A. Karčiauskaitė-Jankauskienė. Poezijos pavasaris prasidėjo ir… pasibaigė

„Poezijos pavasaris“ baigėsi gražiu renginiu Vilniuje, Šv. Kotrynos bažnyčioje. Be poezijos, skambėjo ir brolių Petreikių nuostabi muzika. Ir mintimis vėl sugrįžtu prie „Poezijos pavasario“ vakaronės ant jotvingių-sūduvių piliakalnio Eglinėje. Vakaro saulė skverbėsi pro medžių lapus, o šiaurės vakarų vėjas, kad ir kiek stengėsi, nenupūtė nei žodžių, nei dainų.

Vakarą, laumių maudynių scena iš naujo spektaklio „Eglė – žalčių karalienė“, pradėjęs Punsko LKN jaunimo teatras „Kregždė“, nuo pirmos akimirkos visus panardino į mistinę aplinką. Režisierė Monika Valinčiūtė kūrybingai išnaudojo piliakalnio kalvą spektaklio mizanscenai ir atvėrė vartus į poezijos pasaulį.

Pirmąją skaityti eilių pakvietėme viešnią, šių metų „Poezijos pavasario“ laimėtoją Giedrę Kazlauskaitę. Retai taip pasiseka, kad kviestas svečias būtų ir ką tik paskelbtas šventės laimėtoju.

Giedrė Kazlauskaitė, poetė, kritikė, eseistė, Vilniaus universitete baigusi lietuvių literatūros studijas, dabar ten dirba partnerystės docente.

Ji daug bendradarbiavo su įvairiais dienraščiais („Bernardinai.lt“, „Verslo žinios“, LRT, katalikų radijo „Mažoji studija“), 14 metų buvo kultūrinio laikraščio „Šiaurės Atėnai“ vyriausioji redaktorė. Pernai išleista jos penktoji knyga „Marialė“, už kurią autorė buvo apdovanota Jotvingių premija, o šiais metais tapo „Poezijos pavasario“ laimėtoja.

Stabtelėkime prie paties knygos pavadinimo

Marialė. Kas tai? Marialės – tai stebuklų knygos, kuriose nuo XII a. buvo surašomi Mergelės Marijos padaryti stebuklai. Todėl ir šioje knygoje yra ne tik šių laikų chaoso, bet ir tikėjimo temų. Šiose poetės eilėse daug skaudžių, sudėtingų temų – tai konfliktai, karai, pabėgėliai, klimato pokyčiai.

Daug įvairiausių klausimų ir abejonių. Poetas Marius Burokas, kuris Punske viešėjo ne taip jau seniai, šios knygos pristatyme sakė, kad jam patinka religijos ir tikėjimo paprastumas ir gaivumas, ir kad poetei tai ne žaidimas (krikščionybės praktikavimas), o apmąstymas ir bandymas tai išgyventi savimi.

Antroji vakaro viešnia – Laima Kreivytė

Tai ne tik poezijos pasaulyje žinomas žmogus, bet plačiai ir energingai dirbantis meno srityje. Laima Kreivytė yra poetė, parodų kuratorė, dailės kritikė, baigusi dailės istorijos ir teorijos studijas Vilniaus dailės akademijoje ir šiuo metu yra akademijos docentė.

Ji buvo apdovanota Nacionaline kultūros premija, o jos biografijoje – daugiau nei pusšimtis kuruotų parodų, tarptautinės bienalės, daugybė sumanymų ir pasirodymų Lietuvoje ir užsienyje.

Kultūrinėje spaudoje tikrai aptiksite Laimos Kreivytės įvairių straipsnių, interviu, kuriuos visuomet verta paskaityti. Jie įdomūs, įvairiapusiški, apimantys įvairias sritis, ir meną, literatūrą, lygias galimybes.

Nors ji ne filologė, literatūros lauke ji jau seniai. Pirmuosius eilėraščius pradėjo rašyti dar mokykloje, o jos knygą „Artumo aritmetika“ Erika Drungytė apibūdino kaip ryškią, autentišką, santūriai atvirą, skaudžią ir ironišką.

Iš Vilniaus į „Poezijos pavasario“ renginį mūsų krašte atvyko taip pat poetas, dramaturgas, haiku ir haiga kūrėjas Dainius Dirgėla.

Vilniaus universitete baigęs lietuvių kalbos bei literatūros ir klasikinės filologijos studijas, buvęs garsios poetų grupės „Svetimi“ narys, poetas yra išleidęs ne vieną eilėraščių knygą. Be literatūros, jis domisi fotografija, Japonijos poezijos papročiais, aktyviai dalyvauja Lietuvos ir tarptautiniuose poezijos renginiuose, veda kūrybinius užsiėmimus.

Jo eilės dažniausiai būna ironiškos, žaismingos savi-refleksijos ir aplinkos refleksijos. Jos kelia šypseną. Skaitai ir šypsaisi. Dažnai eilėraštis baigiasi kažkaip kitaip, kažkur kitur, nei prasidėjo. Knygos pradžioje nustembi, vėliau jau lauki, o kas toliau, kuo dabar pasibaigs šis eilėraštis.

Ir viskas tokiais paprastais žodžiais, kasdieniškais, tačiau kartu ir kitaip, nepaprastai skambančiais. Skaitant apima lengvumo jausmas. Net susidaro įspūdis, kad eiliavimas yra labai paprastas dalykas. Atsisėdai ir parašei. Pats poetas yra sakęs, kad jam eilėraštis pasirašo, arba ne.

Tačiau nereikėtų pasiduoti iliuzijai, kad viskas labai paprasta. Aidas Marčėnas apie vieną Dainiaus Dirgėlos ankstesnę knygą yra sakęs: „paradoksas, nelėkšto poetinio anekdoto teritorija“.

Eiles vakaronės metu skaitė ir mūsų krašto poetai: Algis Uzdila, Janina Aleksaitė, Sigitas Birgelis. Taip pat ir viešnia iš Amerikos Jolanta (Kalinauskaitė) Blanco.

Šiuo metu ji gyvena JAV, kur ir pradėjo rašyti eiles, pasakas vaikams, ontologinę poeziją ir satyrą. Keletas jos eilėraščių publikuoti JAV lietuvių „Poezijos pavasario 2026“ almanache „Zenitas“. Jolantą Blanco su Punsku sieja žurnalistinis darbas „Aušros“ redakcijoje dar prieš išvykstant į Ameriką.

Vakarą praskaidrino ir folkloro ansamblis „Šalcinukas“, sudainavęs visiems keletą gražių dainų, tarp jų ir dzūkišką, bei sutartinę. Dėkojame jų vadovei Irenai Kalinauskienei už pakankliavimą, nes, kaip žinia, šie metai Lietuvoje yra paskelbti kanklių metais. O vaikams dėkui už gražų liaudiškų melodijų skambesį ant piliakalnio.