Stebint kas vyksta Lietuvoje kartais atrodo, kad mes praradome savisaugos jausmą. Ką tik išgirdome naujieną, kad tragiška gimstamumo situacija dar pablogėjo. O mums iš esmės nė motais. Atrodo, kad mes susitaikėme su tautos išmirimu. Neretai tenka išgirsti „Ką čia jau bepadarysi“. Seimas ir vyriausybė apsiriboja tik „padūsavimais“ šia tema, o ekspertai, dažniausiai „sofos“ ekspertai, tik toliau uoliai auklėja JAV prezidentą Donaldą Trumpą, ar kariškiams patarinėja kaip reikia kariauti.
Dar blogiau, matyt nenorėdamas sau per didelio dėmesio, konservatorius Gabrielius Landsbergis gąsdina mus trečiuoju pasauliniu karu. Gal tokiu būdu tiesiog iš neišmanymo nori paskatinti gimdyti daugiau vaikų? Bejėgiškumas ar kažkas kito? Gal ir todėl taip Seime bijoma referendumo dėl Šeimos apibrėžimo? Tuo tarpu per dieną prarandame virš 50 žmonių dėl nemažėjančio išmirimo tempo.
Jau esu rašęs apie Lietuvos pensininkų liūdną perspektyvą 2050 m. jeigu nesustabdysime tautos išmirimo. Tenka girdėti raminimus, kad mokslo ir technologijų pažanga galės šias netektis kompensuoti. Bet sunku kalbėti apie mokslo plėtrą, kai mokslui skiriam 1 proc. BVP, kai mokinių sparčiai mažėja, kai laikantiems brandos egzaminus reikalavimų kartelė žeminama, kai aukštosios mokyklos išleidžia politologų tiek pat, kaip fizikų ir chemikų kartu sudėjus. Na, bet tiek to, gal būt ateityje pataisysime šiek tiek padėtį.
Pamėginkime apytikriai paskaičiuoti, koks bus šalies biudžeto poreikis vertinant visuomenės senėjimo įtaką jam. Tarkime, kad mes santykinai išlaikysime tą patį biudžeto lygį mokslui ir švietimui bei krašto apsaugai. Panagrinėkime socialinei ir sveikatos sričiai tenkančias išlaidas. Šiame mūsų scenarijuje daroma griežtesnė prielaida, kad itin žemas gimstamumas užsitęsia, o pensijų pakeitimo norma (pensijų santykis su vidutiniu uždarbiu) iki 2050 m. nemažėja.
Čia apie biudžeto didėjimą kalbos nėra. EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.) 2025 m. Lietuvos ekonomikos apžvalgoje prognozuoja, kad gyventojų skaičius Lietuvoje iki 2050 m. gali sumažėti maždaug iki 2,2 mln., o darbingo amžiaus gyventojų – nuo maždaug 1,7 mln. 2024 m. iki maždaug 1,3 mln. Jungtinių tautų vertinimu 2050 m. darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų sumažėjimas siekia apie 30 %, EUROST-as sako, kad – apie 27 %. Šis scenarijus šiek tiek optimistiškai vertina mūsų gimstamumą, nes jis jau nepasitvirtina. Visa tai apytikslės prognozės, tačiau verta jas panagrinėti, nes vien tik tuščioms kalboms laiko jau neturime. Pasistengsiu vertinti pesimistiškesnį scenarijų.
EBPO vertinimu, vien darbingo amžiaus gyventojų mažėjimas poveikis ekonomikai , jei nebūtų kompensuojamas kitomis priemonėmis, iki 2050 m. Lietuvos BVP galėtų sumažinti maždaug 10 %, palygint su kitu scenarijumi be šio demografinio smūgio.
Gyventojų skaičiaus mažėjimas savaime nereiškia mažesnių sveikatos išlaidų, nes senesniems žmonėms yra gerokai didesnis gydymo ir slaugos poreikis. EBPO nurodo, kad 65+ gyventojų dalis Lietuvoje gali padidėti nuo maždaug 20 % 2019 metais. iki 32 % 2050 metais. Ilgalaikei žmonių priežiūrai Lietuva dabar skiria apie 1,1 % BVP, o neišpildytų slaugos poreikių jau dabar yra daug. Papildomą įtampą dar sukurs ženklus šios srities darbuotojų trūkumas.
Nevarginsiu dideliu kiekiu skaičių. Prognozės rodo, kad norėdami išlaikyti tokį lygį kaip dabar, pensijoms ir kitai socialinei apsaugai 2050 m. greičiausiai turėsime prie dabar skiriamų skirti papildomai apie 4 % BVP, sveikatai ir slaugai – 2.3 % BVP. Vien šioms sritims tai žymiai daugiau, nei dabar skyrėme krašto apsaugai. Tačiau vargu ar tuo metu nereikės daugiau lėšų krašto apsaugai, mokslui ir kitoms sritims. Jau dabar, spręsdami gynybos klausimus, trūkstamus pinigus papildomai skolinamės.
Vadinasi reikės ženkliai kelti visus mokesčius apie 15-20 procentų, net ir tuo atveju, jeigu darbingo amžiaus mažėjimas nesulėtintų mūsų ekonomikos augimo. Kas norės mokėti tokius mokesčius. Dalis verslo tikrai į Afriką pabėgs. Visuomenėje populiarus receptas „Atleisti visus valdininkus ir tarnautojus“ čia negelbės, nes nemokėdami algų valdininkams, tarnautojams ir mokytojams, šiandien už tuos pinigus pensininkams galėtume mokėti pensijas tik 4 mėnesius, o ateityje dar trumpiau. Primenu, kad viso to reikės norint išlaikyti dabartinius gyvenimo standartus, o ne ką nors pagerinti. Taigi reikia rimtai susiimti, o ne tik kalbėti.
Visa tai greičiausiai nutiks, jeigu nieko nekeisime, jeigu vyro ir moters šeima nebus gerbiama. Bėda ta, kad absoliuti dalis politikų nesupranta, kad tai reikia daryti nedelsiant, nes vaikai neužauga per dieną. Dar blogiau bus, jeigu pritarsime tiems, kurie mano, kad nekontroliuojama imigracija mums padės. Ji nepadės, ji tiesiog susprogdins mūsų visuomenę ir nesukurs jokio bendrojo gėrio.
Autorius yra Krikščionių sąjungos pirmininkas
esminis momentas – kiek bus Lietuvoje GYVENTOJŲ 2050-ais ir kiek jų tarp tebus LIETUVIŲ
Sprendimas buvo priimtas jau prieš 30 ar 20 metų. Kai lietuviai ištisais kaimais buvo priversti emigruoti. Lietuvoj algas laikė keliskart mažesnes nei Anglijoj, Vokietijoj ar Norvegijoj, o sienas atidarė. Smulkus verslas buvo visaip žlugdomas. Valdininkų 4 kart daugiau, nei Anglijoj. Ir dar nebuvo tiek išvažiavę, o valstybininkai Užsienio reikalų ministerijoj jau parengė slaptą planą įvežti į Lietuvą pusę milijono (pradžiai) slavų. Uspaskicho vadovaujama verslininkų organizacija reikalavo pusantro milijono. Ir tuos, kas gynė Konstitucijos nuostatą, kad Lietuvos žemė priklauso Lietuvos piliečiams, mūsų patriotai išvadino šliužais. Padėtis panaši kaip XX a. vidury. Valdžia be šūvio pasiduoda priešui, o paskui tauta kelis dešimtmečius kariauja laisvės karus.
Bandantys pasistatyti namus ar pradėti verslus Lietuvoj susiduria su daugybe smulkmeniškų ribojimų,skirtingai nuo išvažiavusių į anglijas ar norvegijas. Kas nustatė ir palaiko tokią mafijinę tvarką ? Manau, komunočekistinis pogrindis. O mūsų patriotai, visa tai stebėję 36 metus, ėmė reikšti susirūpinimą.
Jurgis
Naudingi idiotai panaudojami, bet ne jie sprendžia. Nepamirškim komunočekistų logikos – Leninas: ,,Mums reikia netyčia, svetimomis rankomis, stumtelti krentantį žmogų.”
Ir vėl pabėdavojimas kaip rinkiminė tema – voliojama ir voliojama, kad nekėlus politikoje jokio iš esmės lietuviško, savarankiško reikalo. Pvz., valstybinės lenkybės atsikratymo – valstybiško lietuvybės brandinimo ar, tarkim, tai, kad sostinė palikta be greitosios Rail Baltica vėžės, gyventojai, ypač šeimos su vaikais, turistai iš Vilniaus be patogaus greitojo (1,5 val. trukmės) susisiekimo su pajūriu. Visa tai sprendžiant, be abejonės, prisidėtų prie gimstamumo didinimo, visiško lietuvių sugrįžimo į tėvynę, duotų apčiuopiamą ekonominę naudą ne tik Lietuvai, bet ir regionui ir t.t. .