Akademinės kalbos tyrimas rodo žemą raštingumo lygį

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), atsižvelgdama į tai, kad universitetinių studijų kalbos taisyklingumas turi įtakos ne tik mokslo kalbos raidai, bet ir bendrajam visuomenės raštingumui, 2013–2014 m. atliko aukštųjų mokyklų vadovėlių, magistro darbų ir daktaro disertacijų santraukų kalbos vertinimą.

Tyrimas parodė, kokia kalba bendrauja akademinė bendruomenė, kokios profesinės kalbos pagrindus universitetuose įgyja studentai, kartu išryškino lietuvių kalbos mokymo bendrojo ugdymo mokyklose trūkumus.

VADOVĖLIAI. Įvertinta trečdalis aukštųjų mokyklų 2010–2012 m. išleistų vadovėlių. Iš 77 vertintų vadovėlių tik 6 kalba atitiko taisyklingumo reikalavimus, 20 vadovėlių kalba šiuos reikalavimus atitiko tik iš dalies, o 51 vadovėlio, tai yra daugiau nei dviejų trečdalių vertintų vadovėlių, kalba neatitiko taisyklingumo reikalavimų. Juose palikta didžiųjų kalbos klaidų, įvairių sintaksės, leksikos, skyrybos klaidų ir trūkumų. Kai kurie vadovėliai visiškai neredaguoti – tai rodo ne tik nepakankamą dėmesį akademinės leidybos kokybei, bet ir atsainų požiūrį į studijose vartojamą kalbą.

MAGISTRO DARBAI. Įvertinta 1068 aukštosiose universitetinėse mokyklose 2013 metais apgintų magistro darbų kalba (lituanistinių studijų programų darbai nevertinti). Nustatyta, kad nemaža dalis darbų – apie 38 proc. – neatitinka kalbos taisyklingumo reikalavimų, t. y. dešimtyje puslapių rasta nuo 21 iki 60 ir daugiau klaidų. 44 proc. darbų įvertinti vidutiniškai ir tik 18 proc. darbų kalba taisyklinga. Pabrėžtina, kad ne visos aukštosios mokyklos, vertindamos magistro darbus, atsižvelgia į kalbos taisyklingumą – net 32 proc. aukščiausiu balu (puikiai) įvertintų darbų yra žemo raštingumo.

DAKTARO DISERTACIJOS. Nustatyta, kad kai kuriose aukštosiose universitetinėse mokyklose tik iš dalies įgyvendinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Mokslo doktorantūros nuostatų 22 punktas, kuriame nurodyta, kad disertacija turi būti parašyta taisyklinga kalba. Įvertinus 714 daktaro disertacijų santraukų kalbą, paaiškėjo, kad 17 proc. santraukų kalba neatitiko taisyklingumo reikalavimų, 31 proc. santraukų kalba šiuos reikalavimus atitiko tik iš dalies.

Remdamasi tyrimo rezultatais VLKK atkreipė Lietuvos universitetų rektorių konferencijos dėmesį į nepakankamą lietuvių kalbos kokybę aukštojo mokslo srityje. Kalbos komisijos pirmininkės D. Vaišnienės nuomone, aukštosios mokyklos, teikiančios universitetinį išsilavinimą, kuriančios mokslo ir profesinę kalbą, turėtų daugiau dėmesio skirti kalbos taisyklingumui. Pasiūlyta užtikrinti aukštųjų mokyklų vadovėlių ir daktaro disertacijų kalbos kokybę, vertinant baigiamuosius darbus nustatyti kalbos taisyklingumo kriterijų, o studentams, rengiantiems darbus, teikti kalbos konsultacijas.

VLKK ir Lietuvos universitetų rektorių konferencija, atsižvelgdamos į nepakankamą studentų raštingumą ir kalbinį pasirengimą studijuoti aukštosiose mokyklose, kreipėsi į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrą Dainių Pavalkį ir pasiūlė stiprinti lietuvių kalbos mokymą bendrojo ugdymo mokyklose, suteikti jų absolventams tinkamus lietuvių kalbos pagrindus.