Pirmadienis, 20 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (I)

Bronius Makauskas, punskas.pl
2021-01-29 07:40:34
4
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (I)

Pastatas, kuriame buvo pasirašyta Suvalkų sutartis. Dabar Suvalkų archyvas | punskas.pl nuotr.

2020 m. sukako 100 metų, kai buvo pasirašyta Suvalkų sutartis tarp Lietuvos ir Lenkijos, sulaukusi ir tebesulaukianti prieštaringų atgarsių ir vertinimų. Šio straipsnio tikslas – trumpai apžvelgti Lietuvos ir Lenkijos santykių raidą nuo modernių valstybių atkūrimo iki Lietuvos sostinės aneksijos, konflikto dėl sienų. Lenkija, išnaudodama savo geopolitinį, demografinį ir karinį pranašumą, klaidindama Santarvės nares, kad Lenkijos šiaurės ir pietryčių kaimynai nesubrendę valstybiniam gyvenimui, ir naudodamasi jų (tiesa, vis besikeičiančia) parama, stengėsi atkurti galingą valstybę. Tam ji naudojo strategiškai atgyventus (pasirodo – ne?!) Abiejų Tautų Respublikos politinius refleksus. Būtina pabrėžti, kad taip besiblaškydama tarp siekių ir galimybių, ignoruodama pakitimus, kurie įvyko po Respublikos (Žečpospolitos) užgrobties, ypač jos partnerės LDK teritorijoje, taip pat lietuvių tautos savimonės transformaciją ir gente Lithuanus, natione Polonus sluoksnio virsmą natione Polonus, labai apsunkino ar net užkirto kelią taikiai abiem tautoms sugyventi. Suvalkai ir Vilnius yra apgailėtini tų miražų ir viražų simboliai. Taigi priminsime pagrindinius faktus, susijusius su šios prieštaringos (lietuviai dažniau ją vadina klastingąja) sutarties pasirašymo aplinkybėmis, ir pabandysime atsakyti į klausimą, ką iš tikrųjų ji reiškė lietuvių ir lenkų santykių raidai.

Kadangi apie Suvalkų sutartį jau yra nemažai paskelbtos mokslinės literatūros, dėl suprantamų priežasčių jos čia neaptarinėsiu, tačiau nurodysiu tikriausiai paskutinį šią temą apibendrinantį straipsnių rinkinį[1]. Leidinys išleistas po 90-mečio jubiliejaus proga Suvalkuose įvykusios tarptautinės mokslinės konferencijos „Suvalkų sutartis: faktai ir interpretacijos“, kurioje pranešimus skaitė Lietuvos ir Lenkijos istorikai. Knygoje išdėstytos Suvalkų derybų, sutarties pasirašymo ir jos sulaužymo detalės, apžvelgiami tuometiniai abiejų šalių tarpusavio santykiai, suinteresuotų didžiųjų valstybių vaidmuo sprendžiant teritorinius ginčus.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į 1920 m. spalio 7 d. Suvalkuose pasirašytos Lietuvos ir Lenkijos sutarties 91 metų sukakties proga savaitraštyje „Voruta“ išspausdintą istoriko prof. habil. dr. Antano Tylos rašinį „Prieš 90 metų pasirašyta Suvalkų sutartis ir jos išniekinimas“[2]. Paskaičius šį straipsnį galima geriau suvokti esamus ir būsimus šios sutarties vertinimus lietuvių istoriografijoje.

Lenkų istoriografijoje jau yra iš nacionalinių požiūrių nusistovėję lietuvių–lenkų santykių vertinimai, taip pat aptariama sutartis, ir čia, galima sakyti, nihil novi sub sole[3] .

Esminės reikšmės aptariamąja tematika turi bene naujausias straipsnis „Lietuvos ir Lenkijos santykiai: nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki L. Želigovskio (Żeligowskio) įvykdyto Vilniaus užėmimo (1918 m. lapkritis – 1920 m. spalis)“[4].

Atkurtos Lietuvos valstybės pamatą padėjo lietuvių tautos valią išreiškęs vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. Jame nurodoma, kad „Lietuvos Taryba, kaipo vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu rugsėjo mėn. 18–23 d. 1917 metais, skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“[5]. Tatai nebuvo deus ex machina, kelių politikų sugalvotas (dar yra mėgstančiųjų pridurti – „nacionalistų“) aktas, o laiku pripažintas gilias ištakas turintis subrendęs reiškinys.

Nauja geopolitinė padėtis, besikurianti Pirmojo pasaulinio karo metu, reikalavo, kad atkurianti valstybingumą lietuvių tauta apibrėžtų pretenduojamas valstybės sienas. Tai prasidėjo dar anksčiau, kai Didysis Vilniaus seimas (1905 m.) priimtoje rezoliucijoje jau brėžė jos kontūrus: „<…> Lietuva turi būti sudėta iš dabartinės etnografinės Lietuvos, kaip branduolio, ir tų pakraščių, kurie dėl ekonominių, kultūrinių, tautinių arba kitų priežasčių traukia prie to branduolio ir kurio gyventojai prie to priklausyti norės.“[6]

Paskelbus nepriklausomybę Lietuvos valstybė atsidūrė tarp trijų stiprių geopolitinių centrų: Maskvos, Varšuvos ir Berlyno. Lietuvos teritorija buvo okupuota Vokietijos ir situacijai frontuose besikeičiant tapo Sovietų Rusijos ir Lenkijos politinių bei karinių interesų lauku. Vokietija, didžioji karo pralaimėtoja, tų pačių 1918 metų kovo mėnesį, tiesa, su išlygomis, pripažino Lietuvos valstybingumą.

Sovietinė Rusija po bolševikinio perversmo taip pat paskelbė „Rusijos tautų“ teisių deklaraciją. Tačiau teisė reikšti tautos apsisprendimo valią buvo suteikiama labai specifiškai suprantamai „darbo liaudžiai“. Sovietinė Rusija save laikė Rusijos imperijos paveldėtoja, o gaivinti imperiją labai tiko komunistinės revoliucijos pradinės plėtros sumanymui. Lietuvos valstybei aneksuoti buvo pasirinktas „penktosios kolonos“ variantas. Sovietinės Rusijos kariuomenės lydimas kolaborantas – Vincas Mickevičius-Kapsukas, kurio marionetinė „vyriausybė“ 1918 m. pabaigoje – 1919 m. įgyvendino ir siekė įtvirtinti bolševikinę okupaciją užgrobtoje nepriklausomos Lietuvos teritorijoje[7]. Nuo Sovietų Rusijos aneksinių užmačių Lietuvai teko gintis ginklu. Nuo šios okupacijos pavyko apsiginti. Būtina atkreipti dėmesį, kad kovoje su Sovietinės Rusijos imperializmu galėjo atsirasti, atrodytų, savaime suprantama sąjungininkė Lenkija (tuo labiau kad jinai antibolševikinę užduotį skelbė ir laikė savo Rytų politikos ašimi), deja, pasirinko Lietuvai nepriimtiną jėgos strategiją, taikomą jos atžvilgiu, pridengtą unijine skraiste. Dėl to ilgainiui buvo nutraukti dvišaliai santykiai tarp abiejų valstybių ir tautų[8]. Ši „durtuvais peršama federacija“, peraugusi į Seinų ir Vilniaus okupaciją, ilgainiui lietuvių akyse sumenkino Varšuvos pergalę prieš bolševikus. Ir tai suprantama, nes ši lenkų pergalė Lietuvai kainavo sostinės ir trečdalio teritorijos praradimą.

Lenkija taip pat naudojosi tautų apsisprendimo teise, tačiau jos politikai buvo suinteresuoti panaudoti ją savo tikslams[9]. Lietuviai savo siekius nurodė Didžiojo Vilniaus seimo (1905 m.) rezoliucijoje ir 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Akte. Besiformuojančios tautinės valstybės teritorija nubrėžiama iš esmės etnografinėse ribose su sostine Vilniumi. Kad Vilnius ir Vilniaus kraštas yra etnografinės Lietuvos plote, neabejojo Didžiosios Britanijos mokslininkai, Taikos konferencijos žinovai. Jų nuomone, jeigu Lenkija veržtųsi į Lietuvą ir Gudiją, tai „<…> būtų nuolatinė grėsmė Lenkijos ir Europos taikai iš viso, netgi jei etniškai lietuviškų sričių gyventojai ir iš tikrųjų nusistatytų sutikti federuotis su Lenkija, kaip kad lenkai tvirtina…“[10].


[1]  Suvalkų sutartis: faktai ir interpretacijos (lenk. Umowa suwalska: fakty i interpretacje). Mokslinė redakcija (lenk. redakcja naukowa): Česlovas Laurinavičius, Janas Jerzy Milewski. Vilnius: Versus aureus, 2012, p. 456.

[2]  www.voruta.lt › suvalku-sutartis; internetinis puslapis.

[3]  Tiesa, Vilniaus aneksavimo būdą prof. Boguslavas Lagovskis (Bogusław Łagowski) prilygino Putino veiksmams Kryme. Žr. https://macgregor.neon24.pl/post/113693,prof-lagowski-wilno-1920-krym-2014. Jis portalo skaitytojų tuoj pat buvo apšauktas „Putino agentu“, „pamišėliu“.

[4]  Lietuvos ir Lenkijos santykiai: nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki L. Żeligowskio įvykdyto Vilniaus užėmimo (1918 m. lapkritis – 1920 m. spalis). Dokumentų rinkinys. Sudarė: Edmundas Gimžauskas. Parengė: Edmundas Gimžauskas, Artūras Svarauskas, LII leidykla, Vilnius, 2012.

[5]  Motieka, E. 2005. Didysis Vilniaus Seimas, Vilnius; Miknys, R., Motieka, E. 1990. „Tautiškoji lietuvių demokratų partija: idėjinės – politinės kūrimosi aplinkybės“, LAIS, t. I: Tautinės savimonės žadintojai: nuo asmens iki partijos, Vilnius; Budvytis,
V., Basanavičius, J. 2019. Gyvenimas ir veikla Vilniuje 1905 metų rugpjūtis – 1907 metų kovas, Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilnius.

[6] Makauskas, B. 2002. Lietuvos istorija, Kaunas, p. 256, 278–280.

[7]  Senn, A. E. „Die bolschewistische Politik in Litauen 1917–1919“, In: Forschungen zur osteuropeischen Geschichte, t. V, p. 105; Gudelis, P. 1972. Bolševikų atsiradimas Lietuvoje 1918–1919 metais jų pačių dokumentų šviesoje, Londonas, p. 108.

[8]  Žepkaitė, R. 1980. Diplomatija imperializmo tarnyboje. Lietuvos ir Lenkijos santykiai 1919–1939 m., Vilnius; Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamika: nuo istorinės patirties iki šiuolaikinės situacijos. Straipsnių rinkinys. Sudarytojai: Mindaugas Norkevičius, Gintarė Lukoševičiūtė, Ieva Masiliūnaitė, VDU; Łossowski, P. 1985. Po tej i tamtej stronie Niemna. Stosunki polsko-litewskie 1883–1939, Czytelnik, Warszawa.

[9]  J. Pilsudskis savo politinius tikslus ir teritorinius siekius atskleidė ir siekė palenkti savo pusėn Vakarų politikus gan anksti. Su savo bičiuliu teisininku ir masonu Stanislovu Pateku (Stanisław Patek) 1914 m. rugpjūčio mėn. aptarė jo misijos tikslus. Juos vykdant Patekas išvyko į Prancūziją, Didžiąją Britaniją, Švediją, kur susitiko su įtakingais politikais (tarp jų G. Clemenceau, E. Grey’iumi), informavo juos apie bendrą Lenkijos padėtį, politinę sanklodą, politinius siekius ir J. Pilsudskio planus, ruošdamas tarptautinį diplomatinį placdarmą savo idėjoms realizuoti. Vėliau, J. Pilsudskio proteguojamas, S. Patekas buvo paskirtas Lenkijos MSZ (URM) ministru, pasiuntinybių vadovu Japonijoje, Maskvoje ir Vašingtone. Žr. Reszczyński, J. Miejsce Stanisława Patka w historii polskiej dyplomacji. In: https://jpilsudski.org/artykuly-personalia-biogramy/politycy-dzialacze-spoleczni/item/2373.

[10] Plačiau žr. Piszczkowski, T. 1975. Anglia a Polska. 1914–1939, Londyn, p. 73–81;
Nowak-Kiełbikowa, M. 1975. Polska-Wielka Brytania w latach 1918–1923, Warszawa.

(Bus daugiau)

Terra Jatwezenorum, XII t. II d.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Tyla. Suvalkų sutartis ir jos išniekinimas
  2. R. Alaunis. Suvalkų krašto ir rytų Lietuvos etninių žemių aneksijos: kur dingo 22,800 kv. km. Lietuvos etninių žemių?
  3. V. A. Gocentas. Žymus Lietuvos istorikas A. Matulevičius apie Mažosios Lietuvos ir lietuvininkų fenomeną Europos kultūroje
  4. V. Sinica. „Be ryto naktis“: Lenkijos okupuoto Vilniaus lietuvių gyvenimas
  5. S. Birgelis. „Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (II)
  6. Birutė Verkelytė-Fedaravičienė: Patriarchą užpylėm rankom
  7. Kodėl Vilniaus kraštą lenkai laiko savu?
  8. Taikomosios dailės muziejuje vyks istoriko Antano Tylos knygos apie LDK iždą pristatymas
  9. Seimas priėmė rezoliuciją dėl Lietuvos ir Lenkijos unijos 450-mečio

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Visgi... says:
    2 metai ago

    Vartyk nevartęs iš visų septynių pusių (kaip kubą, jei aišku tą septintąją pusę s u v o k i a m),
    bet galioja ta 1569 m. ATR Karalysčių abiejų sutartis, – vienu svarbiausiu įrašu:
    TARPUSAVIO SIENŲ, teisiškai jokia abipuse sutartimi, lygiai ir Suvalkuose,
    Karalysčių Lenkijos ir Lietuvos ribų nepalietus, nestūmus, neperrašius ir
    deja, bet 1569 m. vasaros būklėje paliktų.
    (apmaudu tą pavasarį Tykocino žemių perėmimas,
    bet …vien tų – dalies Jotvos apylinkių)

    Atsakyti
  2. jutas says:
    2 metai ago

    Argi dar neaišku? Jokių minėjimų, jokių sutarčių, kuriose kaip visada slypi klasta, su šia klastingaja mūsų kaimyne negali būti..

    Atsakyti
  3. Vilna says:
    2 metai ago

    Tai, kad to šiandieninio žečpospolitinio Lietuvos bendrumo su Lenkija sutartis jau yra, ji sudaryta dar 1994 metais ir yra galiojanti. Šios sutarties kišimuisi į Lietuvos vidaus reikalus teisiškai pateisinti visiškai pakanka. Tad siekiant atsikratyti Lenkijos yra būtina šią sutartį su ja pabaigti, o sutartis baigtųsi Lietuvos valdžiai pranešus Lenkijai, kad jos Lietuva netęsia. Tačiau bėda ta, kad valdžios vis išrenkamos prolenkijinės… To, kad 1994 m. sutarties su Lenkija besibaigiančio termino netęs, nesigirdi ir iš naujos valdžios. Tyli dėl tos sutarties kaip teisinio pagrindo kišimuisi į vadaus reikalus nutrūkimo būtinybės ir politologai su žurnalistais…

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 metai ago

      tokios ,,išrenkamos”, arba turi kažką rimto, kuo užčiaupti

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Knygos „Juozas Lukša Daumantas žmonos Nijolės atsiminimuose ir amžininkų liudijimuose“ pristatymas | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.

Bus pristatyta V. Valiušaičio knyga apie J. Lukša Daumantą

2023 03 04
Knygų mugėje pristatytas LGGRTC išleistas rezistencinis atlasas | LGGRTC nuotr.

Knygų mugėje pristatytas LGGRTC išleistas rezistencinis atlasas

2023 03 01
Knygų mugėje – knygos apie legendinį Lietuvos karo vadą pristatymas | rengėjų nuotr.

Knygų mugėje – knygos apie legendinį Lietuvos karo vadą pristatymas

2023 02 21
Psichologinė pagalba | sam.lrv.lt nuotr.

Nuolat nerimaujate? Psichologė siūlo džiaugsmingas akimirkas kurti patiems

2023 02 08
Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

Išleista Vydūno knyga „Kaip tapti saulėtu žmogumi“

2023 02 02
Vilniuje paminėtos 1863–1864 m. sukilimo pradžios 160-osios metinės | A. Pliadis, KAM nuotr.

1863–1864 m. sukilimo pradžios 160-osios metinės

2023 01 24
Rašytojas Sigitas Benetis | A. Zabrynės nuotr.

Išrinktas 37-asis literatūrinės rašytojos Ievos Simonaitytės premijos laimėtojas

2023 01 18
Alkas.lt ir pixabay.com koliažas

M. Kundrotas: Putinizmo esmė – itališkasis fašizmas

2023 01 16
Tarpušvenčio laikas | lrv.lt nuotr.

Senieji tarpušvenčio papročiai

2023 01 01
rengėjų nuotr.

Bus pristatyta politologo Mariaus Kundroto knyga apie putinizmą

2022 12 30
Rodyti daugiau

Naujienos

Mokykla | S. Žiūros nuotr.
Lietuvoje

Regitracija į mokyklas Vilniuje – iki gegužės 31

2023 03 20
Lietuvių kalba išlaisvina užsieniečius studentus: lietuviškas knygas verčia net Japonijoje
Kalba

Išmokti lietuviškai įmanoma kiekvienam

2023 03 20
149 eurų vertės bateliai nusidėvėjo per kelis mėnesius, pardavėjui teko grąžinti pinigus | Europos vartotojų centro nuotr.
Lietuvoje

149 eurų vertės bateliai nusidėvėjo per kelis mėnesius, pardavėjui teko grąžinti pinigus

2023 03 20
Rinkimai | lrs.lt nuotr.
Lietuvoje

Baigėsi antrasis savivaldybių merų rinkimų ratas

2023 03 20
Ukraina ginasi | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Trys šimtai tūkstančių NATO karių aljanso rytiniam flangui nuo Rusijos apginti

2023 03 19
Kariai | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaune vyks pratybos „Stiprus vilkas 2023“

2023 03 19
Aviamodelis | D. Paužuolio nuotr.
Lietuvoje

Jonavoje – aviamodelių pasaulio čempionatas

2023 03 19
Automobilių numeriai | regitra.lt nuotr.
Lietuvoje

„Regitra“: atmetama penktadalis ženklų prašymų

2023 03 19
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • nuomonė apie Išmokti lietuviškai įmanoma kiekvienam
  • Kam 80+ apie Trys šimtai tūkstančių NATO karių aljanso rytiniam flangui nuo Rusijos apginti
  • Kultūruomenės elitas apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Kovos grobis apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Regitracija į mokyklas Vilniuje – iki gegužės 31
  • Išmokti lietuviškai įmanoma kiekvienam
  • 149 eurų vertės bateliai nusidėvėjo per kelis mėnesius, pardavėjui teko grąžinti pinigus
  • Įvairių salotų skanaukime kuo dažniau
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Bus pristatyta V. Valiušaičio knyga apie J. Lukša Daumantą

by Kristina Aleknaitė
2023 03 04
0
Knygos „Juozas Lukša Daumantas žmonos Nijolės atsiminimuose ir amžininkų liudijimuose“ pristatymas | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.

Kovo 10 d., Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šventės išvakarėse, bus pristatytaį Vidmanto Valiušaičio knyga „Juozas Lukša...

Skaityti toliau

Knygų mugėje pristatytas LGGRTC išleistas rezistencinis atlasas

by Kristina Aleknaitė
2023 03 01
2
Knygų mugėje pristatytas LGGRTC išleistas rezistencinis atlasas | LGGRTC nuotr.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai Vilniaus knygų mugėje pristatė naują leidinį. Šiemet pasirodė paskutinė enciklopedinio leidinio Rezistencijos...

Skaityti toliau

Knygų mugėje – knygos apie legendinį Lietuvos karo vadą pristatymas

by daiva
2023 02 21
0
Knygų mugėje – knygos apie legendinį Lietuvos karo vadą pristatymas | rengėjų nuotr.

Jau visai netrukus Vilniaus gyventojai ir miesto svečiai pasiners į Knygų mugės šurmulį ir paskutinį žiemos savaitgalį leis knygų apsuptyje,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • nuomonė apie Išmokti lietuviškai įmanoma kiekvienam
  • Kam 80+ apie Trys šimtai tūkstančių NATO karių aljanso rytiniam flangui nuo Rusijos apginti
  • Kultūruomenės elitas apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Kovos grobis apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Jonas Vaiškūnas apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
Kitas straipsnis
Sausio 29–31 dieną kviečiama suskaičiuoti paukščius prie savo namų

Sausio 29–31 dieną kviečiama suskaičiuoti paukščius prie savo namų

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai