Trečiadienis, 3 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

J. Trinkūnas. Vasario 25-oji – Pilėnų diena (audio)

Jonas Trinkūnas, www.alkas.lt
2012 01 21 08:00
36
Pilėnų žygdarbiui – 675 m.

1336 m. vasario 25 d. Trapėnų žemėje Pilėnų pilies gynėjai, po žiaurios kovos, neturėdami vilties apsiginti, išsižudo ir susidegina. Priešams, įžengusiems į pilį, beliko degėsiai ir lavonai.

„Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“ – viena iš pirmųjų V.Kudirkos Tautiškos giesmės eilučių. Tai yra esminė lietuvių tautinės savimonės mintis, kuri buvo tarsi kelrodis atsikuriančiai lietuvių tautai. Kiekvieną lietuvį žavi mūsų istorijoje ne imperijos ar karinės pergalės, o kova už laisvę, nesitaikstymas su pavergėjais ir jų prievarta. Tai yra svarbiausia mūsų istorijos vertybė. Praeities paslaptis neglūdi muziejinėse liekanose, iš jos mokomės svarbių dvasinių dalykų – doros, savigarbos, meilės tėvynei ir protėviams.

Baltų vienybės diena – rugsėjo 21 d. – jau tampa priprasta ir morališkai privaloma. Tos dienos vakarą Baltų žemėse suliepsnoja atminimų ugnys, skelbiančios baltų tautų vienybę.

Punios piliakalnis. Vienas iš piliakalnių ant kurio manoma galėjusi stovėti legendinio kunigaikščio Margirio Pilėnų pilis. Piliakalnio papėdėje pastatytas paminklinis akmuo su Maironio eilėmis Margirio atminimui. | nuotrauka iš musicalia.lt
Punios piliakalnis. Vienas iš piliakalnių ant kurio manoma galėjusi stovėti legendinio kunigaikščio Margirio Pilėnų pilis. Piliakalnio papėdėje pastatytas paminklinis akmuo su Maironio eilėmis Margirio atminimui. | nuotrauka iš musicalia.lt

Mūsų tautai teko didžiausia našta ir pareiga išsaugoti baltų santarvę ir galimybę išlikti, galimybę būti. Iš visų baltų tik lietuviai sukūrė savo valstybę ir ją atkakliai gynė. Mūsų ryžto ir pasišventimo ginti laisvę simboliu laikytini Pilėnai.

Pilėnų mūšis įvyko 1336 metais, kuomet vyko nuolatinės kovos su kryžiuočiais. Visa įvykių eiga rodo, jog pilėnai taip pasielgė, laikydamiesi karių etikos. Lietuvių panemunių pilyse buvo įsitvirtinusios Gediminui pavaldžios įgulos – profesionalūs kariai.

Molavėnų piliakalnis (Raseinių r.). Dar viena vieta su kuria siejama Pilėnų legenda. | Z.Baubonio nuotr., piliakalniai.lt

Garbė, savigarba, pasididžiavimas savo tėvyne, pareigos dvasia, laisvės branginimas – štai to meto lietuvių bruožai ir vertybės. Pilėnai parodė, kad Lietuvoje jau buvo karių luomas, turėjęs savo etiką ir garbės kodeksą. Pilėnai parodė, jog lietuviai  turėjo savo stiprią ir išplėtotą religiją, kurios įkvėpti galėjo atlikti neregėtus žygdarbius.

Pilėnų  didvyriška kova ir žūtis žadina tokias mintis :

Pilėnų kovotojams laisvė buvo aukščiausia vertybė, dėl kurios jie galėjo atiduoti gyvybę.

Garbė ir savigarba buvo tiek pat vertinga kaip ir laisvė. Gyvenimas turėjo būti tik garbingas.

Punios pilies rekonstrukcija | Publikacijos: Urbanavičius V. Punios piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas. 1982. Nr. 9. P. 28; pakartotinė publikacija: Zabiela G. Lietuvos medinės pilys. Vilnius, 1995. P. 186. Pav. 191; CD “Lietuva iki Mindaugo”, vgal131.jpg - kompiuterinė grafika A. Makauskaitės.
Punios pilies rekonstrukcija | Publikacijos: Urbanavičius V. Punios piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas. 1982. Nr. 9. P. 28; pakartotinė publikacija: Zabiela G. Lietuvos medinės pilys. Vilnius, 1995. P. 186. Pav. 191; CD “Lietuva iki Mindaugo”, vgal131.jpg – kompiuterinė grafika A. Makauskaitės.

Pilėnams buvo labai svarbi ištikimybė gentainiams, valstybei ir jos valdovui. Šia prasme jie buvo sąmoningi piliečiai. Juos vienijo tautinis solidarumas.

Pilėnų moralės pagrindas buvo religinis. Senasis lietuvių tikėjimas buvo pilėnų jėgos šaltinis. Senoji religija vienijo kovojančius lietuvius.

Didžiosios tautos rodė panašius didvyriškumo pavyzdžius. Skverbiantis islamui į Indiją, svarbiausiais šalies gynėjais buvo karingieji radžputai. 1303 m. nepajėgdami apginti Chittourgarho tvirtovės, pilėnai gynėjai masiškai susidegino. Panašiai išgarsėjo žydų Mosado tvirtovė 73 metais, kuomet negalėdami apsiginti nuo romėnų apsiausties, gynėjai išsižudė. 

Pilėnų gynimas. Dail. Aleksandras Vitulskis, 1965 m.
Pilėnų gynimas. Dail. Aleksandras Vitulskis, 1965 m.

Istorikas Tomas Baranauskas rašė: „Pilėnų gynėjai, laisvę branginę labiau už gyvenimą, ir tragiška jų kovos baigtis yra vienas dramatiškiausių lietuvių kovų su kryžiuočiais epizodų. Bet ar Pilėnų gynėjai pralaimėjo? Kryžiuočiai sugriovė Pilėnus, bet jų neužvaldė. Lietuva toliau priešinosi, kol pasiekė pergalę ir apgynė savo laisvę. Pilėnų gynėjai žuvo, bet žuvo kaip laisvi žmonės – jie netapo vergais.“ 

Prieš penketą metų prie Punios piliakalnio Romuvos jaunimas paminėjo Pilėnų gynimo jubiliejų ir pakvietė kasmet minėti šį įvykį. Tuomet „Kūlgrinda“ pašlovino pilėnus giesme Pilėnams, kurios paskutinės eilutės skambėjo taip:

Margirio kariūnų vėlės, liksit Lietuvos gynėjais
Priešui liko prakeikimas, priešui liko ugnies plėnys
Mums palikot savo dvasią, mums palikot savo jėgą
Mes įgavom jūsų jėgą, mes įgavom jūsų galią.

Pilenai. XIXa Vladislavo Majeranovskio (Władysław-Majeranowski) paveikslas.
Pilenai. XIXa Vladislavo Majeranovskio (Władysław-Majeranowski) paveikslas.

Bet pasirodo yra Lietuvoje ir tokių istorikų, kurie simpatizuoja kryžiuočiams. Vienas jų net parašė knygelę, kurioje įrodinėja, kokie Pilėnai buvo bailiai ir nevykėliai. Bet didesnioji dauguma istorikų nepalaiko tokios nuomonės. Pilėnų žygdarbis yra lietuvių laisvės kovų simbolis.

Paminklas Pilėnų gynėjams Punios piliakalnio papėdėje (Alytaus raj.)
Paminklas Pilėnų gynėjams Punios piliakalnio papėdėje (Alytaus raj.)

Reikia suprasti, jog Pilėnų mūšis nebuvo vienintelis, įvykęs tik Molavėnuose arba Punioje. Tokių Pilėnų neabejotinai buvo daug, tik ne visi jie pateko į metraščių puslapius.

Pilėnų minėjimas prilygsta Baltų vienybės dienos minėjimui. Šis atminimas apima ištisus lietuvių laisvės kovų šimtmečius.

Mūsų protėviams esame dėkingi už apgintą laisvę ir žemę.

 

Apeiginio folkloro grupė „Kūlgrinda“ gieda „Karingo augo“:

https://alkas.lt/uploads/2012-01-21-sausio-25-diena-pilenu-diena/Kulgrinda-Karingo-augo.mp3
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Trinkūnas. Pilėnai su mumis
  2. V. Visockas. Tik piktavalis gali tyčiotis iš Pilėnų gynėjų
  3. J.Trinkūnas: Buvimas Indijoje tartum buvimas Dievų šventovėje (audio)
  4. J. Trinkūnas. Marija Gimbutienė ir Romuva (video)
  5. Patriotų premija skirta už Pilėnų gynėjų nuvainikavimą
  6. J.Trinkūnas. Į Prūsų žemes grįžo Kryžiuočių ordino magistras
  7. R. Grigas. Senieji lietuviai ir krikščionybė: tapatybių konfrontacija (II)
  8. T. Baranauskas. Pilėnai: žygdarbis ir mįslė
  9. V. Mikailionis. Dar kartą apie Pilėnus
  10. V. Baškys. Gyvenimas ir ryžtas būti prie Baltijos
  11. R. Dzintaras. Laiškas Latvijos gyventojams, kurių gimtoji kalba nėra latvių
  12. A. Mikus. Baltų vienybė: praeitis ir dabartis
  13. J. Marcinkevičius. Amžinam gyvenimui (video)
  14. L. Kojala. Kiekviena karta dėl laisvės kaunasi iš naujo
  15. P.Brūveris. Pirmiausia esam baltai
  16. J. Vaiškūnas. Vėlių ženklai ir Vėlių Tauta
  17. V.V. Landsbergis. Dar sykį partizanai
  18. Gilyn į Indiją (VI)
  19. Paskelbti ir apdovanoti patriotinių ir pilietinių knygų konkurso premijų laureatai
  20. A.Juozaitis.Tėvynės išdavimas – valdžia ir verslas
  21. Kviečiama Baltų krivulė „Baltų vienybė ir bendradarbiavimas“
  22. Baltų Krivulė
  23. Po Baltų Krivulės – Prūsų balsas
  24. J.Basanavičiaus 160-oms gimimo metinėms – gimnazistų foto paroda Seime
  25. A.Juozaitis. Tėvynė ir Laisvė
  26. Rytų Žemaitijoje Romuva dalinosi patirtimi apie prasmingą gyvenimą gimtoje žemėje
  27. Bus atidaryta paroda „1831 m. sukilimui – 180 metų“
  28. M.Kundrotas. Sulaukėme. Kas veš saulę?

ALKO TURINYS

Pastabos 36

  1. Virgilijus (žemaitis) says:
    9 m. ago

    Na be abejo džiugu, kad neteršiamas (kaip tai darė “istorikas” Baronas) šlovingas Lietuvos praeities įvykis, o laikas nuo laiko vis prisimenamas ir pagerbiamas (ačiū J. Trinkūnui), bet objektyvumo dėlei reiktų bent užsiminti, kad Pilėnai buvo Žemaitijoje ir tai jau mokslininkų įrodyta (diskutuojama tik dėl tikslios vietos), nes Trapėnų žemė niekada nebuvo dzūkijoje. Na , bet ačiū dzūkams, kad jie visada gražiai moka pagerbti ir įamžinti mūsų visų praeitį

    Atsakyti
  2. lamatas says:
    9 m. ago

    Tikrai,pagarbos protėvių žygdarbiams nebus per daug .Tegu nors ir kiekvienas Lietuvos kaimas turi savo Pilėnus.

    Atsakyti
  3. Algirmantas says:
    9 m. ago

    Aišku, kad tikriji pilėnai buvo Žemaitijoje, bet tokių pilėnų pilna esama ir buvusi Lietuvos teritorija, tad minėdami šią dieną reikia nepamiršti visų esamų pilėnų….

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      9 m. ago

      Visiškai pritariu. Kiekvienos pilies gynėjai yra Pilėnai. Tai mums ir primena Pilėnų legenda. Būkime savo pilies pilėnais.

      Atsakyti
      • Kemblys says:
        9 m. ago

        Jonas Vaiškūnas:
        “Pilėnų legenda” – gal Pilėnų ‘sakmė’ ar ‘padavimas’.
        Kuriems galams protėviai prisigalvojo tų lietuviškų žodžių, jei jie net romuviams nereikalingi? 🙁

        Atsakyti
        • Jonas Vaiškūnas says:
          9 m. ago

          Pilėnų pasaka. 🙂

          Atsakyti
          • Kemblys says:
            9 m. ago

            Tau arba “Pilėnų legenda” arba “Pilėnų pasaka”….
            Vaipytis gali prieš ‘Kemblį’, bet Pilėnuose žuvo mūsų protėviai – jausk ribas!

          • lyvis says:
            9 m. ago

            Negerbti savo protėvių o spekulioti protėvių žygdarbiais matyt čia vyksta kito kalibro žaidimas į kurį mes esame įvelti, ar tik nebusime mes suvedžioti prieš valstybę Lietuvą. lyvis

  4. Vilmantas Rutkauskas says:
    9 m. ago

    2013 metais Žemaitijoje krikščionys ruošiasi MINĖTI žemaičių krikšto 600 -etį. Sklando gandai, kad klastingi prokryžiuočiai tam prokolaborantiniam tęstinam “darbui” netgi ruošiasi kviestis poppiežių.
    Tačiau žemaičiuose vis dar yra žmogus, kuris lyg ir ruošiasi suburti vienminčius taip pat paminėti, tik savaip.
    Jo tel. 8 – 647 40309

    Atsakyti
  5. Artūras Gotautas says:
    9 m. ago

    “Pilėnų moralės pagrindas buvo religinis. Senasis lietuvių tikėjimas buvo pilėnų jėgos šaltinis. Senoji religija vienijo kovojančius lietuvius”.
    Jonai,čia prošal ir labai prošal..Čia jau tavoji “interpretacija”..
    Taip,Pilėnai verti Didžiulės Pagarbos..bet į ateiti prašytume be religinių paistalų..

    Atsakyti
    • Jonas says:
      9 m. ago

      Jonas Trinkūnas teisus 100 nuošimčių, kad Pilėnų dorovė rėmėsi lietuvių religija. Ir Pilėnų auka yra būtent religinė auka. Pilėnai atstovauja visuomene kurioje tarpininkų tarp žmonių ir Dievų yra Šventoji Ugnis. Mūsų Didvyriai tartum raketos savo išvargintus žemiškus kūnus išspinduliavo tiesiai į Dievo Dausas. Dabar iš ten jie siunčiančia galias mums tebekovojantiems Žemėje.

      Atsakyti
      • Artūras Gotautas says:
        9 m. ago

        Labai čia Jonai gyliai “interpretuojat”,pasiremiant ugnimi,ar ji buvo tiesioginiai Šventa,ar buvo tik ugnis,kažin kas ar atsakys šiandien.Manau Ugnies Šventumo nereikia jums aiškinti,kada ir kaip ji buvo įvardinama/tampama Šventa,bet kokiu atveju negalėjo ten Žmonės remtis religija ir dar Lietuvių,tikrai jau virš visko,kai įbrukama religija,net ir į Pilėnus..

        Atsakyti
        • Jonas Vaiškūnas says:
          9 m. ago

          Negalėjo ir kvit, be jokių paaiškinimų? Tai jau kita religija.

          Atsakyti
        • Antoiniene says:
          9 m. ago

          Na, religija, etika, filosofija – visi yra siuolaikiski terminai, kuriuos dabar naudojam bandydami paaiskint tai, kas vyko tuo metu. Galim kaip ir indenai siandien sakyti, kad mes religijos neturim, bet yra pasauleziuros, vertybiu visuma, kuri nulemia zmoniu bendruomenes elgesi. Ar pavadinsim tai religija, ar, kaip labai graziai straipsnyje apibudinta, etika, garbes kodeksu, paties reiskinio esmes nepakeisim, tiesiog toks buvo gyvenimo budas. Puikus straipsnis, puiku, kad vyksta toks renginys-paminejimas, kur visi galim pasisemt proteviu stiprybes.

          Atsakyti
          • Artūras Gotautas says:
            9 m. ago

            Būtent Pasaulėžiūra (po Saule žiūra/rega),Pasaulėjauta (po Saule (pa)jutimas/supratimas)..
            PaSaulyje per visą istoriją du “veiksniai” sukelia KARUS-PoLitika ir Religija..
            Juk nepritempsim miško broliams taipogi religijos,ženklai lieka ženklais-ginklai lieka ginklais..
            Visi gimstame nuogi ir Vienodai Teisingi…
            Nepradėtas karas-Laimėtas karas..
            Pagarba Pilėnams ..

          • Juan says:
            7 m. ago

            If I coeianmcutmd I could thank you enough for this, I’d be lying.

        • lamatas says:
          9 m. ago

          ‘……..bet kokiu atveju negalėjo ten Žmonės remtis religija ir dar Lietuvių,tikrai jau virš visko,kai įbrukama religija,net ir į Pilėnus..’.Sutinku.dėl religijos (kažkur,kažin kieno sukurtos ir jėga įbruktos) tikrai ne .Bet Lietuvių Tikėjimo vienas iš pagrindų pagrindo buvo ir yra būti laisvam .Būti laisvam,ir mirti laisvam,kad išlikti laisvu amžiams.Tokia pasaulėžiūra .Ir būtent tai, manau,skatino musų protėvius nesekti kaimynų pavyzdžiu priimti svetimą “patogią” religiją.Laisvė buvo svarbiau už turtus,valdžia,ramu ir sotu gyvenimą,net gyvybę.Mums tokią stiprybę.

          Atsakyti
  6. Valdas says:
    9 m. ago

    Protėvių žūtbūtinės kovos už laisvę ir žemę yra geras pavyzdys mums visiems.
    Kova tęsiasi. Mums duotas išbandymas sustabdyti klastingų sukčių sumanytą Lietuvos žemės išpardavinėjimą.
    Organizuokimės apginti Lietuvos žemę.
    Lietuva – mūsų namai.
    Lietuva – mūsų tvirtovė.

    Pasikartodamas primenu štai šį video
    http://www.youtube.com/watch?v=JLImDiXp2mg

    Organizuokimės gynybai

    Atsakyti
  7. Erdvilas says:
    9 m. ago

    …pokario kare lietuvos kariai daugybe kartu pakartojo Pilenu zygdarbi susisprogdindami ar kitaip issizudydami bunkeriuose,nors galejo pasiduoti,isgyventi…ta dvasia paveldeta is proteviu…

    Atsakyti
  8. Jonas Aleknavičius says:
    9 m. ago

    “… Laikytis geležinės drausmės, pasitikėti savo viršininkais ir vyresniaisiais, pasitikėti savimi, gerbti ir mylėti savo kalbą ir tikybą, gerbti savo ir svetimus dorus piliečius, niekados neskriausti dorų žmonių, su priešais būti neperkalbamiems, išlaikyti paslaptis, gyviems nepasiduoti nelaisvėn, bet kautis iki paskutinio kraujo lašo. Tada… tada mūsų Lietuvos žemelė bus kapas priešams.”

    – tokia generolo Povilo Plechavičiaus citata įrašyta Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Vilniuje 2001-06-11 surengtos konferencijos “Teritorinė gynyba” medžiagoje, http://www.lka.lt/EasyAdmin/sys/files/teritorine%20gynyba.pdf

    Atsakyti
    • Smūgiai Tautininkams says:
      9 m. ago

      Sutinku. Bet tas pats turi būti daroma DABAR su konkurentais ekonomikoje. Kitaip mus suvalgys, o kitus išvaikys po pasaulį.
      Tai yra:
      pirkti savo pagamintas prekes, su konkurentais būtui neperkalbamiems ir t.t.
      (ne taip kaip Auštrevičius su ES “išsiderėjo” žemdirbiams mažesnes išmokas negu NET pvz. lenkai nekalbant apie vokiečius ir kt.).

      Atsakyti
  9. Kažin says:
    9 m. ago

    Ugnies laužo, kirvio, kuriuo sena pagonė kirto karių galvas, naudojimas, be to, tai, kad aukojimo metu vis buvo atidaromi pilies vartai ir pro juos išjoję kariai puldavo priešą tuo tarsi tikrindami, ar Dievų valia atlikus tam tikrą paukojimą nepasikeitė. Šie duomenys rodo, kad tai nebuvo paprastas išsižudymas, o atliekamos aukojimo apeigos.
    Dėl vietos, kur tai vyko taip pat nėra patikimiau aišku. Pasiimamas, kaip neginčijamas faktas, kad Pullen yra Pillen ir ieško jau tik Pillen – Pilėnus atitinkančių vardų. Jeigu naudojamasi tokiais metodais, tai kodėl nebūtų galima Troppen žemę laikyti Troken žeme, juolab, kad tokia, t.y. Trakų žemė yra neginčijamas istorinis faktas. Juolab, kad yra pabrėžta, jog Pullen ir Troppen žemė buvo Lietuvoje.Taip pat pagal tokį principą, kaip Pilėnais norima laikyti Bilionis, lygiai taip pat gali būti jais laikomi Bullen – Bulėnai, kurie gali būtų viena iš Vilniaus pilių, pagaliau Vilniuje yra vietovė Pilaitė. Taigi Pilėnų vietą laikyti nustatyta nėra jokio pagrindo. Juo labiau, kad lieka neįvertintas tas faktas, kad jį ją subėgo, o gal buvo susirinkę kokios pagonių šventės švęsti, žmonės iš keturių žemių.

