Kokia yra studijų kokybė Lietuvoje, nuo ko ji priklauso ir kas galėtų ją pagerinti? Nuomonių yra daug, kaip ir daugybė sklandančių mitų. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) atliko didžiausią Lietuvoje studijų sistemai skirtą sociologinį tyrimą „Studijų kokybė Lietuvoje: suinteresuotųjų šalių požiūris“, – parodantį kaip studijų kokybę vertina skirtingos suinteresuotosios šalys.
Geriausiai studijų kokybę vertina doktorantai, prasčiausiai – darbdaviai
Studijų kokybę sudaro daug elementų, tačiau kaip bendrai ją vertina moksleiviai, studentai, aukštųjų mokyklų administracijos darbuotojai, dėstytojai, darbdaviai? ﾄApibendrinus tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad studijų kokybę vertina doktorantai, prasčiausiai – darbdaviai. Absolventai bakalauro studijas vertina geriau nei magistro“, – MOSTA atlikto tyrimo rezultatus komentuoja analitikė dr. Rima Kalinauskaitė.
Visi tyrimo dalyviai sutinka, kad labiausiai studijų kokybė priklauso nuo dėstytojų darbo kokybės, po jos pagal svarbą įvardinami atsakingas studentų požiūris į studijas, pasirengimas joms ir tai, kaip studijų programa atitinka darbo rinkos poreikius. „Universitetams keliama daugiau reikalavimų orientuotis į bendresnį turinį, rengti plataus profilio, kelių sričių specialistus. Kolegijos turėtų labiau orientuotis į praktinį paruošimą“, – sako dr. Rima Kalinauskaitė.
Vilniaus universiteto akademinių reikalų prorektorius doc. dr. Kęstutis Dubnikas atkreipia dėmesį, kad, jo nuomone, tarp rinkos poreikių ir studijų kokybės, nėra tiesioginės sąsajos. ﾄSilpna rinka norės silpno, paprasto, elementaraus darbuotojo. Be to, reikia nepamiršti, kad kas tinka kolegijoms, nelabai tinka universitetams, o ir patys universitetai Lietuvoje labai skirtingi”, – pastebi doc. dr. Kęstutis Dubnikas.
Analitiniai įgūdžiai svarbesni už praktinę patirtį
Beveik 60 proc. aukštųjų mokyklų absolventų mano, kad jie yra tinkamai pasiruošę darbo rinkai. Tačiau taip manančių darbdavių yra perpus mažiau. Ko jiems trūksta, kad galėtų džiaugtis priėmę pasiruošusį darbuotoją? Tyrime dalyvavę darbdaviai sakė labiausiai iš studentų norintys sprendimų priėmimo bei analitinių įgūdžių – tokias savybes turinčius žmones jie pirmiausia įdarbintų. Tai, ar jie turi praktinės patirties, kokios jų asmeninės savybės jiems rūpi mažiau.
Daugelis darbdavių taip pat nurodė priimdami darbuotoją nekreipiantys dėmesio į tai, kokiais pažymiais aukštojoje mokykloje buvo įvertintas kandidatas į darbo vietą. Lietuvos studentų sąjungos prezidento Pauliaus Baltoko nuomone, toks požiūris – keistas. „Darbdaviai sako, kad studijų kokybė prasta, bet jos įvertinimas jiems nerūpi. Taip pat matome, kad darbdaviai nėra linkę investuoti į praktiką, viskas perkeliama ant aukštųjų mokyklų ir studentų pečių. Todėl studentai renkasi ne tą praktiką, kurios norėtų, o kurią gali sau leisti. Reikia galvoti, kaip spręsti šią problemą. Vienas iš būdų – studentams reikia lankstesnės paskolų sistemos, kad jie geriau imtų paskolą užuot dirbę bet ką, kad tik išgyventų“, – sako Paulius Baltokas.
Tačiau kai kuriems darbdaviams studijų metu įgytos žinios labai svarbios. „Lazerių sektoriuje dirba apie 600 žmonių. Iš jų turbūt kokie 400 yra baigę VU fizikos fakultetą. Jie ateina tikrai daug žinantys ir suprantantys, mums nebereikia nuo pradžios mokyti, todėl fakulteto absolventais džiaugiamės. O konkrečių praktinių žinių daugiausiai jie įgyja mūsų įmonėse,“, – sako Lietuvos lazerių asociacijos vykdantysis direktorius dr. Petras Balkevičius.
Tyrimas išsklaido iliuzijas
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas prof. Pranas Žiliukas, susipažinęs su MOSTA atlikto tyrimo rezultatais, pastebi jį parodant, kad Lietuva, vertindama studijų kokybę, nebegyvena didelėmis iliuzijomis: „Natūralu, kad tas, kuris stoja į aukštąją mokyklą, visada yra linkęs save pervertinti. Paskui ir jiems iliuzijos sklaidosi“.
Prof. Pranas Žiliukas taip pat įvardina teigiamą tendenciją, kad keičiasi darbdavių mąstymas: jiems labiau nei pažymiai rūpi žmonių įgytos kompetencijos. Tačiau jis pataria nepamiršti, kad akademiniame ir profesiniame pasaulyje kompetencijos yra suprantamos skirtingai, o tiek studentų, tiek darbdavių yra labai įvairių.
MOSTA direktorės Jurgitos Petrauskienės nuomone, atliktas tyrimas, įvardinantis problemas, į kurias reikia atkreipti dėmesį, kur sutampa požiūriai ir kur jie skiriasi, padės geriau suprasti vieni kitus. „Dabartinė situacija man kartais primena indų istoriją apie dramblį ir neregius, kurie liesdami koją, straublį ar ausis visi galvodavo apie skirtingus daiktus. Jei matome tik dalį – galime suklysti. O objektyviai įvertinti situaciją galime tik matydami ją iš visų pusių“, – sako Jurgita Petrauskienė.
Reprezentatyvi studijų sistemos suinteresuotų šalių apklausa – tai MOSTA užsakymu 2014 m. atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo atskleisti kaip skirtingos suinteresuotos šalys vertina studijų kokybę nusakančias dimensijas, siekiant nustatyti studijų kokybės būklę bei studijų kokybę lemiančius veiksnius. Tyrimo metu, taikant kvotinę atranką, apklausti 1170 paskutinių klasių moksleivių, 5280 studentų (bakalauro studijų studentai, magistrantai, doktorantai), 1162 absolventai, 1291 aukštųjų mokyklų dėstytojas, 526 aukštųjų mokyklų administracijos darbuotojai, 1099 viešojo ir privataus sektorių darbdaviai.
