 16
Nacionalinė žemės tarnyba
Gamta ir ekologija

NŽT paaiškina žvejybos plotų nuomos tvarką valstybiniuose vandens telkiniuose

2026 05 16
Stojimas į aukštąsias mokyklas
Lietuvoje

Kaip nepasimesti stojimų labirinte: patarimai būsimiems studentams

2026 05 16
Muziejų naktis
Kultūra

Muziejų naktis su J. Basanavičiumi – lankytojai kviečiami kitaip pažinti tautos patriarchą

2026 05 16

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Michael Heaver apie V. Sinica. Demokratizacijos pinigai
  • +++ apie A. Butkus. Vieno atsišaukimo istorija
  • +++ apie  S. Tumėnas. Kodėl savo kalbą vėl varome iš Lietuvos?
  • A propos apie A. Butkus. Vieno atsišaukimo istorija

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  •  S. Tumėnas. Kodėl savo kalbą vėl varome iš Lietuvos?
  • L. Jonauskas prašo reglamentuoti privačių slėptuvių įrengimą
  • Lietuviai stengiasi atsisakyti cukraus, bet problema visai ne saldumynai
  • Mokinių darbas vasarą: ką turi žinoti nepilnamečiai ir jų tėvai

Kiti Straipsniai

XXX Jorė: Perkūno pasukimas

Kulionyse švenčiama viena svarbiausių senosios baltų pasaulėžiūros švenčių – Jorė

2026 04 26
Vytautas Sinica protesto kontekste su islamo ir demokratijos šūkių fonu

V. Sinica. Musulmonai už europines vertybes!

2026 04 21
Įšventimas į romuvius. Jorė 2025 | V. Daraškevičiaus nuotr.

Kviečia jau 30-oji Jorė: atėjo metas pagauti gamtos galių bangą

2026 04 17
Audrius Valotka ir Audrys Antanaitis

„Slenkstis su Audriu Antanaičiu“: pokalbis apie dvejopus standartus lietuvių kalboje

2026 04 07
Lietuva - meteoras

R. Dilius. Imperija meteoras

2026 04 05
Francisko Gojos (1746-1828) paveikslo „Inkvizicijos naktis“ fragmentas

M. Kundrotas. Katalikybei – taip, ekstremizmui – ne

2026 03 14
Jonas Vaiškūnas interviu apie Lietuvos suverenitetą, tautą ir šeimos svarbą

65-metį apmąstantis etnokosmologas Jonas Vaiškūnas: Aš esu protėvis

2026 03 06
Jonas Vaiškūnas

Alkas.lt sveikina žymų etnoastronomą, baltų kultūros tyrinėtoją Joną Vaiškūną 65-mečio sukakties proga!

2026 03 06
Pranas Vaičaitis

A. Antanaitis. Šalis ta Lietuva vadinas…

2026 02 24
Mergina su tautiniais drabužiais laiko ąžuolo sodinuką Stelmužės ąžuolo fone

A. Mikusas. Pagoniškosios etikos klausimu

2026 02 22

Skaitytojų nuomonės:

  • Michael Heaver apie V. Sinica. Demokratizacijos pinigai
  • +++ apie A. Butkus. Vieno atsišaukimo istorija
  • +++ apie  S. Tumėnas. Kodėl savo kalbą vėl varome iš Lietuvos?
  • A propos apie A. Butkus. Vieno atsišaukimo istorija
  • Mikabalis apie A. Butkus. Vieno atsišaukimo istorija
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis

A. Račas. Ša, kolaborantai! 

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai