Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) suprojektavo ir patvirtino 2483 naujus valstybinės žemės sklypus, kurių bendras plotas siekia 3332 hektarus.
Daugiausia naujų sklypų šiemet sudaryta Vilniaus regione – 837 ir Kauno regione – 649.
Laisvos valstybinės žemės formavimas yra viena svarbiausių NŽT veiklos krypčių. Tik suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės sklypai gali būti parduodami, išnuomojami, perduodami panaudai ar patikėjimo teise. Tai leidžia valstybinę žemę naudoti efektyviai ir generuoti pajamas valstybei bei savivaldybėms.
„Kad valstybinė žemė galėtų kurti naudą valstybei ir visuomenei, pirmiausia ji turi būti suformuota kaip konkretus nekilnojamojo turto objektas – su aiškiomis ribomis, paskirtimi ir naudojimo sąlygomis. Tik tada sklypai gali būti parduodami, nuomojami, perduodami naudoti ar pritaikomi svarbiems šalies infrastruktūros projektams. Šiandien Lietuvoje vis dar yra reikšmingi nesuformuotos valstybinės žemės plotai, todėl vienas svarbiausių Nacionalinės žemės tarnybos tikslų yra didinti suformuotų sklypų apimtis“, – sako NŽT vadovas Dovydas Petraška.
Žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami gavus prašymus atkurti nuosavybės teises, suformuoti žemės sklypus asmeniniam ūkiui, išnuomoti ar parduoti valstybinę žemę. Projektų rengimo metu nustatomos žemės sklypų ribos, plotas, paskirtis, naudojimo sąlygos, taip pat suplanuojami privažiavimo keliai, servitutai, apsaugos zonos bei kiti svarbūs teritorijų naudojimo aspektai.
Formuojant valstybinės žemės sklypus įvertinami teritorijų planavimo, infrastruktūros, aplinkosaugos ir kiti svarbūs aspektai, suderinami gyventojų, savivaldybių bei valstybės interesai.
Parengta pagal NŽT pranešimą