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      9 m. ago

      Savęs atidavimas okupacinei krikščionybei buvo sietinas su dar didesne baisesnybe – dvasine mirtimi. Pilėnai pasirinko ne tai, kas būtų blogiausia.
      Šiandieniniams protėvių prakeiktiems LT krikščioniams prakeiksmas galioja.

      Atsakyti
    • Algirmantas says:
      9 m. ago

      Tamsta Bulgarrijos teritorijoje yra tokia vieta vadinama Trakija, kadaise tenais buvo didis miestas, žmonės tenai buvo laibai geri ir šviesūs, bet atėjo laikas, kai vienas žmogus dėl kokių tais priežaščių atėjūnams padėjo užimti tą miestą ir tą miestą žmonės patys prakeikė, kad sukauptos vertybės neatitektų priešams ir nugrimzdos tas miesta beliko toije vietoje tik karštosios versmės, tad gal tenai mažu buvo Pilėnai a? Koks skirtumas kaip ir mpirma rašiau visur pas mus buvo pilėnų ir nebūti konkrčiai spėlioti kur jie ištikrūjų buvo, nes pasmus su pavadinimu Trakai yra nevienas kaimelis ar miestelis pavadintas…. Tad gal iš Bulgarijos teritorijos dalis genčių atkeliavo į dabrtines mūsų žemes čia tik tokią prielaidą darau….

      Atsakyti
  10. Algirmantas says:
    9 m. ago

    Kaip tu sakai, liepsnoja karas –
    Tad kokia gali būt taika?
    Čia viskas paprasta: kas ką.
    Tiktai svarbu, žmogau, atskirti,
    Kas neša gyvastį, kas mirtį.
    Jei Žmogų niekinti imi,
    Tai pats kaip mėšlas \emėj pūsti.
    Pragyvenau aš daug karų
    Iš pono viešpaties malonės –
    Kada, sakyk, iš vakarų
    Pas mus su meile ėjo žmonės?
    Jie kryžių atnešė kadais,
    Parėmę kruvinais kardais.
    Už kryžių – ačių. Ouž kraują
    Lietuvis jiems nedovanos.
    Tai kraujas, kuris nenusiplauja
    Nuo tų laikų lig šios dienos….

    Čia buvo ištrauka iš Justino Marcinkevičiaus herojinės poemos “Kraujas ir pelenai”.

    Atsakyti
  11. GG says:
    9 m. ago

    Lietuviai garbina nusižudžiusius pilies gynėjus? Kaip apgailėtina. Būtų žuvę gindamiesi nuo užpuolikų- būtų visai kita kalba, o dabar… kokie jie didvyriai? Bailiai praplautom smegenim. Nu ir dar kvailiai, kad prieš žymiai gausesnes pajėgas gynėsi pilį užsidarę. O “gyviems nepasiduoti ir kautis iki paskutinio kraujo ląšo” yra paskutinio glušo verta frazė. Kiekvienas bent kiek sveikesnio proto žmogus turėtų sakyti “bet kuria kaina stenkis išsaugoti savo ir kitų gyvybes, nes antros galimybės gyvenimui neturėsi- tai yra didžiausias tavo turtas. Su užpuolikais galima kovoti ir kitais ne mažiau sėkmingais būdais. Ieškok galimybių ir jas atrasi”.

    Atsakyti
    • Kęstutis says:
      9 m. ago

      Jei būtų laiko mašina ir tave galima būtų perkelti į Pilėnus, apgultus kryžiuočių, greičiausiai dabar skaitytume kronikas, kur būtų rašoma: kad karys-išminčius G.G. iš baimės tiek apsitriedė, kad nebeatlaikė nei savi, nei svetimi. Visi išsibėgiojo, o karys G.G. žuvo karžygio mirtimi paspringęs savo š—…

      Atsakyti
      • Algirmantas says:
        9 m. ago

        Tokie kaip G.G. nesupranta Pilėnų prasmės nes bijo mirties ir yr žalias šoij sritį, nes nebūtinai priešai išžudo pilies gyventojus ir gynėjus, juos pavergia kankina ir bando apdoroti, kad paklustų okupantams, kas geriau ar patiems susinaikinti fizinį kūną ir, kad siela laisvai galėtų atgimti kitame gyvenime ar pastoviai vergauti okupantams patirian didžiausius pažeminimus ir prievartavimus, jie gi norėjo, kad mes išsižadėtume savūjų vertybių, kokia tauda gali vadintis jeigu jų neturi….

