Šeštadienis, 5 rugsėjo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Mokslas Astronomija ir kosmonautika

Pirmojo lietuviško palydovo kūrėjas V. Buzas: „Nebijokite pradėti anksčiau, nei jaučiatės pasiruošę“

www.alkas.lt
2026-08-16 16:35:28
45
PERŽIŪROS
0
Palydovas

Palydovas | Pexels nuotr.

Rodos, dar visai neseniai Lietuvos, kaip visavertės Europos kosmoso industrijos žaidėjos ir naujovių kūrėjus, pozicija daugeliui būtų sukėlusi nuostabą.

Vis tik, per pastarąjį dešimtmetį padėtis stipriai pasikeitė, o už daugybės šių reikšmingų pokyčių stovi Vytenis Buzas – pirmojo lietuviško palydovo kūrėjas, kosmoso technologijų įmonės „NanoAvionics“ bendraįkūrėjas ir aukštųjų gynybos technologijų verslo „Unmanned Defense Systems“ vadovas.

VILNIUS TECH alumnas tikina – nors šie pasiekimai ir džiugina, vis vien svarbiausias yra prasmės, kurį suteikia jo veikla, jausmas.

Nuo žaidimų iki tikrų naujovių

Šiandien Vytenio Buzo vardas puikiai žinomas tiek plačiajai visuomenei, tiek aviacijos ir gynybos sektoriaus profesionalams. Jis – vizionierius, inovatorius ir aukštųjų kosmoso bei gynybos technologijų kūrėjas, aistrą tam pajutęs dar vaikystėje.

Jau tuomet jį labai domino aviacija, kosmosas, konstruktoriai, įvairūs modeliavimo, kūrybiniai, o vėliau – ir kompiuteriniai žaidimai bei skrydžių simuliatoriai.

„Mokykloje taip pat labiausiai domino fizika ir viskas, kas susiję su inžinerija bei kūryba. Manau, tas noras suprasti, kaip veikia sudėtingos techninės sistemos, ir kurti kažką savo, natūraliai nuvedė į inžineriją, aukštųjų aviacijos ir kosmoso technologijų sritį“, – savo sėkmės istoriją pradeda V. Buzas.

Pirmasis karjeros žingsnis – studijų pasirinkimas – taip pat buvo labai kryptingas: abiturientas pasirinko Aviacijos mechanikos inžinerijos studijų programą VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos institute (AGAI). Tai jam atrodė vieta, kur galima ne tik gauti teorinių žinių ir stiprų techninį pagrindą, bet ir prisiliesti prie realių projektų bei inžinerinės kultūros.

„Čia galėjau atlikti bandymus, išbandyti savo sumanymus ir mokytis per praktiką. Daug dalykų prasidėdavo kaip smalsumas ar „žaidimas“ – nuo konstravimo, modeliavimo, elektronikos iki pirmųjų rimtesnių technologinių projektų, kurie vėliau virto tikrais gaminiais, naujovėmis ir įmonėmis“, – dalijasi aeronautikos inžinierius. aviacijos inžinierius.

Europos kosmoso agentūra
Europos kosmoso agentūra | Vikipedijos nuotr.

Universitete – galimybė susidurti su tikrais iššūkiais

Vieni svarbiausių dalykų, kuriuos jis išsinešė iš studijų VILNIUS TECH – supratimas, kaip sistemiškai spręsti problemas ir galimybė gana anksti susidurti su realiais technologiniais iššūkiais. Projektai, prie kurių jis prisidėjo, lavino gebėjimą priimti sprendimus esant ribotam laikui, resursams ar vyraujant neapibrėžtumui.

Tokia patirtis, anot V. Buzo, labai greitai išmokė dirbti komandoje, išugdė atsakomybės jausmą ir supratimą, kad inžinerijoje svarbi ne tik idėja, bet ir gebėjimas ją įgyvendinti praktiškai.

„Be to, įgavau pasitikėjimo dirbti su kompleksiniais, o svarbiausia – multidisciplininiais projektais, ir supratau, kaip technologijos vystomos tikrame pasaulyje, kaip integruojama elektronika, mechanika ir programinė įranga.

