Šeštadienis, 4 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

Z. Vaišvila. Rūta Gajauskaitė. In memoriam papildant, 2015-02-03

[autorius]

[papildyta]

8
Rūta Gajauskaitė | G.Beržinsko nuotr.

Rūta Gajauskaitė | G.Beržinsko nuotr.

Rūta Gajauskaitė | G.Beržinsko nuotr.
Rūta Gajauskaitė | G.Beržinsko nuotr.

Žmogaus netektis dažnai būna netikėta. Ji suvienija, priverčia stabtelėti ir susimąstyti.

Sutikdama 2015 metus Rūta Gajauskaitė, tvarkėsi archyvą ir lyg nujausdama savo išėjimą, kolegoms, Aukščiausiosios Tarybos deputatams ir signatarams, palinkėjo meilės: „Gyvenimas be meilės… neturi jokios prasmės…“ O pradėjo Rūta šiuos savo palinkėjimus Nobelio literatūros premijos laureatės Vislavos Simborskos eilėraščiu „Kaip aš dabar jaučiuos?“, kurio pirmąjį posmą leiskite perskaityti:

Kada manęs paklausia, kaip aš dabar jaučiuos,
Aš atsakau: „Dar ačiūdie“, o širdyje juokiuos.
Juk aš turiu artritą, bet tai ne viskas dar.
Mane širdis kankina, ir dūstu jau dabar.
Ir pulsas mano silpnas, ir daug cholesterolio…
Bet tai – juk mano metai taip mane kankina.

Kodėl šiuos Rūtos palinkėjimus atidžiau perskaičiau tik po mėnesio – tą vakarą, kai ji iškeliavo? Visada pritrūksta laiko ir dėmesio artimam žmogui. O ji tik 11 metų vyresnė nei aš.

Ne visiems pakako kantrybės diskutuoti su principingąja Rūta Gajauskaite, suprasti ją. Retas pagalvojome, kokia ji nežmoniškai kantri, galinti rasti tinkamą žodį, patarti, atiduoti paskutinį savo rublį ar litą tam, kam jų labai reikia ir reikia būtent tada, kada reikia. Ne po to, kai jau žmogui nebereikia ar vėlu. Ją reikėjo nors šiek tiek pažinti. Ir sąžiningai suprasti tai, kad ji buvo pirmos grupės invalidė. Neįgalioji – sakome šiais laikais. Bent šiek tiek daugiau pagarbos jai, jos žinioms ir jos būklei galėjome parodyti visi mes. Ir medikai – paskutiniąją savaitę, naktį. Ir visiems būtų buvę tik geriau – ir bendražygiams, ir oponentams. Ir Rūtai.

Pirmą kartą su Rūta Gajauskaite susidūriau tiesiogine šio žodžio prasme 1988 m. dar iki Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio pradžios. Mokslų akademijoje po pirmosios ar antrosios „Žemynos“ ekologijos klubo diskusijos su tuometės valdžios ir Ignalinos AE atstovais apie Černobylio AE avarijos pasekmes Lietuvoje, jų slėpimą nuo žmonių ir Ignalinos AE situaciją. Rūta „nučiupo“ mane belipantį laiptais žemyn link išėjimo. Užsipuolė, kad nepasakiau dar to, ir to, ir to… Pažintis prasidėjo lyg ir nuo nepasitikėjimo. Tačiau išsikalbėjome. Susikalbėjome. Kiti mudviejų žingsniai jau buvo bendri ir paprastesni. Steigiant Lietuvos žaliųjų koordinacinį judėjimą, Lietuvos žaliąją partiją… Ir be abejo, Sąjūdžio veikloje, Aukščiausioje Taryboje, dabar… 1989 m. Rūta pakvietė mane dėstyti jos vadovaujamoje pirmojoje Ekologijos ir gamtosaugos katedroje Lietuvoje.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputate Rūta Gajauskaitė buvo išrinkta Lazdijų rinkimų apygardoje jau po Kovo 11-osios – trečiame ture 1990 metų balandžio 21 dieną. Tuo metu buvo rimtesni rinkimai – juos laimėdavo, tas, už kurį balsuodavo didesnė pusė visų apygardos rinkėjų. Po trijų dienų buvo patvirtintas Rūtos mandatas, kurį dar po trijų jos darbo dienų parlamente LKP frakcija pareikalavo atimti dėl Rūtos komentaro apie antiblokadinį įstatymą. Sąjūdžio deputatų dauguma šį pasiūlymą atmetė. Tuomet R. Gajauskaitę svarstė Etikos komisija. Tuo metu po balandžio 20 d. įvykių spaustuvėje Maironio gatvėje Vilniuje gulėjau ligoninėje ir nedalyvavau tose „batalijose“. Emocijų įkarštį atspindėjo deputato J. V. Paleckio kreipimasis į Rūtą: „…jei nepasakei, tai gal taip pagalvojai?…“ Mokėmės parlamentarizmo.

Šios deputatės aktyvumo ją rinkusiame Lazdijų rajone, kuriame daug emocijų buvo ir dėl to, kad jame buvo ir garsusis Lazdijų pasienio postas, galėjo pavydėti kitų apygardų rinkėjai.

Rūtos Gajauskaitės tiesos siekio ir neapykantos melui, neteisybei paragauti teko ne tik Algirdo Brazausko vadovaujamai partijai, bet ir Vytautui Landsbergiui. Kodėl šie žmonės retai su ja susikalbėdavo? Taip, Rūta buvo bekompromisė. Tačiau tik ten, kur ir turėjo tokia būti. Ir jos jautrumas buvo daug kartų didesnis. Jautrumas, visų pirma, bėdoms ir nelaimėms tų, kuriems labiausiai reikėjo pagalbos ir paramos – neįgaliesiems, prievarta išsiųstiems ir nukentėjusiems Černobylyje, Afganistane,…. Kauno merui Sauliui Griciui, buvusiam Kauno „Atgajos“ ekologijos klubo vadovui, jo mirties ar žūties išvakarėse Rūta, kurios patarimo paprašė Saulius, pasisiūlė padėti jam skubiai nelegaliai prie Lazdijų kirsti Lenkijos sieną. Saulius atsisakė vykti iškart, paprašė palaukti rytdienos. Kad vyktų drauge su šeima. Rytojaus dieną Saulius iškeliavo jau nežemiškon kelionėn…

Ir pernai Rūta dalijosi savo pirmos grupės neįgaliosios pašalpa, nesignatariška pensija su tais, kurie pirmieji ir be politinės reklamos surado ir sužymėjo mūsų tremtinių kapus, tyliai ir kukliai tęsia šį savo triūsą ir šiandien be skambių akcijų ir pavadinimų „Misija – Sibiras“.

Žmones, kuriems reikia paramos ar patarimo, traukte traukė prie Rūtos. Vargu ar įmanoma buvo įveikti Rūtą jos dvasios stiprumu ir tiesos jausmu.

Drįsiu teigti, kad tie, kurie su ja nesusikalbėjo, visų pirma, kalti buvo patys. Juk Rūta niekada nesiekė ką nors apgauti ar pergudrauti. Be abejo, ji – moteris. Todėl tai jai padėdavo kantriai ir nuosekliai siekti tikslo. Prasmingo tikslo.

Tie, kas ją užsipuldavo, nesusivaldydavo, net nežinodami jos labai sudėtingo gyvenimo, privalėjo suprasti, kad ji ne tik moteris, bet ir tai, kad jai ir dėl fizinės būklės neišpasakytai sunkiau nei tam ar tai, kas ją užsipuldavo ar kerštaudavo. Rūtos stiprumas buvo kažkoks antgamtinis. Ne tik dėl to, kad tik Viešpaties žinomais keliais ir dėl pačios Rūtos stiprybės, žinių, netradicinio gydymo ir užsispyrimo visiškai sulaužytame stubure ji nežinia kaip atstatė nutrauktų ar kitų nervų funkcionavimą. Ji dalino savo žinias ir patirtį visiems, kam tik spėjo. Ne vienas jau praradęs viltį ir piktos ligos atveju po Rūtos patarimų maloniai nustebindavo ir save, ir medikus, neberadusius ankstesnės paciento diagnozės pėdsakų.

Rūta gimė Kaune pokario metais. Jos tėveliai turėjo nedidelę siuvyklėlę prie Soboro, kurioje ir gyveno. Šias patalpas tvarkydavo moteris, dirbusi šalia buvusioje ligoninėje. Vieną dieną atėjusi iš ligoninės ji neberado Rūtos tėvelių. Juos ką tik buvo suėmę ir išvežę. Ar dar blogiau kas nutiko. Moteris rado tik kūdikį – Rūtą. Ir tapo Rūtos mama.

Rūta patyrė, ką reiškė ir antrosios mamos sulaikymas Kauno KGB, jos kančia ir tyčiojimasis iš jos, kaip moters. Ši kančia baigėsi „kompromisu“ – moteriškių, kaip sakydavo Rūta, išsikraustymu iš jų būsto, užleidžiant jį kankintojui. Rūtos mamos, karo metais rizikavusios ir išgelbėjusios iš geto net 12 žydų tautybės berniukų, gyvenimas ir po karo buvo nesibaigiantis voverės bėgimas uždaru ratu. Reikėjo išgyventi, išmaitinti ir užauginti dukreles. Todėl Rūta žinojo ir suprato, ką reiškia kabintis į gyvenimą. Ji žinojo tikrąją gyvenimo kainą, todėl visą save atidavė tiems, kuriems labiausiai to reikėjo.

Sudėtingos studijos TSRS prokuratūros institute Maskvoje taip pat vos nesibaigė labai blogai Rūtai. Nomenklatūra netikėtus R. Gajauskaitės disertacijos „Gamtosauginių įstatymų pažeidimų, sukėlusių atmosferos oro ir vandens užteršimą, kriminologinė charakteristika“ darbo rezultatus suprato kaip antitarybinę veiklą. Mat Tarybų Sąjungoje viskas turėjo būti tik gerai. Užsistojo ją žydų tautybės vadovė. Gal Dievas grąžino Rūtai skolą už Mamos pasiaukojimą?

Tie, kurie Rūtą beatodairiškai puolė, turėtų atsigręžti ir į savo sąžinę. Kviečiu jaunimą, surašiusį prašymą Kauno miesto apylinkės prokuratūrai dėl galimo diskriminacijos ir neapykantos kurstymo R. Gajauskaitės sudarytame paskaitų rinkinyje “Sodoma ir Gomora”, atsiprašyti Rūtos. Suprantu, kad jie tai padarė ne patys sumastę. Būtų gražu ir pamoka jums patiems, mielieji, viešai ar bent patiems sau pasakyti, kodėl jūs taip pasielgėte?

Paskutiniosios savaitės įvykiai – pati skaudžiausia pamoka, kainavusi Rūtos gyvybę. Mano tėvukas buvo tikras medikas. Todėl nesupratau ir niekada nesuprasiu, kad medikas galėtų atsisakyti teikti pagalbą.

Pernai Rūtą visapusiškai ir skaudžiai slėgė nebaigta nagrinėti jos byla teisme. Tikiuosi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, lapkrityje priėmęs Rūtos kasacinį skundą, pasinaudos savo sukurtu precedentu ir išnagrinės jį, net ir mirus jai. Tai ir mūsų visų garbės ir savigarbos klausimas. Prokuratūra, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai „nematė“ M. Milinienės skunde to, kad R. Gajauskaitė straipsnyje net neminėjo V. Milinio, dėl kurio galimo šmeižto buvo „užsukta“ ši teisėsaugos karuselė. Dėl tų pačių aplinkybių M. Milinienei pabandžius padvigubinti „rezultatą“ dar vienu ikiteisminiu tyrimu, prokuratūra ir teismai nebesutiko „eksperimentuoti“ – nepradėjo ikiteisminio tyrimo. Norėtųsi, kad ir antstoliai, skubėję vykdyti išieškojimą iš Rūtos, ir tie, kurie jiems perdavė vykdomuosius raštus, dar nesulaukus kasacinio skundo padavimo termino pabaigos, atsigręžtų ir į savo sąžinę.

Šią perdėm aštrią ir skaudžią, nuolat dirbtinai „pakaitinamą“ istoriją Lietuvoje laikas pabaigti. Visiems pabaigti. Be abejo, būtina ištirti žmogžudystes, žinoti mergaičių likimą. Bet visa kita – tai akivaizdžiai dirbtina.

Tebūnie Rūtos išėjimas priežastimi visiems susimastyti ir baigti šias nesveikas emocijas. Baigiame prarasti Lietuvą, o dirbtinai susipriešinti vis skęstame šioje ir naujose istorijose be pabaigos. Baikime visas šių ir referendumo žmonių persekiojimo bylas. Prokurorai ir teisėjai, gerbkite save ir savo profesijas. Negi jums dar nepabodo būti pastumdėliais ir visiškai be savigarbos!? Pasakykite – Ne! Neleiskite iš Jūsų tyčiotis!

Leiskite baigti Rūtos mums surašytos atmintinės dalimi:

Pati gražiausia diena? Šiandien.
Pats lengviausias dalykas? Suklysti.
Pati didžiausia kliūtis? Baimė.
Pati didžiausia klaida? Nuleisti rankas.
Visų blogybių šaknis? Savanaudiškumas.
Prasmingiausias laiko leidimas? Darbas.
Didžiausias pralaimėjimas? Nusiminimas.
Geriausi mokytojai? Vaikai.
Svarbiausia būtinybė? Bendravimas.
Kas jus daro laimingu? Būti naudingu kitiems.
Didžiausia paslaptis? Mirtis.
Gražiausias iš visų dalykų? Meilė.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Vaiškūnas. In Memoriam Sąjūdžio Dainiui Justinui Marcinkevičiui (video)
  2. Mirė sąjūdininkė Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo deputatė R.Gajauskaitė
  3. Z. Vaišvila. Ar suvokėme Marcelijų Martinaitį arba ką gąsdina Sąjūdžio vardas?
  4. Z. Vaišvila. Bravo ar vis tik ne?
  5. Z. Vaišvila. Kodėl atsisakoma Sąjūdžio moralinių vertybių?
  6. Z. Vaišvila. Europarlamentarai privalo būti atsakingi Lietuvai
  7. Z. Vaišvila. A.Paleckio liudytojai traukiasi…, o prokuratūra, valdžia? (video)
  8. Z.Vaišvila. Europos Sąjungos kelias nuo Vaclavo Havelo iki Dalios Grybauskaitės
  9. Z.Vaišvila. Gintarui Žaguniui atminti. 2013 m. gegužės 19 d. Krakūnai (video)
  10. Z. Vaišvila: Neleiskime Baltijos kelio paversti kiču ar negyva istorine relikvija
  11. Z. Vaišvila. Antieuropa (atsakymas į V. Landsbergio straipsnį „Antieuropa“)
  12. Z.Vaišvila. Ar ilgai būsime užguiti?
  13. Z. Vaišvila: Kviečiu visus atsigręžti į Sąjūdžio vertybes, mūsų visų Tiesą
  14. L.Milčius. Joną Mačį – signatarą tautininką ir bendražygį amžinam poilsiui palydint
  15. Z. Vaišvilos spaudos konferencija: Kodėl norima keisti Atgimimo istoriją? (tiesioginė transliacija, video)
  16. Mirė Stasys Daunys
  17. Mirė buvęs Vilniaus Universiteto rektorius akademikas Jonas Kubilius (video)
  18. Išėjo Sąjūdžio žmogus – Rimantas Lazdynas (1951 – 2013)
  19. Netekome didžio kino meistro Arūno Žebriūno (video)
  20. Mirė garsus kovotojas už Lietvos laisvę ir Tiesą Alfonsas Svarinskas (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. Algimantas Zolubas says:
    8 metai ago

    Užgeso šviesulys, nušviečiantis Lietuvos kelią į šviesą ir tiesą. Amžinoji Šviesa Jai tešviečia.

    Atsakyti
  2. abejingumas - per švelniai pasakyti says:
    8 metai ago

    Ar buvo bent koks mirties paminėjimas per žiniasklaidos priemones? Klausiau per visas tv. žinias – jokio paminėjimo negirdėjau. Juk mirė ne eilinis žmogus – mirė Signatarė. Esu nustebinta ir priblokšta. Jokios užuominos iš vyriausybės. Jokio dėmesio.

