Sąskaitoje palikti pinigai yra lengvai pasiekiami, tačiau ilgainiui jų vertę mažina infliacija. Tai ypač aktualu dabar, kai dalis gyventojų atsiėmė II pensijų pakopoje sukauptas lėšas ir sprendžia, kur jas laikyti. Viena iš svarstomų alternatyvų yra terminuotasis indėlis, tačiau jo sąlygos žmonėms vis dar kelia nemažai klausimų. Naujausia apklausa atskleidė, kas gyventojus labiausiai paskatintų rinktis indėlį.
„Dalis gyventojų terminuotojo indėlio nesirenka, nes baiminasi, kad prireikus negalės atsiimti savo pinigų. Tačiau viskas priklauso nuo konkretaus indėlio ir jo sąlygų. Dažniausiai savo lėšas galima susigrąžinti nutraukus indėlį prieš terminą – tokiu atveju atgaunama indėlio suma be kaupiamų palūkanų. Tad žmogui, kuris nenori investuoti ir prisiimti didesnės rizikos, indėlis gali būti paprastas būdas santaupas ne tik laikyti, bet ir iš jų uždirbti“, – sako „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.
„Urbo“ banko užsakymu atlikta reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad svarbiausias kriterijus renkantis terminuotąjį indėlį yra siūlomos palūkanos – jas nurodė 54 proc. apklaustųjų.
Beveik tiek pat gyventojų svarbi yra galimybė prireikus pasiekti savo pinigus: 46 proc. norėtų galėti išsiimti dalį lėšų nenutraukdami indėlio sutarties. O daugiau nei trečdalis, arba 35 proc., vertina ir galimybę indėlyje laikomą sumą papildyti.
Kaupti nori be suvaržymų
Apklausa parodė, kad patraukliausia papildoma indėlio sąlyga gyventojams būtų galimybė nutraukti sutartį neprarandant jau sukauptų palūkanų – ją pasirinko 55 proc. apklaustųjų.
J. Ivaška primena, kad terminuotasis indėlis nuo neterminuotojo skiriasi tuo, jog pinigai jame laikomi iki iš anksto sutartos datos. Nutraukus sutartį anksčiau, klientui grąžinama jo įnešta suma, tačiau sukauptos palūkanos paprastai prarandamos. Tačiau už ilgesniam laikui padėtas lėšas bankai neretai siūlo didesnes palūkanas.
„Už vienų metų terminuotąjį indėlį gali būti mokama, pavyzdžiui, 3,2 proc., o pasirinkus dvejų ar trejų metų laikotarpį – apie 3,7 proc. metinių palūkanų. Vis dėlto svarbu vertinti ne tik jų dydį, bet ir sąlygas. Rinkoje siūlomi ir neatšaukiamieji indėliai, kuriuose laikomų pinigų iki termino pabaigos atsiimti negalima. Tai padaryti leidžiama tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, netekus darbo ar artimojo, susirgus kritine liga, patyrus sunkią traumą. Tad prieš pasirenkant indėlį verta įvertinti, ar santaupas bus galima atgauti anksčiau“, – atkreipia dėmesį banko atstovas.
Apklausos duomenimis, apie 40 proc. gyventojų norėtų, kad dalį lėšų būtų galima išsiimti nenutraukiant indėlio sutarties, o vėliau jame laikomą sumą būtų leidžiama papildyti.Pasak J. Ivaškos, lankstesnės sąlygos indėliu paskatintų naudotis beveik 7 iš 10 gyventojų.
„Tai rodo, kad žmonės nenori suvaržymų ir siekia išlaikyti savo pinigų kontrolę. Jiems svarbu žinoti, kad prireikus dalį santaupų galės atsiimti, o finansinei padėčiai pagerėjus – tą patį indėlį vėl papildyti, nesudarant naujos sutarties. Tokį poreikį galėjo sustiprinti ir II pensijų pakopos patirtis: daugelis supranta, kad ilgalaikis kaupimas yra reikalingas, tačiau juos atgraso ribota galimybė pasiekti savo pinigus“, – svarsto specialistas.
Reikšminga finansinė nauda taip pat išlieka itin svarbiu kriterijumi: jei kitas bankas pasiūlytų 50 proc. didesnes indėlio palūkanas, banką svarstytų keisti 52 proc. respondentų, o dėl 20 proc. didesnių palūkanų – 25 proc.
„Iš visų grupių ryškiausiai išsiskiria didžiausias pajamas gaunantys gyventojai. Net 72 proc. respondentų, kuriems per mėnesį tenka daugiau kaip 1,5 tūkst. eurų, palūkanas nurodė kaip svarbiausią kriterijų renkantis indėlį. Šiai grupei ypač svarbus ir lankstumas – galimybė prireikus išsiimti dalį lėšų ar indėlį papildyti. Tokios sąlygos naudotis indėliu paskatintų beveik 80 proc. didžiausias pajamas gaunančių respondentų“, – priduria banko atstovas.
Kiek saugūs yra indėliai?
Pasak J. Ivaškos, indėlių grąža paprastai būna mažesnė nei rizikingesnių investavimo priemonių. Jei infliacija viršija mokamas palūkanas, indėlis nuo pinigų nuvertėjimo visiškai neapsaugo, tačiau jo poveikį sumažina. Vis dėlto, kitaip nei investuojant, būsima nominali indėlio grąža žinoma iš anksto ir nepriklauso nuo rinkų svyravimų.
„Indėliai laikomi viena mažiausios rizikos taupymo priemonių dar ir todėl, kad vieno žmogaus lėšos vienoje kredito įstaigoje apdraudžiamos iki 100 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad iki šios sumos laikomos santaupos yra apsaugotos“, – aiškina banko Verslo tarnybos direktorius.
Tuo pačiu jis atkreipia dėmesį, kad įprasto terminuotojo indėlio negalima valdyti dalimis, t. y. papildyti jau sudarytą indėlį arba atsiimti tik dalį pinigų, o likusius toliau laikyti tomis pačiomis sąlygomis.
„Norint reguliariai didinti kaupiamą sumą, tam labiau tinka kaupiamasis indėlis, kurį galima papildyti papildomais įnašais. Todėl prieš sudarant sutartį verta įsivertinti, ar svarbiau yra didesnė grąža, ar galimybė santaupas valdyti lanksčiau“, – sako J. Ivaška.
Parengta pagal „Urbo“ pranešimą