Manau, labai svarbu kuo anksčiau pereiti nuo teorijos prie praktikos, nes būtent tada prasideda tikrasis mokymasis“, – įsitikinęs VILNIUS TECH AGAI alumnas.

Pirmasis lietuviškas palydovas – proveržis kosmoso industrijoje

Baigęs bakalauro studijas V. Buzas aukštųjų aviacijos ir kosmoso technologijų srityje kilo ir siekė vis aukščiau. Esminis proveržis įvyko 2014 m., kai jis kartu su kurso draugu Laurynu Mačiuliu 80-osioms Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą metinėms paminėti inicijavo pirmojo lietuviško palydovo projektą.

Prieš daugiau nei dešimtmetį sukurtas ir iš Tarptautinės kosminės stoties į kosmosą paleistas vienas iš dviejų pirmųjų lietuviškų palydovų „LituanicaSAT-1“ tapo didžiuliu žingsniu, prisidėjusiu prie šalies proveržio kosmoso industrijoje ir Lietuvos, kaip stiprios Europos kosmoso sektoriaus žaidėjos, vardo užtvirtinimo. Tiesa, pats V. Buzas tuo metu nesijautė kuriantis istoriją.

„Darbas prie palydovo – vienas svarbiausių mano karjeros žingsnių, tik tuo metu daugiau koncentravausi į darbą ir techninius iššūkius. Vis tik, šiandien suprantu, kad tai buvo labai svarbi akimirka Lietuvos kosmoso industrijai ir daugeliui žmonių jis tapo simboliniu proveržiu“, – sako „LituanicaSAT-1“ kosminės misijos vadovas.

Nuo startuolio iki tarptautinio kosmoso technologijų verslo

Šios misijos pagrindu 2014 m. gimė kosmoso startuolis „NanoAvionics“, kuris per mažiau nei dešimt metų tapo tarptautiniu kosmoso technologijų verslu, dirbusiu su NASA, ESA ir kitais pasauliniais klientais.

Tiesa, iš pradžių jam teko susidurti su daugybe iššūkių, iš kurių bene didžiausias – įrodyti, kad maža Lietuvos komanda gali kurti pasaulinio lygio kosmoso technologijas ir išauginti globalią įmonę.

„Pradžioje buvo daug skepticizmo, tačiau rezultatai, disciplina ir tarptautiniai klientai palaipsniui pakeitė požiūrį. Didžiuojuosi, kad pavyko kurti technologijas Lietuvoje ir suburti stiprias komandas, galinčias varžytis tarptautiniu mastu.

Be to, tokiuose sektoriuose nuolat tenka dirbti aukšto neapibrėžtumo sąlygomis, todėl kritinių akimirkų tikrai buvo. Jų metu padėdavo komanda, gebėjimas greitai mokytis, prisitaikyti ir nebijoti prisiimti atsakomybės už sudėtingus sprendimus“, – dalijasi „NanoAvionics“ bendraįkūrėjas V. Buzas.

Šiuo metu gynybos sektoriuje su savo gynybos technologijų įmone „Unmanned Defense Systems“ dirbantis inžinerius pastebi, kad sugebėjimų greitai mokytis ir tobulėti Lietuvai tikrai netrūksta – jo manymu, Lietuva per artimiausius 10–20 metų turi daug potencialo augti aukštųjų technologijų srityse, ypač – kuriant aviacijos, kosmoso, gynybos ir dvigubos paskirties technologijas.

„Turime stiprių inžinierių, lankstumo ir gebėjimą greitai kurti naujoviškus gaminius, kurie gali būti konkurencingi globaliai“, – priduria jis.

Prasmės jausmas – svarbiau nei pripažinimas

O kaip tapti stipriu inžinieriumi ir įsitvirtinti šioje srityje? Svarbiausia – smalsumas, disciplina ir gebėjimas nuolat mokytis, taip pat sisteminio mąstymo, komandinio darbo, programavimo bei praktinės inžinerijos įgūdžiai, tikina inovatorius.

Sėkmingai karjerai būtinas ir kitas veiksnys, kuris dažnai pamirštamas – tai tikėjimas savo veikla ir jos prasme, kuris laimi prieš pripažinimo ir šlovės troškimą. Tai – pagrindinis motyvacijos variklis, padedantis judėti, kai paskatinimų ir tikėjimo iš išorės trūksta.

„Ilgalaikėje perspektyvoje vien pripažinimo neužtenka. Mane visada labiau vedė noras kurti sudėtingas, globaliai konkurencingas lietuviškas technologijas, spręsti realias problemas ir matyti, kad tavo darbas turi poveikį ir kuria realią vertę – stiprina valstybės saugumą, technologinį savarankiškumą ir kuria aukštos pridėtinės vertės industriją Lietuvoje“, – dalijasi VILNIUS TECH alumnas.

Norint ką nors pasiekti svarbi ne tik motyvacija bei prasmė, bet ir kantrybė. Progresą dažniausiai lemia ne talentas, o nuoseklumas ir gebėjimas ilgai dirbti net tada, kai rezultatai dar nematomi, vieną didžiausių karjeros pamokų įvardija V. Buzas.

„Taip pat labai svarbu nebijoti pradėti anksčiau, nei jautiesi visiškai pasiruošęs. Taigi, jeigu domina technologijos, aviacija, kosmosas ar gynyba – tikrai verta bandyti. Tai sritys, kuriose šiandien vyksta labai greiti pokyčiai, o motyvuoti žmonės turi galimybę kurti dalykus, darančius realią įtaką pasauliui“, – abiturientams pataria inovatorius.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Orbitoje – dar vienas lietuviškas „NanoAvionics“ palydovas
  2. Lietuviškas palydovas Lituanica SAT-1 jau šiemet pakils į kosmosą (video)
  3. Lietuvos kosmoso technologijų vadovai verslo plėtojimui pasirinko lėšų vienijimą
  4. „LituanicaSAT-1“ prabils: Linkėjimai visiems lietuviams visame pasaulyje! (video)

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Tyrėjai, apžiūri sudužusį droną prie krovininio lėktuvo oro uoste.
Užsienyje

Diversijų banga Europoje: ar Rusija perkelia karą už Ukrainos ribų?

2026 09 05
Pašto ženklas Plungės dvaras
Architektūra

Žemaitijos Versalis atsidūrė ant pašto ženklo: įamžinti Plungės dvaro rūmai

2026 09 05
Malborko pilis
Istorija

Pirmą kartą parodoje – išsami pažintis su Malborko pilimi ir Kryžiuočių ordinu

2026 09 05
Nemirsetos kurhauzas
Istorija

Paveldo komisija įspėja dėl Nemirsetos kurhauzo atvejo

2026 09 05
Nacionalinė dailės galerija
Istorija

Sugrįžta Nepriklausomybės istorijai skirta konferencija: kvies diskutuoti apie posttiesą

2026 09 05
Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Nagojos miesto muziejaus paroda „Lietuva – dainos, aidinčios Baltijos miškuose
Kultūros paveldas

Miškai, dainos ir kelias į laisvę: Japonijoje atveriama parodą apie Lietuvą

2026 09 05
Europos parlamentas
Gamta ir ekologija

EK kviečia visuomenę išsakyti nuomonę dėl naujų genominių būdų taikymo augalams

2026 09 05
Policija
Lietuvoje

Policija paskelbė rugsėjo patikrinimus

2026 09 04
Elektra
Lietuvoje

ESO didina kompensacijas už tiesioginius nuostolius 

2026 09 04
Audros padariniai
Lietuvoje

Kazlų Rūda atšaukė ekstremalięją padėtį

2026 09 04
Ekonomika
Lietuvoje

Prezidentas su ministrais aptarė verslo skatinimo ir šešėlinės ekonomikos mažinimo

2026 09 04
L. Kasčiūnas ir M. Sinkevičius
Lietuvoje

Ministras Pirmininkas su TS-LKD pirmininku sutarė bendradarbiauti

2026 09 04

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bartas apie Diversijų banga Europoje: ar Rusija perkelia karą už Ukrainos ribų?
  • Mikabalis apie M. Kundrotas. Apmąstant kultūrinius karus
  • Mikabalis apie M. Kundrotas. Apmąstant kultūrinius karus
  • klaustukas apie Diversijų banga Europoje: ar Rusija perkelia karą už Ukrainos ribų?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Telefonas vietoje automobilio rakto: kaip veikia technologija ir ar saugu?
  • Kur dingsta vasariška energija ir kaip ją išlaikyti?
  • Ką daro periodontologas ir kuo jis skiriasi nuo paprasto odontologo?
  • Diversijų banga Europoje: ar Rusija perkelia karą už Ukrainos ribų?

Kiti Straipsniai

Tyrėjai, apžiūri sudužusį droną prie krovininio lėktuvo oro uoste.

Diversijų banga Europoje: ar Rusija perkelia karą už Ukrainos ribų?

2026 09 05
Marius Kundrotas opozicija Europoje ar opozicija Europai koliažas

M. Kundrotas. Apmąstant kultūrinius karus

2026 09 05
Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Nagojos miesto muziejaus paroda „Lietuva – dainos, aidinčios Baltijos miškuose

Miškai, dainos ir kelias į laisvę: Japonijoje atveriama parodą apie Lietuvą

2026 09 05
Ignas Vėgėlė be elektros likusiame name: atitirpęs šaldytuvas ir elektros tinklų gedimo šalinimo darbai

I. Vėgėlė. Apie ESO kompensacijas ir politikų pataikavimą „Ignitis“

2026 09 03
Po audros pažeistos elektros linijos ir elektros tinklų remonto darbai Lietuvoje

R. Garuolis. Milijonai pelno, milžiniški atlyginimai – o elektros tinklai neatlaiko audros

2026 09 03
Arvydas Juozaitis sporto rūmų ir žydų spaudos konferencijos fone

A. Juozaitis. Istorinė Lietuvos vagystė?

2026 09 03
Prezidentas Antanas Smetona atvyksta į Karo mokyklos 10 metų sukaktuves ir XI-os laidos išleistuvių iškilmes. Karo mokyklos viršininkas plk. P. Jurgaitis sveikinasi su Prezidentu. Iš kairės kariuomenės štabo viršininkas gen. ltn. P. Kubiliūnas, štabo plk. A. Šova. Kaunas, 1929 m. spalio 6 d. Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune

I. Jakubavičienė. A. Smetona ir nelengvi vidaus politikos sprendimai

2026 09 03
Vilniaus arkikatedroje rastos Lietuvos valdovų Aleksandro Jogailaičio, Elžbietos Habsburgaitės ir Barboros Radvilaitės karališkosios insignijos

V. Rukauskienė. Vytauto Didžiojo palaikų paslaptis: ką slepia Vilniaus katedros požemiai?

2026 09 02
Mergaitė apkabinusi didelio medžio kamieną

Lietuvos medžio finalininkų pristatymus dar galima papildyti

2026 09 02
Darius Antanavičius | Asmeninio archyvo nuotr.

D. Antanavičius. Apie kultūros protesto muzikologų veidmainiškumą

2026 09 02

Skaitytojų nuomonės:

  • Bartas apie Diversijų banga Europoje: ar Rusija perkelia karą už Ukrainos ribų?
  • Mikabalis apie M. Kundrotas. Apmąstant kultūrinius karus
  • Mikabalis apie M. Kundrotas. Apmąstant kultūrinius karus
  • klaustukas apie Diversijų banga Europoje: ar Rusija perkelia karą už Ukrainos ribų?
  • Kažin apie Sugrįžta Nepriklausomybės istorijai skirta konferencija: kvies diskutuoti apie posttiesą
Kitas straipsnis
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas lankėsi Vytauto Didžiojo karo muziejuje

Istorinė pogrindžio spaustuvė Kaune bus išsaugota kaip muziejinė vertybė

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai