Pirmadienis, 16 lapkričio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kas palaiko senojo baltų tikėjimo gyvastingumą? (audio, video)

www.alkas.lt
2016-03-02 15:42:20
111
PERŽIŪROS
16
Audrys Antanaitis ir Inija Trinkūnienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Audrys Antanaitis ir Inija Trinkūnienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

sudrys-antanaitis-inija-trinkuniene-alkas-vaiskuno-nuotr-1200
Audrys Antanaitis ir Inija Trinkūnienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Senasis baltų tikėjimas gyvas. Taip tvirtina Lietuvos Romuvos krivė Inija Trinkūnienė, 2015 lapkričio mėnesį pakeitusi Anapilin iškeliavusį krivį Joną Trinkūną.

Pasak jos, senasis tikėjimas ne tik gyvas, bet ir stiprėjantis bei suteikiantis jėgų ne vienam tūkstančiui pasekėjų. O kas šio tikėjimo gyvastigumą palaiko, Audrys Antanaitis ir klausė Lietuvos Romuvos krivės Inijos Trinkūnienės.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ar Vilniui dar reikalinga ypatinga miesto pagarsinimo diena? (audio, video)
  2. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ar jau išgyvename istorijos sutemas? (audio, video)
  3. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ar žmogus užprogramuotas ankstyvai mirčiai? (audio, video)
  4. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Lietuvos žurnalistika – ir vienas lauke karys! (audio, video)
  5. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kada išmoksime valstybės valdymo meno? (audio, video)
  6. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Už šilumą mokėjome per daug. Ar atgausime pinigus? (audio, video)
  7. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Žmogus – pats savo sveikatos kalvis (audio, video)
  8. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kodėl mūsų valstybė nesirūpina savo gynėjais? (audio, video)
  9. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kodėl Lietuvos politinė situacija primena čiuožyklą? (audio, video)
  10. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ar Justinianas Didysis rastų bendrą kalbą su Vytautu Didžiuoju? (audio, video)
  11. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: „Alkui“  penkeri metai – prasidėjo naujų iššūkių metas (audio, video) (I)
  12. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: „Alkui“ penkeri metai – prasidėjo naujų iššūkių metas (audio, video) (II)
  13. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kokia partija žaidžiama politinėje Lietuvos šachmatų lentoje? (audio, video)
  14. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Lietuviai yra pasiutusiai siautulingi šokėjai! (audio)
  15. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ar Sankt Peterburgas galėtų tapti Lietuvos kultūros sostine? (audio, video)

ALKO TURINYS

Pastabos 16

  1. Kemblys says:
    prieš 11 metų

    Įdomiai romuviai pavadino tą savo ‘tikėjimą’ – ,,Senasis baltų tikėjimas”.
    Senovėje buvo gentys, kurios kalbėjo giminingomis tarmėmis. Georgas Heinrichas Ferdinandas Neselmanas 1845 m. apie prūsų kalbai giminingas kalbas rašė: „Aš siūlyčiau šią šeimą vadinti baltų kalbų šeima arba kaip kitaip“ (,,Baltų vardo Tėvui G.H.F.Neselmanui – 200 metų!”, ‘alkas.lt’).

    Kuo remdamiesi romuviai padarė prielaidą, kad gentys, kalbėjusios giminingomis tarmėmis, turėjo giminingas pasaulėžiūras?

    Kiekviena gentis, manau, turėjo savo Žynį, kuris savaip aiškino pasaulio sąrangą savo gentainiams. Žyniui išėjus Anapilin jį pakeisdavo kitas Žynys. Nesuvokiu, apie kokį ,,tęstinumą” (pokalbio laikas 5:40) kalbėjo Lietuvos Romuvos krivė Inija Trinkūnienė? Jei tęstinumas kažkurios genties, kažkurio laikotarpio, pasaulėžiūros, tai negalima apibendrinti kalbininkų vartojamu žodžiu ‘baltai’. Jei mokslininkai ištyrė pasaulėžiūras ir jas apibendrino, tai romuvių ‘tikėjimas’ būtų pirmas pasaulyje paremtas MOKSLU.

    Manau, kad romuvių vaidilos IŠMINTINGAI eilinį kartą nutylės šį klausimą 😀 😀

    Atsakyti
    • LosAngeles says:
      prieš 11 metų

      ‘..Kiekviena gentis, manau, turėjo savo Žynį, kuris savaip aiškino pasaulio sąrangą savo gentainiams. Žyniui išėjus Anapilin jį pakeisdavo kitas Žynys..’

      Kad gentis turejo savo Zyni, tai labai realu, bet kad jis savaip aiskino … Tai kas cia gaunasi??? Ar tas zynys is ‘dangaus nukrisdavo’, ar ji kas ‘is kelmo isspirdavo’? Drisciau teigti, kad ne. Tai turejo buti ‘tinkanti’ asmenybe, tai yra tokia, kuri testu pradetus pirmtako darbus. Tai vadinama mokytoju – mokiniu seka. Bet kas Zyniu tikrai netapdavo, tik tas, kuris ismanydavo ‘apie ka kalba vyksta’ ir budavo vertas. Tam butna kad jis butu buvuso Zynio mokinys… Tai ir yra testinumas
      Kas del ‘aiskinimo savaip’, tai velgi gaunasi nei sis nei tas. Zinios eina is vieno saltinio, todel tas kas aiskina savaip yra ‘zulikas’, o ne sventikas. Jei kalbeti apie vartojamus zodzius, vaizdinius, apibudinimus ar sulyginimus, tai jie gali skirtis, bet esme skirtis negali. Jie visi turi kalbeti apie ta pati ir kreipti zmoniu demesi i ta pati tiksla.

      Atsakyti
      • Kemblys says:
        prieš 11 metų

        LosAngeles, manau, kad Žyniai aiškino gentainiams atsižvelgdami į kintančias gyvenimo sąlygas ir atsižvelgdami į gentainių gebėjimą suvokti, tad visi kažką keisdavo. Kokia prasmė aiškinti nesuvokiamus dalykus, kuriems gentainiai dar nesubrendę? Manau, kad Žyniai ir Kriviai dirbtinai atskirdavo gentį nuo genties keisdami tarmes ir pasaulėžiūras (tarmes dar keisdavo Žemė, ant kurios gyveno gentis – kalba yra vienas iš mąstymo būdų).
        Žynys (yra dar žodis ‘išminčius’), manau, gaudavo žinias IŠ MINTIES – ‘mokiniai’ išlavindavo pirmtakų pagalba tik ne eilinius savo gebėjimus gauti žinias mintimis, bet ne pačias žinias.

        Atsakyti
  2. Perkūno Paukštis says:
    prieš 11 metų

    O Dievai švenčiausi, kokia graži moteris.
    Šiaip nesu jautrus, tačiau, kai Ji šio nuostabaus pokalbio pabaigoje uždainavo, tai, prisipažinsiu, net kažkaip ašarą išspaudė. Rodos, susijaudino ir Audrius Antanaitis.
    ———————
    Na, jei neklystu, tai Ji kažkada sakė, kad žmogus yra ne Gamtos dalis, o pati Gamta. Štai ir dabar buvo patvirtinta, kad tokiame Baltiškame požiūryje visas gyvenimas įgaudavo šventumo prasmę.
    Ačiū jums už šią perteiktą baltreliginę patirtį.

    Atsakyti
    • lyvis says:
      prieš 11 metų

      Šioje gražioje moteryje pikti velniai veisiasi.lyvis

      Atsakyti
  3. Skalvis says:
    prieš 11 metų

    Manau, jog čia galima ginčytis be galo krašto. Man šie žmonės įrodo, jog dar ne visi susitaikė su Lietuvos praradimu ir svajonė apie Laisvą ir Nepriklausomą Lietuvą dar gyva.

    Atsakyti
  4. Baltas says:
    prieš 11 metų

    Labai geras pokalbis. Daugybė žmonių atlieka senąsias apeigas to neįvardindami, to nesuprasdami. Kai pasikalbi su jais, paaiškėja, kad yra tikrieji senojo tikėjimo saugotojai. Tai persiduoda pasąmonėje, su motinos pienu, su ąžuolo šlamėjimu, su šaltinio versme.

    Atsakyti
  5. Elgetas says:
    prieš 11 metų

    “Lietuva tikyba menulis”–Klaudius Ptolemejus.Aisciai,rutai iir mozurai turejo savus panteonus.Proteviai tikejo,kad dausos yra dvi:Jeruzale ir Menulis.I ten patenka kariai su dumais.Zuves tevas stebi neklauzadus vaikus ir verkia ,retkarciais barasi…patekau i kita planeta ir bandau susivokti,

    Atsakyti
  6. lyvis says:
    prieš 11 metų

    Gražiai kalba Trinkūnienė, bet kodėl nesisako kad pati save išsirinko krivę. lyvis

    Atsakyti
  7. Ženklas says:
    prieš 11 metų

    Man labai patiko gerbiamos Krivės Inijos, tiesa kitur, pavartoti žodžiai ,,Romuvos tauta“. Ir čia dabar labai išmintingai pasakyta,- šventės, kurias švenčiame mes romuviai yra ne tik mūsų, bet ir visų lietuvių.

    Atsakyti
  8. Elgetas says:
    prieš 11 metų

    Prasau pagalbos:”porrima”rr-ziemos svente.As zinau dvi: kaledos ir gavenia.Abi netinka.Ziezmaris tiktu,bet ar jis buvo”?O juk Parasyta”neisgalvok nauju dievu”.Gal kas zinot kitokias ?Sitas zodis yra zvaigzdes pavadinimas,ji mini Prolomejus.Jai 2000 metu…va taip zodis po zodzio,pamazu pamazu,miglose prada rodytis didingas prapuolusios Lietuvos dangoraizis.

    Atsakyti
  9. Rugilė Daujotaitė says:
    prieš 11 metų

    Be galo ačiū, Krive Inija Trinkūniene ir Audry Antanaiti, už šį pokalbį. Džiaugiuosi, kad Romuva gyvuoja, auga. Ir aš greitu metu tapsiu jos dalimi!
    Su meile ir šviesa,
    Rugilė Daujotaitė

    Atsakyti
    • Inija says:
      prieš 11 metų

      Ačiū, Rugile, žaviuosi nuostabiu Jūsų balsu ir laukiame Romuvoj!

      Atsakyti
  10. Proistorikas geofizikas inž. Romualdas Zubinas says:
    prieš 11 metų

    Gerbiamas Audriau, gerbiama krivė Inija dar nepasakė, kad:
    – krikščioniškosios apeigos bei rūbai, yra nukopijuoti būtent nuo arijų-baltų apeigų ir apeiginių apdarų;
    – arijų baltų rūbams, anot šaltinių, jau per 3800 metų! Būtent tada jie, mūsų protėviais, buvo nugabenti į Centrinę bei Vakarų Europą, kur pradžioje pagimdė KELTŲ o vėliau, daėję iki svieto galo, ir GALŲ (dabar prancūzų) kultūras;

    Atsakyti
  11. Andrius says:
    prieš 11 metų

    Centralizuotų kultų išsigimėliai visada bijo ir bando sumenkinti tikrą, natūraliai iš senų laikų susiklosčiusį tikėjimą. Atmeskit krikščioniškas, šūdulmoniškas ir kitas nesąmones ir pasigilinkit į daugiadievius reikalus. Gal nerasit visų durnų atsakymų į kasdienius klausimus, bet bent jau nesikapstysit žydų psichinių ligų sukeltuose kliedesiuose ir šūduose.

    Atsakyti
  12. Geofizikas proistorikas inž. Romualdas Zubinas says:
    prieš 11 metų

    Arijų-baltų tikėjimo gyvastingumą tūkstantmečiais palaikė šio tikėjimo giliausios šaknys!!!
    Bet, ar mūsų laikų arijai-baltai, save vadinami romuviais, pažįsta jas? Iš visko regiu, kad NE!
    Mūsų protėviai savo tikėjimą siejo su gamtoje vykstančiais fizikiniais procesais, kuriuos stebėjo daugel tūkstantmečių! Ar stebi juos mūsų romuviai šiais laikais? NE! Ar pažįsta juos? NE!
    Beje, kas? kodėl? ir kaip? vyksta gamtoje jau yra įminta ir išdėstyta inž. Romualdo Zubino knygose “Perkūnas”, “Per praeitį į ateitį”, “Pažadinta praeitis”, “Praregėjimas” ir “Praeitis ir Ateitis”.
    Tad ryšys su praeitimi jau yra atkurtas! Tuo pačiu yra atkurtas ir ryšis tarp senojo bei naujojo tikėjimų!
    Tad romuviams atėjo laikas susipažinti su nurodytomis (mūsų laikais mokslininkais vis dar nepripažintomis!) knygomis ir geriau pažinti savo protėvių tikėjimą ir šio tikėjimo šaknis!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto:

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • info apie Kaune rodys filmą „Pasmerktųjų kariuomenė“ apie tragiškas Sedos kautynes
  • Rimgaudas apie Kaune atkurtas prieš 400 metų išnykęs tauras – vienas įspūdingiausių Europos žvėrių
  • +++ apie Kaune rodys filmą „Pasmerktųjų kariuomenė“ apie tragiškas Sedos kautynes
  • taiva apie Kaune rodys filmą „Pasmerktųjų kariuomenė“ apie tragiškas Sedos kautynes

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pasirašyta sutartis dėl beveik 12 km ruožo kelio Kaunas–Prienai–Alytus atnaujinimo
  • Pabradėje iškilmingai sutikti naujos JAV rotacijos kariai
  • Barono Renne kodas: miesto tapatybės paieškos
  • Kokius duomenis reikia paruošti prieš užsakant armatūrą statyboms

Kiti Straipsniai

Marius Kundrotas Vilniaus arkikatedros ir Valdovų rūmų fone

M. Kundrotas. Tarp sekuliarizmo ir klerikalizmo

2026 11 07
Berniukas prie Šventos pilkapyno 2 šventosios ugnies aukuro

D. Vaiškūnienė, J. Vaiškūnas. Po šimtmečių pertraukos Lietuvoje vėl pilami pilkapiai – gimsta Šventos pilkapynas 2

2026 10 26
Religijų simboliai ir teisingumo svarstyklės Lietuvos Seimo posėdžių salės fone – simbolinė iliustracija

Seime bus svarstomos religinių bendrijų valstybės pripažinimo bėdos (tiesioginė transliacija)

2026 10 26
Konstitucija, religijų simboliai ir Seimas – religinių bendrijų pripažinimo iliustracija

Seime bus svarstoma, ar religinių bendrijų pripažinimas netapo politikų valios klausimu

2026 10 25
Iliustracinis koliažas: Jehovos liudytojų bendriją simbolizuojantys žmonės, Konstitucinio Teismo pastatas ir Seimo sprendimą žymintis mygtukas „NE“.

Konstitucinis Teismas nagrinės Jehovos liudytojų valstybės pripažinimo bylą

2026 10 24
Vėlinių–Ilgių šventės dalyviai prie apeiginės ugnies Rokantiškių pilkapyne

Rokantiškių pilkapyne 27-ąjį kartą bus švenčiamos Vėlinės–Ilgės

2026 10 23
Akademikas Alvydas Jokubaitis skaito paskaitą Lietuvos mokslų akademijoje

Akademiko A. Jokubaičio paskaita „Religija ir politika“ – apie tikėjimą, valstybę ir žmogaus gyvenimo prasmę

2026 10 23
Jauna moteris aukštaitiškais tautiniais drabužiais Vilniaus senamiestyje, už jos – didelė įvairių tautybių žmonių su lagaminais minia

K. K. Urba. Ar išsaugosime Lietuvą ir jos kultūrą? (II)

2026 10 12
Medkopio šventė

Dar daugiau apie bites – Medkopio šventėje

2026 08 11
Neopagonybė

M. Lietuvis. Dėl sąvokos „pagonis“

2026 08 07

Skaitytojų nuomonės:

  • info apie Kaune rodys filmą „Pasmerktųjų kariuomenė“ apie tragiškas Sedos kautynes
  • Rimgaudas apie Kaune atkurtas prieš 400 metų išnykęs tauras – vienas įspūdingiausių Europos žvėrių
  • +++ apie Kaune rodys filmą „Pasmerktųjų kariuomenė“ apie tragiškas Sedos kautynes
  • taiva apie Kaune rodys filmą „Pasmerktųjų kariuomenė“ apie tragiškas Sedos kautynes
  • Rimgaudas apie Kaune atkurtas prieš 400 metų išnykęs tauras – vienas įspūdingiausių Europos žvėrių
Kitas straipsnis

A. Račas. Ša, kolaborantai! 

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI | termogaminiai.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai