Pernai per Lietuvos paštomatus buvo persiųsta daugiau nei 48 mln. siuntinių. Tarp jų pasitaiko ir maisto produktų, skysčių ar dūžtančių daiktų, kuriems įprasto supakavimo ne visada pakanka. „SmartPosti“ operacijų vadovas Lietuvoje Vaidotas Kirkickas paaiškina, į ką svarbu atkreipti dėmesį siunčiant dūžtančius, temperatūrai jautrius ar kitus neįprastus daiktus ir kaip tokį siuntinį tinkamai paruošti.
2025 m. Lietuvos paštomatuose atsiimta daugiau nei 48 mln. siuntinių, o tarp jų – ne tik internetu įsigytos prekės. Prasidėjus rudeniui, paštomatais keliauja ne tik internetu įsigytos prekės bei kitos įprastos siuntos – drabužiai, asmeniniai daiktai ar dovanos – bet ir sezoninės gėrybės: pačių užaugintos daržovės, vaisiai, konservuoti ar vakuoti produktai.
„Gyventojai siunčia įvairius dūžtančius daiktus, gėrimus, o vaikus ir anūkus pasiekia tėvų ar senelių užaugintos daržovės, vaisiai, naminių gėrybių stiklainiai. Vis dėlto problemų kyla, kai neįvertinama, kokį kelią siunta turės įveikti ir kaip ją tam paruošti. Pasitaiko, kad vaisiai ar daržovės susispaudžia, stiklas sudūžta, skysčiai išsilieja, maistas sugenda. Tuomet gali permirkti pakuotė ir būti apgadintos šalia esančios siuntos, o stiklo šukės – sužaloti darbuotoją ar gavėją“, – sako V. Kirkickas.
Kaip tinkamai pakuoti maisto produktus?
Pasak jo, siunčiant maistą pirmiausia reikia įvertinti jų galiojimo laiką ir laikymo sąlygas. Ilgiau galiojantys produktai kelionei yra tinkamesni, o greitai gendantį maistą geriau rinktis perduoti kitu būdu.
„Maisto gaminius reikia supakuoti taip, kad jie būtų apsaugoti nuo pažeidimų, o transportuojant nejudėtų dėžėje. Jei turinys gali išsilieti ar išbyrėti, jį reikėtų papildomai apsaugoti sandaria pakuote, o dėžėje likusias tuščias vietas – užpildyti. Ne mažiau svarbu pasirinkti tvirtą dėžę, kuri apsaugotų ne tik jos turinį, bet ir šalia keliaujančias siuntas“, – pataria V. Kirkickas.
Svarbu įvertinti ir temperatūros pokyčius – siuntas kelionės metu gali veikti skirtingos aplinkos sąlygos, todėl pastovi temperatūra ne visada užtikrinama. Dėl to siųsti reikėtų tik tuos maisto produktus, kuriems temperatūros svyravimai nepakenks, tačiau bet kuriuo atveju gavėjui rekomenduojama neatidėlioti siuntos atsiėmimo.
Vien užrašo „dūžta“ neužtenka
Daugiau atsargumo, anot V. Kirkicko, reikia siunčiant stiklinėje taroje supakuotus gaminius. Rudenį tarp tokių siuntų gali atsidurti ir namuose pagamintos sultys, konservai ar kiti stiklainiuose bei buteliuose laikomi produktai. Tokį turinį svarbu apsaugoti nuo smūgių ir galimo išsiliejimo.
„Stiklinę tarą reikėtų pakuoti atskirai, kad ji nesiliestų nei tarpusavyje, nei su dėžės sienelėmis, o likusias ertmes užpildyti burbuline plėvele, gofruotu kartonu ar kita apsaugine medžiaga. Jei taroje yra skysčio, ją reikėtų papildomai įdėti į sandarų maišelį ir naudoti skystį sugeriančią medžiagą“, – nurodo V. Kirkickas.
Ko geriau nesiųsti?
Prieš dedant siuntą į paštomatą V. Kirkickas pataria susipažinti su pasirinkto vežėjo taisyklėmis – draudžiamų siųsti daiktų sąrašai gali skirtis. Įprastai ribojami ar draudžiami greitai gendantys maisto produktai, gyvi augalai, pavojingos medžiagos ir kitas turinys, galintis kelti pavojų žmonėms ar sugadinti kitas siuntas.
Dėl netinkamų siuntų atsakomybė tenka ir pačiam siuntėjui – jei turinys apgadina greta esančias siuntas, įrangą, gali tekti atlyginti padarytą žalą.
„Taip pat nereikėtų rinktis per didelės ar perpildytos dėžės, o naudojant seną – nuimti ankstesnes etiketes ir brūkšninius kodus. Kelios minutės prieš išsiunčiant gali padėti išvengti didesnių problemų“, – sako V. Kirkickas.
Parengta pagal „SmartPosti“ pranešimą
