Gegužės 6 dieną latvių senojo tikėjimo išpažinėjai dievturiai rengia ypatingą renginį – pagoniškos šventyklos atidarymą. Šventykla bus atidaryta Dauguvos upės saloje prie Lokstenės miestelio.
Šventyklos atidarymo apeigos prasidės 11 valandą ir tęsis visą dieną. Į šventyklos atidarymą pakviesti ir Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ atstovai – Krivė ir Romuvos vaidilos.
Apie Dievturius 2010 metais pasakojo Jonas Trinkūnas.
Dievturyba – tikėjimas tęsiantis senovės baltų religiją, gyvavusią Latvijoje iki krikšto įvedimo XIII a. Pavadinimas kildinamas iš žodžių „Dievo turėjimas“. Dievturių judėjimą 1922 m. įkūrė istorikas, acheologas ir kraštotyrininkas Ernests Brastiņš (1892-1942), rinkęs medžiagą apie senovės latvių šventyklas bei pilis ir mitologiškai nagrinėjęs latvių dainas, 1932 m. parašęs „Dievturių katekizmą“ („Cerokslis“). 1940 m. sovietai okupavo Latviją, dievturius uždraudė, o E.Brastinšą nužudė Rusijos kalėjime. 2006 m. jam pastatytas paminklas Kronvaldo parke Rygoje.
Dievturyba – panteistinis tikėjimas. Visagaliu laikomas Dievas, kiti svarbūs dievai ir deivės – Perkūnas, Laima, Mara, Jūros Motė, Vandens Motė, Upių Motė. Dievturyba moko, jog žmogų sudaro trys formos: kūnas (miesa), dvasia (dvēsele) ir vėlė (velis).
Dabartinis dievturių vadovas Valdis Celms. Apie dievturius ir dievturybą yra išleistos knygos – E.Brastinšo „Ceroklis“ ir „Mūsu dievestības tūkstošgadīgā apkarošana“ („Mūsų tikėjimo tūkstantmetė kova“), Valdžio Celmso „Baltų ženklai ir simboliai“ ir naujausia, 2016 metais išėjusi V. Celmso knyga – „Baltų tikėjimo pagrindai („Baltu Dievestības Pamati“). Į lietuvių kalbą yra dr. Dainiaus Razausko išversta žymaus poligloto Pėterio Šmito (1869-1938) „Latvių mitologija“ (1918, 1926), taip pat žymiausio lietuvių latvisto prof. Alvydo Butkaus knygos. Dievturiai leidžia laikraštį „Labietis“.
Latvių Folk groupė „Vilkači“ ir kt.:
Sveikinam braliukus latvius.Šaunuoliai.Gal ir Lietuva sulauks kada tokios šventės.
SVEIKINAM LATVIUS IR DŽIAUGIAMĖS, KAD JIE GERBIA SAVO PROTĖVIŲ SENĄJĮ TIKĖJIMĄ IR DRĄSIAI STATO ŠVENTYKLAS, NEAPLEIDŽIA DIEVTURYBOS.
KADA MES LIETUVOJE TURĖSIME ŠVENTYKLĄ? AR ILGAI DAR SLĖPSIMĖS GOJUOSE PO ĄŽUOLAIS, PRIE DUBENĖTŲ AKMENŲ UGNELĖS?
Vilniaus arkikatedra l. tinka šventyklai, tik reikia aukurą įrengti viduryje jos.
Liuks, man patinka.
Sveikinkimos, ir linksmimos – kur tiktai beesą. Atgimimas. Gyvas – gležnai galingas, tarsi pirmoji Jorė jorėsianti ir
jorėsianti vėl, nuolatos atgimstant Tavyje, Manyje – M U M Y S E. Dėkui latviams už šią tikrovę – tvirtovę. Bendrą!