    Atsakyti
    • Rasa says:
      8 metai ago

      Principingų ir dorų Lietuvos Patriotų valdžia ir jos sraigtelis- žiniasklaida- nepripažįsta. Tiksliau- IGNORUOJA. Todėl ir tyla.
      Vienas patikslinimas- gerb. Gajauskaitei tapti signatare Kovo 11-ąją sutrukdė LAIKO APLINKYBĖS- ji buvo išrinkta į LR AT vėliau- 1990 m. balandžio 21 d. http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=960&p_d=9408&p_k=1

      Atsakyti
    • nu says:
      8 metai ago

      Ji nebuvo signatarė.

      Atsakyti
    • LosAngeles says:
      8 metai ago

      Ale tikrai…. Is purvasklaidos puses- absoliuti tyla. Nei zodeliu neuzsiminta, nors velione zmogus buvo tikrai ne eilinis. Kasdien apie ivairias informacines ‘siuksles’ keliskart per diena zmonems trimituoja. Tipo tai zinios… O cia- tyla. Matyt nejuokais buvo igrisusi visiems valdantiesiems ir ju pakalikams, kad taip besarmatiskai elgiamasi net su mirusiu zmogumi

      Atsakyti
  3. Rasa says:
    8 metai ago

    Ačiū Gerb. Z. Vaišvilai už nuoširdžius ir įdomius prisiminimus.

    Atsakyti
  4. Ačiū Zigmui Vaišvilai says:
    8 metai ago

    Pagarba Rūtai. Ji buvo kilnus žmogus, o menkystoms tai nepriimtina. Ji buvo stiprus žmogus, o bedvasiai dėl to jos nemėgo. Ji tikrai labai rūpinosi nuskriaustais, nukentėjusiais ir dėl to nelaukė jokio atlygio. Ji nebuvo nomenklatūros ponia, bet buvo tikra patriotė, labai mylėjusi Lietuvą. Ilsėkis ramybėje.

    Atsakyti
  5. nu says:
    8 metai ago

    Milinis taip pat numirė, tiksliau buvo nužudytas ir prie to prisidėjo visokios žurnalistų laidos, straipsniai, gandų skleidimai. Ir visiškai suprantamas artimųjų noras nubausti tuos, kurie nors kiek prisidėjo prie jo juodinimo. Ir baikite cenzūruoti nuomones, nuo to, kad trinsite, tai niekas nepasikeis, blogis netaps gėriu. Tiesa tokia, kad Garliavos dvasiškai nesveikos šeimos kartu su aukščiausią politinę galią turinčiais asmenimis savanaudiškais tikslais Lietuvoje paskleistas violetinis maras dalis žmonių nepagydomai užsikrėtė, daugeliui žmonių daug bėdos pridarė, per gyvenimą susikurtas geras reputacijas nubraukė ir per anksti iš gyvenimo privertė pasitraukti.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vytas Miliauskas | LGGRTC, R. Kaminsko nuotr.

Mirė tremtinys, politikos ir visuomenės veikėjas Vytas Miliauskas

2023 01 03
Alma Radvilė | asmeninė nuotr.

Mirė švietimo darbuotoja Alma Radvilė

2022 12 21
Archyvui perduoti sąjūdininkų E. Maciaus ir R. Ulevičiaus vaizdo įrašai | archyvai.lt nuotr.

Archyvui perduoti sąjūdininkų E. Maciaus ir R. Ulevičiaus vaizdo įrašai

2022 12 14
Leonas Milčius | E. Mališausko nuotr.

Kovo 11 Akto signatarui Leonui Milčiui – 80 SVEIKINAME!

2022 12 11
Vincenta Svitojus | asmeninė nuotr.

Netekome kapelos „Gegužio žiedai“ įkūrėjo ir ilgamečio vadovo Vincento Svitojaus

2022 12 08

Netekome kraštotyrininkės, pogrindininkės Vitalijos Žvikaitės

2022 11 29
Anupras Gauronskasc 1938–2022 | asmeninė nuotr.

Mirė Karaliaučiaus lietuvių sielovadininkas kunigas Anupras Gauronskas

2022 11 22
Mirė žurnalistė, režisierė, Sąjūdžio video metraštininkė Laima Pangonytė

Mirė žurnalistė, režisierė, Sąjūdžio video metraštininkė Laima Pangonytė

2022 10 23
Leonardas Sauka 1931–2022 | lma.lt nuotr.

Mirė vienas iškiliausių lietuvių tautosakos tyrėjų prof. Leonardas Sauka

2022 10 18
Kapo priežiūra | uzsakovo nuotr.

Visa tiesa apie kapaviečių įrengimą ir priežiūrą: svarbu nepamiršti kelių dalykų

2022 10 02
Rodyti daugiau

Naujienos

Šlovė Ukrainai! | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Pakartotiniai smūgiai raketomis – teroristinės Rusijos atsakas į diplomatiją

2023 02 03
Dariaus ir Girėno stadionas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Dariaus ir Girėno stadionui – UEFA 4 kategorija

2023 02 03
Trimatis Vilniaus žemėlapis | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Atnaujintas trimatis sostinės žemėlapis

2023 02 03
Susitikimas Prezidentūroje | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Aptarti paralimpinio sporto iššūkiai

2023 02 03
„Sodra“ | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.
Lietuvoje

„Sodra“: ką svarbu žinoti apie pensijų kaupimą?

2023 02 03
e.bilieto kortelė | klaipėda.lt nuotr.
Lietuvoje

Keltis keltu klaipėdiečiai galės su e.bilietu

2023 02 03
Koncertas | S. Žiūros nuotr.
Lietuvoje

Kultūros veiklai Vilnius paskirstė virš 1 mln.

2023 02 03
Prasidėjo Žemės ūkio paroda „Ką pasėsi…2021“
Lietuvoje

„Ką pasėsi… 2023“ lankytojus stebins naujovėmis

2023 02 03
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Cui bono? apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke
  • Facts are stupid things (R.Raegan) apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke
  • stuoka apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai
  • Rimgaudas apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • Akcijos ir nuolaidos picų pristatymui Kaune
  • Roidmi EVA universalus robotas siurblys – viena geriausių dovanų
  • Pakartotiniai smūgiai raketomis – teroristinės Rusijos atsakas į diplomatiją
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Mirė tremtinys, politikos ir visuomenės veikėjas Vytas Miliauskas

by Jonas Vaiškūnas
2023 01 03
0
Vytas Miliauskas | LGGRTC, R. Kaminsko nuotr.

2022 gruodžio 31 dieną, eidamas 82-uosius metus, mirė tremtinys, buvęs Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos valdybos pirmininkas Vytas Miliauskas.

Skaityti toliau

Mirė švietimo darbuotoja Alma Radvilė

by Jonas Vaiškūnas
2022 12 21
0
Alma Radvilė | asmeninė nuotr.

Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) pranešė, kad gruodžio 18 d., eidama 53-uosius gyvenimo metus, po sunkios ligos, mirė medikė, edukologė, socialinė...

Skaityti toliau

Archyvui perduoti sąjūdininkų E. Maciaus ir R. Ulevičiaus vaizdo įrašai

by daiva
2022 12 14
0
Archyvui perduoti sąjūdininkų E. Maciaus ir R. Ulevičiaus vaizdo įrašai | archyvai.lt nuotr.

Žinomo fotografo, kino ir televizijos operatoriaus Eugenijaus Maciaus dukra bibliotekininkė Jurgita Maciūtė Lietuvos centriniam valstybės archyvui perdavė savo tėvo sukurtų...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Cui bono? apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke
  • Facts are stupid things (R.Raegan) apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke
  • stuoka apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai
  • Rimgaudas apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke
  • Antanas Gedvilas apie D. Razauskas. Žiūrėti tiesai į akis dar įdėmiau (tęsinys)

Kitas straipsnis
Lietuvoje įdiegtas vienas moderniausių palydovinių stočių tinklas

Lietuvoje įdiegtas vienas moderniausių palydovinių stočių tinklas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai