Žymos archyvas: Suvalkų sutartis

D. Apalianskienė. Šiandieniniai Lietuvos istorijos kraipymai (30)

Vilnius | vipcommunications.lt nuotr.

Kai Lietuvos atstovė vienai tarptautinių organizacijų, socialiniuose tinkluose  pareiškia (taip sukeldama audringus pasipiktinimus), kad „Vilnius mums buvo „atiduotas“ sovietinės Rusijos ir  jo priklausomumas Lietuvai yra kvestionuotinas dalykas“, visai tikslingai pamirštant, net neužsiminant visos Vilniaus krašto priešistorijos, rimtų ankstesnių datų ir įvykių, patvirtinančių Vilniaus krašto teisėtą priklausomumą Lietuvai, tada suvoki kaip nesunkiai tą mūsų istoriją, bet kas gali  kraipyti ar sukti jiems patogia kryptimi. Skaityti toliau

R. Alaunis. Suvalkų krašto ir rytų Lietuvos etninių žemių aneksijos: kur dingo 22,800 kv. km. Lietuvos etninių žemių? (65)

Lietuvos-teritorijos-turincios-priklausyti-Lietuvai

Jei pažiūrėsime į žemėlapį, pamatysime, kad prieš šimtą metų 1918 vasario 16-ą paskelbus Lietuvos valstybingumo atstatymą, po Lietuvos-Sovietų Rusijos taikos sutarties pasirašymo 1920 metais ir net iki Antrojo Pasaulinio karo pradžios 1940 metais Lietuvos valstybės teritorija buvo kur kas didesnė, nei šiandieninė Lietuvos teritorija. Carinės Rusijos laikais Lietuvos Kauno, Vilniaus, Suvalkų, Gardino ir Kuršo gubernijos buvo istorinės Lietuvos teritorijos administraciniai vienetai. Taigi, kur dingo dalis Lietuvos valstybės teritorijos?

Lietuvos valstybės sienų klausimais yra parašyta ne viena knyga ir ne vienas straipsnis. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kodėl T. Venclova taip garbina J. Pilsudskį? (51)

Kodėl T. Venclova taip garbina J. Pilsudskį? | Alkas.lt koliažas

Tas požiūris neseniai dar kartą buvo suformuluotas Vilniaus Rotušėje Skaityti toliau

V. Sinica. „Be ryto naktis“: Lenkijos okupuoto Vilniaus lietuvių gyvenimas (27)

Alkas.lt koliažas

Jei po amžių kada skaudūs pančiai nukris
Ir vaikams užtekės nusiblaivęs dangus,
Mūsų kovos ir kančios, be ryto naktis
Ar jiems besuprantamos bus?  
Maironis „Pavasario balsai“, 1895.

Įžanga. Nutylėta istorija

Lenkijos 1920–1939 metais okupuoto Vilniaus istorija ilgą laiką liko nepastebėta Lietuvos istorijos tyrimuose, mokyme ir tautos istorinėje sąmonėje. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Vincas Martinkėnas. Vilniaus ir jo apylinkių čiabuviai (15)

vincas-martinkenas_mab-lt

V. Martinkėnas, V. Vilniaus ir jo apylinkių čiabuviai, Vilnius, 1990, 25 p. Ištraukos.

1940 metais, kai dirbau Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijoje, Lietuvos švietimo ministerija pavedė man parašyti lenkiškai brošiūrą apie Vilniaus krašto gyventojų, nebemokančių lietuviškai, kilmę. Tų pačių metų birželio mėnesį brošiūra buvo išspausdinta Vilniaus spaustuvėje „Ruch“. Bet prasidėjus birželio 15 d. įvykiams, visas jos tiražas žuvo. 49 metams prabėgus, toji brošiūra, galima sakyti, neprarado savo aktualumo. Čia pateikiamas lietuviškas jos variantas. Skaityti toliau

Kodėl Vilniaus kraštą lenkai laiko savu? (68)

Giedraičių kapai | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lapkričio 11 dieną paminėta Lenkijos nepriklausomybės diena. Prie Pilsudskio širdies kapo Vilniuje dalyvaujant Lenkijos ambasadoriui, uniformuotiems lenkų kariškiams, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos įtakoje esantiems Lietuvos rajonų vadovams bei lenkiškų mokyklų moksleiviams, kurie sudarė daugumą minėtojų, buvo dedamos gėlės, sakomos kalbos. Prolenkiškame portale l24.lt rašoma: „Vilniaus krašte gyvenantys lenkai, kuriems nėra svetimos tautinės vertybės, meilė Lenkijai ir lenkiškumo tausojimas, kaip ir kasmet Rasų kapinėse, šalia Juzefo Pilsudskio širdies ir motinos mauzoliejaus, susirinko paminėti Lenkijos nepriklausomybės dieną“. O lapkričio 20 dieną Giedraičiuose, prie paminklo žuvusiems kovose su pilsudskininkais-želigovskininkais kukliomis iškilmėmis, šaulių Skaityti toliau

V. Sinica. Želigovskio šmėklos pamokos (7)

Lietuvos walstybė | A. Kostkevičiaus pieš.

Spalio 7 dieną, praėjus lygiai 95 metams nuo Suvalkų sutarties sulaužymo, karo akademijos istoriko prof. Valdo Rakučio paragintos Molėtų, Širvintų ir Ukmergės savivaldybės paskelbė kuriančios Širvintų-Giedraičių karinį istorinį parką. Tokio parko idėja perimta iš JAV, kur populiaru ir skatinama lankytis reikšmingų istorinių mūšių vietose. Istorinei sąmonei ir patriotinėms nuostatoms ugdyti nevadovėlinis mokymas apie istorines tautos pergales (kaip ir didvyriškus pralaimėjimus, ko Lietuva nesugebėjo aiškiai padaryti su 1655 m. Žaliojo tilto gynyba nuo maskviečių tvano) yra puiki ir Vakaruose plačiai taikoma priemonė. Idėja dvigubai Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ar greitai pamiršime klastą? (7)

liucijanas-zeligowskis-wikipedija nuotr

Kol visų dėmesys nukreiptas į Artimuosius Rytus, kur visa gauja vilkų (kai kurie jų ėriuko kailyje) užpuolė efemeriškąją „Islamo valstybę“ ir Sirijos opoziciją, rašyti apie kažkada buvusią, nors ir ypač svarbią sutartį lyg ir ne laikas. Bet priminti istoriją ir jos pamokas visada dera, nors ne visiems ji miela, o viename Lietuvos lenkų portale vadinama „revanšizmo kurstymu“.

Bet čia vėl kartoju šio dešimtmečio pradžioje išsakytą didžio kūrėjo Justino Marcinkevičiaus frazę. Rašytojas, kalbėdamas, žinoma, apie savo istorines dramas, sakė: „Man praeities įvykiai niekados nėra pasibaigę, nes tai, kas buvo, Skaityti toliau

Kaune rengiama konferencija Spalio 9-ąjai – Vilniaus dienai paminėti (6)

Vilniaus atgavimas 1939_archyvai.lt

Spalio 9 d., penktadienį, 17 val. Kauno miesto savivaldybės Didžiojoje salėje prasidės konferencija-diskusija „Europos centras prieš 95 metus ir dabar: nuo Vilniaus iki Kauno“. Kalbės istorikai, kalbininkai, Seimo nariai, politologai. Bus aptarta ir pilietinė iniciatyva „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“.

Prieš 95 metus buvę įvykiai lėmė Lietuvos Respublikos ir jos sostinės gyvenimą, valstybės sienas, sudarė galimybę valstybei, tautai, kalbai, kultūrai išlikti ir atlikti savo misiją.

Apie Spalio 9-ąją –Vilniaus dieną: Skaityti toliau

Č. Iškauskas. J. Pilsudskio širdies kapas: ar verta prie jo nusilenkti? (7)

J. Pilsudskis su Aleksandra ir vaikais | wikimedia.org nuotr.

Vilnijos žemė pagimdžiusi ir priglaudusi daug žymių nelietuviškos arba pusiau lietuviškos prigimties žmonių. Vieni jų paliko Lietuvos valstybę ir tautą šlovinančių pėdsakų, kiti – abejotiną ir ginčytiną atminimą, treti gi – na, geriau jų vardo neminėti…

Taip, Lietuvos vardą garsino arba teršė daugybė veikėjų. Pavyzdžiui, pagrįstai didžiuojamės Lietuvos lenku, tauriu bajoru ir teisės mokslininku Mykolu Riomeriu, pabrėžusiu savo lenkišką kilmę, bet sakiusiu, jog „savo Tėvyne laikiau Lietuvą“; lenkų ir lietuvių architektu ir skulptoriumi Antanu Vivulskiu (lenk. Antoni Wiwulski), tarnavusiu abiem tautoms, nors panorusiu,

Skaityti toliau

P. Kruopis. Kaip Vilnių atgavome ir kaip jį išsaugosime? (9)

Paulius Kruopis | propatria.lt nuotr.

1939-ųjų metų spalio 28 diena – iš tiesų, yra viena svarbiausių mūsų valstybės datų. Toji diena, kai ilgai Lenkijos ir Rusijos imperijos okupacijose buvęs kraštas sugrįžo savo teisėtam šeimininkui – lietuvių tautai. Vilnius nėra tik istorinė sostinė. Vilnius lietuviams yra būtis, esmė. Lietuva be Vilniaus kaip karalius be karūnos.

Visa svarbiausia mūsų tautos istorija sukasi aplink Vilnių: iš šių apylinkių kilo pirmasis mūsų karalius Mindaugas ir būtent šios žemės tapo senosios Lietuvos valstybės pamatais; Vilniuje Gediminas pastatė pilį Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Suvalkų trikampis, 1920-ieji: kaip mus mindė (16)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt nuotr.

Prieš keletą metų, kalbėdamas, žinoma, apie savo istorines dramas, Justinas Marcinkevičius sakė: „Man praeities įvykiai niekados nėra pasibaigę, nes tai, kas buvo, tai, ką mes vadinam istorija, tebesitęsia, tęsiasi dabar mumyse, tęsis per amžius“. Aukso žodžiai. Dabar juos galima taikyti tiems, kurie tvirtina, jog praeities priminimas – tai senų žaizdų aitrinimas, nesantaikos tarp tautų kurstymas. Beje, skaudžiausių istorijos tarpsnių nutylėjimas iš esmės ir yra mūsų sąmonės bei valstybių santykių išopėjimo vieta.

Šį epilogą nutariau taikyti ir vienam iš sudėtingiausių Lietuvos ir Lenkijos santykių laikotarpiui – keletui mėnesių iki Suvalkų sutarties, pasirašytos 1920-ųjų spalio 7 d. Skaityti toliau

V.Volkus. Ar galima įveikti nepasitikėjimą? (22)

1385 m. Krėvos ketinimo sutartimi LDK valdovas Jogaila susitarė su Lenkijos karalystės atstovais krikštytis, apkrikštyti lietuvius, vesti Lenkijos karūnos paveldėtoją karalaitę Jadvygą, apmokėti 200 tūkstančių auksinių jos sužadėtiniui Vilhelmui už sužadėtuvių sulaužymą. Tos personalinės unijos metu LDK turėjo tapti Lenkijos karalystės vasaline kunigaikštyste. 200 tūkstančių Jogaila sumokėjo, o mes, likę lietuviai, mokame iki šių dienų.

1386 m. vasario 18 d. Jogaila apsikrikštijo, sutuoktuvių metu buvo karūnuotas Lenkijos karaliumi, Skaityti toliau

A. Maslauskas. Lietuvių ir lenkų santykiai: istorija ir dabartis (4)

Lietuva ir Lenkija | Alkas.lt montažasToliau įžūlėjantis lenkų tautinės mažumos elgesys ir reikalavimai Lietuvos Respublikai yra neatskiriami nuo ankstesnių įvykių, kurių chronologija siekia 1920-uosius metus.

Po 1920 m. spalio 9 d. generolo Liucjano Želigovskio pagal slaptą Juzefo Pilsudskio įsakymą įvykdyto Vilniaus krašto užėmimo Lenkija sulaužė Suvalkų sutartį, 1927 m. uždarė 42 lietuviškas mokyklas, represijomis sustabdė visų Vilniaus lietuvių dienraščių ir savaitraščių leidimą ir t.t.

Lietuvos Respublikos žmonės kovojo dėl Vilniaus krašto susigrąžinimo. 1922 m. sukurtas Vilniaus tremtinių komitetas. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Vidurio Lietuva: lenkų okupacijos aidai… (3)

Česlovas Iškauskas | DELFI, A.Didžgalvio nuotr.

Jau ne kartą tvirtinome, kad savo krašto istorijos pažinimas yra tas skiedinys, kuris sutvirtina valstybės ateities pamatus, padeda atskirti grūdus nuo pelų, įžiebia patriotizmo kibirkštį.

Vargu ar kam reikia sakyti, kad šiame paviršutiniškumo amžiuje dominuoja abejingumo savo istorijai mada, nuodingas kosmopolitizmo virusas, paverčiantis tautą beforme mase ir stumiantis ant išnykimo bedugnės.

Kita vertus, nereikia vengti priminti pačių sunkiausių Lietuvai istorijos periodų, koks buvo, pavyzdžiui, painus 1918-1922 m. ar dar platesnis laikotarpis. Gal kai kas ims tvirtinti, kad šitaip norima sukiršinti tautas ir etnines Skaityti toliau

A. Butkus. Baltiškos pastabos (28)

Prof. Alvydas Butkus

Stebint kaimyninių slavų šalių santykius su Baltijos šalimis, krinta į akis Lenkijos politikos dvilypumas: Lenkija neturi jokių pretenzijų Latvijai dėl latvių kalba dėstomų dalykų mokyklose, nepaisant to, kad kai kuriose Latgalos vietovėse lenkų gyvena pakankamai daug. Kodėl Latvijos vykdoma politika Lenkijai nerūpi? Gal Latvija neturi savų tomaševskių?

Iš tikrųjų į Latvijos reikalus Lenkija nesikišo nuo pat šių šalių nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. Latgalos vadavimas iš bolševikų bendromis Latvijos ir Lenkijos karinėmis pajėgomis 1920 m. sausį yra pavyzdys, koks galėjo tada būti ir Lietuvos bei Lenkijos bendradarbiavimas. Tačiau Lietuvai Lenkija taikė kitokius standartus – juos akivaizdžiai iliustravo Suvalkų sutarties sulaužymas ir Vilniaus okupacija 1920 m. rudenį. Skaityti toliau

A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (III) (8)

dr. Algimantas Liekis | aidas.lt nuotr.

Kaip ir galingosios Lietuvos žlugimo metais, kartojasi, kad svarbiausieji valstybėje postai atitenka ne Lietuvos patriotams, protingiausiems, o tiems, kuriems savas dvarelis svarbesnis už lietuvių tautos, savarankiškos Lietuvos išsaugojimą, kuriems buvo ir yra visai nebesvarbu, kas valdys, kas ir kokia kalba kalbės, o tik ar netrukdys jiems turtėti ir savo galia puikuotis, išlaikyti savo rankose valdžią.

Net Lietuvos aukštąsias mokyklas, jau norima paversti tarptautinėmis – internacionalinėmis.

Tai, kad gali įsigalėti tik vienas koks luomas, klanas, kad net tarptautiniuose forumuose gali šmeižti valstybę, jos suvereną tomaševskiai Skaityti toliau

A. Butkus. Lietuvos ir Lenkijos santykiai bei Vilniaus lenkų nuostatos (4)

Prof. Alvydas Butkus

Skelbiame prof. Alvydo Butkaus pranešimą skaitytą 2011 m. spalio 7 d. Kaune vykusioje „Vilnijos“  draugijos konferencijojeLietuvos valstybė nuo Suvalkų sutarties iki šiandien“ skirtoje paminėti Vilniaus dieną ir prieš 91-ius metus tarp Lietuvos ir Lenkijos pasirašytą Suvalkų sutartį.

Visuomenė ir stereotipai

Bet kuri visuomenė vadovaujasi ne tik realijomis, bet ir visuotinai priimtais mitais, stereotipais bei nuostatomis. Skaityti toliau

G.Songaila. Ar tiesa nugalės klastą? Nuo Suvalkų sutarties iki šiandienos (7)

Skelbiame Seimo nario Gintaro Songailos kalbą pasakytą konferencijoje Seime „Vilniaus diena: palaikome Lietuvos Respublikos teritorijos vientisumą“, skirtoje Vilniaus dienai paminėti, 2011 m. spalio 10 d.

Pirmiausia atsakykime į klausimą, kuris neretai užduodamas viešojoje erdvėje: kam iš viso reikia tų prisiminimų apie Suvalkų sutarties sudarymo ir jos sulaužymo istoriją? Ar tai nėra tik melancholiškas dūsavimas dėl  seniai praėjusių skriaudų Skaityti toliau

Seime vyks konferencija „Vilniaus diena: palaikome Lietuvos Respublikos teritorijos vientisumą“ (4)

Seimas | J.Vaiškūno nuotr.Spalio 10 d., pirmadienį, 15 val. Seimo Konstitucijos salėje (I r. III a.) Seimo narys Gintaras Songaila organizuoja konferenciją „Vilniaus diena: palaikome Lietuvos Respublikos teritorijos vientisumą“, skirtą Suvalkų sutarties 91-osioms metinėms paminėti.

Renginio metu bus aptarta lietuvių padėtis Vilnijoje, pristatyta istoriko Algimanto Liekio knyga „Juodieji Lietuvos istorijos puslapiai“. Pranešimus skaitys dr. A.Kairiūkštytė, dr. K.Garšva, istorikė I.Baranauskienė, sociologė E. Krukauskienė, Seimo narys G.Songaila ir kiti konferencijos dalyviai. Skaityti toliau

A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (I) (8)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Pirmiausia, dėl pačios Suvalkų sutarties. Mes, lietuviai, kuriems brangi nepriklausoma Lietuva, ją prisimename, ją vertiname kaip lenkų šovinistų ir jų vado – Lenkijos viršininko J.Pilsudskio, jo šutvės kaip niekšingumo ir veidmainiškumo patvirtinimo dokumentą. Pačioje Lenkijoje tiek praeityje, tiek dabar neretai tyliai pripažįstama, kad ji buvo tik klaida, nes, girdi, ir be jos būtų buvę galima prisijungti ne tik Rytų Lietuvą, Vilnių, bet ir visą Lietuvą. Bet, sakoma, mes praeitį vertiname ne pagal tai, kas ir kaip galėjo būti, o kaip buvo ir kodėl.

Taigi tada, 1920 m. vasaros pabaigoje, po pergalės prieš Raudonąją armiją, lenkų dievukui J.Pilsudskiui atrodė, kad tokia sutartis reikalinga, kad pateisintų savo planus – okupuoti Vilnių, Skaityti toliau

Kaune paminėtos Suvalkų sutarties metinės (nuotraukos, video) (2)

Nepriklaumybės akto signataras Algirdas Patackas | Albino Vaškevičiaus muotr.Spalio 7 d. Kauno karininkų ramovėje įvyko „Vilnijos“ draugijos konferencija „Lietuvos valstybė nuo Suvalkų iki šiandien“, skirta Vilniaus dienai atminti. Pranešimus apie Suvalkų sutartį, Vilniaus vadavimo istorinį atminimą, prieškarinius ir šiandieninius Lietuvos santykius su Lenkija skaitė istorikai, politikai, kalbininkai.

Konferencijos dalyviams buvo pristatyta  istoriko Algimanto Liekio neseniai išleista knyga „Juodieji Lietuvos istorijos puslapiai“ (I-II t.t.) Skaityti toliau

G.Songaila. Ar mes ir vėl neprarasime Vilniaus? (9)

Gintaras Songaila | ALKAS, J.Vaiškūno nuotr.Skelbiame Seimo nario Gintaro Songailos pranešimą skaitytą 2011 m. spalio 7 d. Kaune vykusioje „Vilnijos“  draugijos konferencijoje  Lietuvos valstybė nuo Suvalkų sutarties iki šiandien skirtoje paminėti Vilniaus dieną ir prieš 91-ius metus tarp Lietuvos ir Lenkijos pasirašytą Suvalkų sutartį. 

Susirinkome paminėti Vilniaus dienos,  kurios data yra nenusistovėjusi.  Jeigu tai – spalio septintoji, Suvalkų sutarties sudarymo diena, tuomet tai yra mėginimo išsaugoti Vilnių Lietuvai diena, deja, susijusi su jo užgrobimu, kurį netrukus įvykdė Lenkija. Skaityti toliau

Kaune ir Vilniuje bus paminėtos Suvalkų sutarties 91-ios metinės (0)

Suvalkų sutarties derybų akimirka

2011 m. spalio 7 d., minėdama prieš 91-ius metus (1920 10 07) tarp Lietuvos ir Lenkijos pasirašytą Suvalkų sutartį, „Vilnijos“ draugija surengs konferenciją Lietuvos valstybė nuo Suvalkų sutarties iki šiandien, kuri vyks 15 val. Kauno įgulos karininkų ramovėje (Mickevičiaus g. 19, Kaunas).

Konferencijoje pranešimus skaitys:  „Vilnijos“ draugijos pirmininkas habil. dr. Kazimieras Garšva (Suvalkų sutarties sulaužymo ir lenkiškosios okupacijos padariniai), Seimo nariai Gintaras Songaila Skaityti toliau

A.Tyla. Suvalkų sutartis ir jos išniekinimas (14)

Antanas Tyla | lma.lt nuotr.

1918 m. atkurta Lietuvos valstybė pergyveno kelias šiurpias invazijas, kurios buvo panašios tuo, kad siekė sunaikinti Lietuvos valstybę ir lietuvių valstybinę savimonę. Atkurtos Lietuvos valstybės pamatas buvo lietuvių tautos valią išreiškęs Vasario 16 Nepriklausomybės aktas, kuriame Lietuvos Taryba, kreipdamasi į kitas valstybes ir tautas, skelbė:

„Lietuvos Taryba, kaipo vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių konferencijos nutarimu <…> skelbia atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Beveik rimtai: Przepraszam, pan Sikorski (2)

Linas V. Medelis

Atrodo, po gana principingo Seimo žingsnio, priimant naują Švietimo įstatymą,  Lietuvos ir Lenkijos santykiai dar labiau atvės. Ką daryti, kad jie pagerėtų?

Visi žino, reikėtų daugiau kalbėti apie tai, kas mus sieja, o ne kas skiria. O juk jau praėjusiame amžiuje, ypač jo pradžioje, būta tokių tikrai vienijančių dalykų…

Pavyzdžiui, du broliai Narutavičiai. Kitąmet galėtume minėti 90-ąsias pirmojo Lenkijos prezidento mirties metines (kovo 17 d.). Skaityti toliau

Lietuvos kariuomenės pergalei prie Širvintų ir Giedraičių – 90 (1)

Lietuvos kariuomenės 2-ojo pėstininkų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pulko karininkai užėmus Giedraičius.1920 m. lapkričio 22 d.

Suvalkų sutarties ir Vilniaus krašto okupacijos 90-metis

2010 m. gegužės 25 d. Vytauto Didžiojo karo muziejaus (VDKM) tarybai buvo pristatyta, o rugsėjo 1 d. lankytojams duris atvėrė Karybos istorijos (1795–1940) skyriaus vedėjos Dalės Naujalienės ir vyriausiųjų muziejininkų Mariaus Pečiulio, Andriaus Pūkio ir Andriejaus Stoliarovo parengta kilnojamoji paroda „Lietuvos kariuomenės pergalei prie Širvintų ir Giedraičių – 90“.

Parodoje nušviečiami Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės bei abiejų valstybių teritoriniai Skaityti toliau

V. Landsbergis. Juzefo Pilsudskio didžioji klaida (9)

Vytautas Landsbergis

Prof. Vytauto Landsbergio kalba pasakyta 2010 m. spalio 9 d. Vilniaus rotušėje įvykusiame Suvalkų sutarties sudarymo ir jos sulaužymo 90-ečio paminėjime.

Prieš 90 metų, spalio 7–ąją, Suvalkuose buvo pasirašyta Lietuvos–Lenkijos paliaubų sutartis. Ji nustatė skiriamąją liniją tarp abiejų valstybių jau kurį laiką permainingai kovojusių ginkluotųjų pajėgų, o ši linija, dalykams taikingai klostantis, galimai būtų tapusi ir Lietuvos–Lenkijos valstybine siena su senąja sostine Vilniumi tvirtai Lietuvos pusėje. Todėl spalio 7–osios datai Lietuvos istorijoje skirtina didesnis dėmesys, nors ilgokai buvo kur kas labiau akcentuojama spalio 9–oji – atnaujinto karinio konflikto ir Lietuvos didžiosios nelaimės diena. Skaityti toliau