        Atsakyti
  12. Išeitų... says:
    9 m. ago

    Pagal G.G. logiką išeitų, kad mūsų partizanai pasibaigus šoviniams turėjo pasiduoti okupantams gyvi ir kankinami išduoti savo kovos draugus.

    Atsakyti
  13. leitis says:
    9 m. ago

    ak jūs istorikai romantikai. su religija Pilėnų gynyba mažai ką bendro turėjo…viskas buvo daug buitiškiau. bet gal reikia tokių legendų kiekvienai tautai…geriau visgi būkim tiesiog lietuviais dabar.

    Atsakyti
  14. leitis says:
    9 m. ago

    Algirmantai,o iš rytų šalelės saulutė tekėjo….? ėjo su meile iš rytų, tskant..?:) Manau, vertėtų pasirinkti tinkamesnių eilėraščių herojiškoms temoms. Kad ir pas tą patį J. Marcinkevičių.

    Atsakyti
    • Algirmantas says:
      9 m. ago

      Iš rytų taip pat buvo, bet čia ne apie tai norėjau pasakyti ta poema, otaip pat ne ką apie gerenį okupantą….

      Atsakyti
  15. Tai kičas... says:
    9 m. ago

    Leičiau, taip suprantančių, kaip pats, tikėtina leičių nebuvo.
    Religijos egzistavimas jokia ne legenda, religijos egzistavimo netgi marksistai neginčijo. Tik dvasinis luošumas visur temato tik buitį, be to, į istoriją žvelgiama neįsijautus į istorinių laikų žmogaus pasaulėjautos kitokiškumą, o nusileidus į istorinius laikus su savo šiandieninėmis purvinomis klumpėmis – pasaulio supratimu. Tai kičas…
    Dėl aukojimo ritualo detalių Pilėnuose skaityk Beresnevičių.

    Atsakyti
  16. Stasys Makūnas says:
    6 m. ago

    Šiais laikais kelti Pilėnus ant Punios jau yra nesolidu. Aplamai tai Pilėnai išvis nebuvo ant piliakalnio. Lietuvoje nėra piliakalnio kuriame sutilptų 4000 karių ar šiaip vietovės gyventojų. Kronikose tai aprašyta teisingai. Rašote, kad Pilėnai buvo Trapėnuose. Suprantu, kad jūs tai darote nepiktybiškai, bet kronikos originale parašyta terra Troppen ir tai tėra Lietuviško vietovardžio Tarpupis iškraipytas variantas. Troppen,Trappen, Tromen kryžiuočių kronikose minimi ne kartą ir pagal bendrą kontekstą akivaizdu, kad aprašo salą Nemune. Lietuviškai tai yra tarpe upės – Tarpupis. Tokia vietovė egzistuoja aprašytose kronikos vietose.

    Atsakyti
  17. Antanas says:
    5 m. ago

    2016 m. Sukako 680 metų nuo Pilėnų žūties. Vasario 21 d., Skaudvilėje ir Ivangėnų tvirtovėje buvo paminėta ši data. Ivangėnuose todėl, kad čia, 2015 m gegužės 3 dieną buvo surasti arklio kaulai. Tyrimas C14 patvirtino gyvūno žūties laiką apie 1336 metus. Tai tikriausias įrodymas, liudijantis ir patikslinantis Pilėnų lokalizaciją. Istorinė medžiaga taip pat greičiau patvirtina Pilėnus buvus Karšuvos žemėje, negu paneigia. Vietovės apibudinimas išlikusiuose istoriniuose aprašymuose, idealiai atitinka šią vietą. Ten uždegėme amžiną ugnį, kiekvienas gali tuo įsitikinti. Vykdami į Palangą, ties Kryžkalniu pasukite į Tauragės pusę, pasukite senuoju keliu į Skaudvilę, už 7 kilometrų privažiuosite Karšuvos piliavietę. Tvirtovė užima 20 ha teritoriją. Tik tokioje tvitovėje galėjo kovoti apie 9000 kovotojų iš abiejų pusių ir dar slėpti gyvulius. Ieškokite- Karšuvos istoija.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius

Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius

2021 03 01
K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

2021 03 01
Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

2021 02 24
Kovo 11-osios eitynės 2018 m. | Rengėjų nuotr.

D. Tarailienė. Laisvė nuodėmei

2021 02 24
Dovilas Petkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Petkus. Kaip „Laisvės“ partija Lietuvą „išdūrė“

2021 02 23
Atminties archyvai | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

Politinės užuovėjos nebus: Genocido centras ir toliau bus puolamas

2021 02 22
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (V)

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (V)

2021 02 18
dr. Algimantas Matulevičius | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

A. Matulevičius. Šventės ir kasdienybė

2021 02 18
Vydūnas. Tautos ir laisvės reikšmė

Vydūnas. Tautos ir laisvės reikšmė

2021 02 18
post.lt nuotr.

Kokią istoriją apie Vasario 16-ąją pasakoja pašto ženklai?

2021 02 16
Rodyti daugiau

Naujienos

Neetatiniams aplinkosaugininkams būtina suteikti daugiau įgaliojimų
Lietuvoje

Seime – pasitarimas dėl medžioklės priežiūros (tiesioginė transliacija)

2021 03 03
Parengtas šių metų Lietuvos etnorenginių gidas
Etninė kultūra

Parengtas šių metų Lietuvos etnorenginių gidas

2021 03 03
Klaipėdos bibliotekai perduotas Edžio Jurčio fotografijų archyvas
Kultūra

Klaipėdos bibliotekai perduotas Edžio Jurčio fotografijų archyvas

2021 03 03
Dovana Vilniui – beveik 500 medžių
Architektūra

Dovana Vilniui – beveik 500 medžių

2021 03 03
Sutvarkyti ir pradėti skelbti 2016 bei 2018 m. rasti Tauro apygardos dokumentai
Istorija

Kauno regioninis valstybės archyvas pristato virtualią dokumentų parodą „Faktai, artefaktai, žmonės“

2021 03 03
Interjero dizainerė pataria naujakuriams: kaip išsirinkti grindų dangą
Lietuvoje

Interjero dizainerė pataria naujakuriams: kaip išsirinkti grindų dangą

2021 03 03
Kirpykla | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

Didžioji dauguma įmonių laikosi karantino reikalavimų

2021 03 02
Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas
Gamta ir žmogus

Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas

2021 03 02


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • -.-.- apie A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
  • Žemyna apie Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius
  • Girdėjote LRT ,,Ryto garsus"? apie A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
  • Viktoras G. apie Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Seime – pasitarimas dėl medžioklės priežiūros (tiesioginė transliacija)
  • Parengtas šių metų Lietuvos etnorenginių gidas
  • Pietų Lietuvos srities 1949–1957 m. partizanų karo kronika (I)
  • Klaipėdos bibliotekai perduotas Edžio Jurčio fotografijų archyvas

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1158; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 994; komentarų: 15
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 856; komentarų: 49
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 845; komentarų: 19
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 752; komentarų: 10
  • Prezidento A. Smetonos tragiškas gyvenimas JAV 1941–1944 metais peržiūrėta: 564; komentarų: 8

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 01
15
Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius

Vasario 28 d. grupė visuomenininkų aukščiausiai Lietuvos valdžiai ir kitoms institucijoms išsiuntė pareiškimą „Dėl hibridinių, propagandinių išpuolių, tautinių mažumų ir...

Skaityti toliau

K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 01
6
K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

Fotomenininkas Klaudijus Driskius 2021 m. išvakarėse išleido knygą-nuotraukų albumą „Tirpstanti tapatybė: Baltarusijos lietuviai“ (V.: Tautos paveldo tyrimai, 2020, 192 p.)....

Skaityti toliau

Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 24
0
Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

Vasario 24 d. poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui (1941–1974) būtų sukakę 80 metų. „Šuolis per bedugnę – būtin ir nebūtin....

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • -.-.- apie A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
  • Žemyna apie Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius
  • Girdėjote LRT ,,Ryto garsus"? apie A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
  • Viktoras G. apie Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius
  • Žemyna apie Dovana Vilniui – beveik 500 medžių
Kitas straipsnis
Padidintas atviruko vaizdas, scotsman.com iliustr.

Nanotechnologai sukūrė neįžiūrimą atviruką

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai