Penktadienis, 27 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

Č. Iškauskas. Ar greitai pamiršime klastą?

Česlovas Iškauskas, www.iskauskas.lt, www.delfi.lt
2015 10 11 10:28
7
Liucijanas Želigovskis | wikipedia.org nuotr.

Liucijanas Želigovskis | wikipedia.org nuotr.

liucijanas-zeligowskis-wikipedija nuotr
Liucijanas Želigovskis | wikipedia.org nuotr.

Kol visų dėmesys nukreiptas į Artimuosius Rytus, kur visa gauja vilkų (kai kurie jų ėriuko kailyje) užpuolė efemeriškąją „Islamo valstybę“ ir Sirijos opoziciją, rašyti apie kažkada buvusią, nors ir ypač svarbią sutartį lyg ir ne laikas. Bet priminti istoriją ir jos pamokas visada dera, nors ne visiems ji miela, o viename Lietuvos lenkų portale vadinama „revanšizmo kurstymu“.

Bet čia vėl kartoju šio dešimtmečio pradžioje išsakytą didžio kūrėjo Justino Marcinkevičiaus frazę. Rašytojas, kalbėdamas, žinoma, apie savo istorines dramas, sakė: „Man praeities įvykiai niekados nėra pasibaigę, nes tai, kas buvo, tai, ką mes vadinam istorija, tebesitęsia, tęsiasi dabar mumyse, tęsis per amžius“. Aukso žodžiai. Vilnius – iš rankų į rankas Tad turiu galvoje Suvalkų sutartį, kurios 95-ąsias metines pažymime šiomis dienomis. Sutartį, kuri buvo vienašališkai paminta ir kuri, galbūt mažesniu mastu, gali būti precedentu po 19 metų pasirašytiems hitlerinės Vokietijos ir stalininės Sovietų Sąjungos nepuolimo, draugystės ir sienos paktams.

1920 – ieji Lietuvai išties buvo permainingi. Vilnius ėjo iš rankų į rankas – vokiečių, bolševikų, lenkų, vėl bolševikų, vėl lenkų. Vydami vokiečius iš Rusijos, bolševikai dar 1920 m. sausį patvirtino naują puolimo į Vakarus planą, kuris buvo Vladimiro Lenino ir Levo Trockio sumanyto revoliucijos „eksporto“ dalis. Vakarų frontas tapo svarbiausias, čia buvo sutelktos geriausios bolševikų karinės dalys – beveik pusė milijono karių, vadovaujamų tik ką Vakarų fronto vadu paskirto jauno, vos 27 metų karvedžio, būsimo maršalo Michailo Tuchačevskio.

Vilnių bolševikai užėmė 1919 m. sausį, bet neilgam, nes jau balandžio 20 d., diplomatui Jurgiui Šauliui Varšuvoje derantis dėl Lietuvos pripažinimo, Lenkijos kariuomenė staigiu ir netikėtu manevru okupavo Lietuvos sostinę. Po poros dienų Juzefas Pilsudskis paskelbė atsišaukimą, kuriame žadėjo, kad Vilniaus klausimą spręs tik patys „buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečiai“. Kaip rašė istorijos tyrinėtojas, žurnalistas Aras Lukšas, filosofinės pakraipos generolas naudojo okupacinius metodus: vietoj to, kad iš pradžių įtikinėtų atkurti LDK valdas, jis užgrobia teritoriją, o paskui mėgina pagrįsti savo žingsnį. Beje, taip darė ir daro vėlesni SSRS bei dabartiniai Rusijos lyderiai…

Lietuvos generolai blaškėsi…

Istorikas Arūnas Gumuliauskas pastebi, kad nestabili padėtis regione Antantės valstybėms trukdė sudaryti vieningą antibolševikinį frontą, kuriame turėjo dalyvauti tiek lenkų, tiek ir lietuvių kariniai daliniai. Teko nustatinėti net tris demarkacijos linijas, kurios turėjo skirti lenkų okupuotas teritorijas nuo Lietuvos valstybės žemių. Tačiau šie veiksmai padėties nesušvelnino. Atrodė, kad situaciją iš esmės gali pataisyti 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos – Sovietų Rusijos taikos sutartis. Pasirašius šį dokumentą, 1920 m. rugpjūčio 22 d. bolševikai pasitraukė iš Vilniaus ir perdavė jį lietuviams.

Perdavimas įvyko iškilmingai ir gana draugiškai. Lietuvai atstovavo kariuomenės vadas generolas leitenantas Kazys Ladyga – buvęs Rusijos imperijos kariuomenės karininkas, 1919 m. vadovavęs pasipriešinimui Raudonajai armijai ir bermontininkams (po Lietuvos kariuomenės pralaimėjimo Lenkijos daliniams prie Augustavo ir Seinų atsisakė armijos vado pareigų; 1940-ųjų rugpjūtį sovietų buvo suimtas ir kitų metų pabaigoje sušaudytas Rusijos kalėjime).

Netrukus į miestą įžengė lietuvių pėstininkai, įvyko bendras su raudonarmiečiais mitingas, kuriame, sugiedojus Tautišką giesmę ir „Internacionalą“, rusų komisaras pažadėjo greitai palikti Vilnių. Tačiau perduoti gražintą teritoriją mūsų valdžiai bolševikai delsė, o M. Tuchačevskis net bandė pasinaudoti Lietuvos teritorija ir įtraukti į savo žygį Lietuvos kariuomenės dalinius, esančius Vilniuje.

M. Tuchačevskio ir J. Pilsudskio susidūrimas buvo lemtingas: rugpjūtį bolševikai patyrė skaudų smūgį prie Varšuvos, ir jau iki spalio lenkai buvo užgrobę Vakarų Baltarusiją ir Vakarų Ukrainą. Jiems atėjo gera proga atsiimti Vilnių. Bet dar 1920 m. liepos 4 d. Lenkija buvo priversta pripažinti nepriklausomą Lietuvos valstybę de facto, o lenkų valdininkų ir karininkų šeimos pradėjo kraustytis iš Vilniaus. Vilniaus lietuvių veikėjo Mykolo Biržiškos teigimu, tuo metu „vilniečiai – lenkai, žydai, gudai – nuolat teiravosi pas Vilniaus lietuvius, ar besutiks Lietuva apimti Vilnių ir neįsileisti Raudonosios armijos.“ Bet, pasirašius garsiąją sutartį, liepos 14 d. lenkai jau užleido Lietuvos sostinę bolševikams.

Sutartis – priedanga agresijai

Tiesa, vėl neilgai. Rugpjūčio 27 d. raudonarmiečiai sostinę paliko, tačiau ši atokvėpio neturėjo, nes Lenkijos kariuomenė po triumfo prie Varšuvos vijo bolševikus atgal. Prasidėjo jos susidūrimai su lietuvių pulkais. Tuomet susirūpino Tautų Sąjunga, ir prasidėjo derybos, kurios baigėsi 1920 m. spalio 7 d. Suvalkų sutartimi. Ji nustatė demarkacinę liniją tarp abiejų šalių kariuomenių, Vilnių ir Vilniaus kraštą palikdama Lietuvos pusėje. Kartu pabrėžta, kad ši sutartis galioja iki „galutinio Lietuvos ir Lenkijos ginčijamų teritorinių klausimų išsprendimo“.

Tačiau, pasirašydama šią sutartį, Lenkija nė nemanė jos laikytis. Jau sutarties pasirašymo dieną – spalio 7-ąją – J. Pilsudskio nurodymu ir neva sukilusių nepatenkintų krašto lenkų gynimo dingstimi generolas Lucjanas Zeligovskis pradėjo žygį į Vilnių ir spalio 9 d. jį užėmė. Oficialiai skelbta, kad L. Zeligovskis tai padaręs nepaklusdamas Lenkijos karinei vadovybei. Tačiau J. Pilsudskis net nemanė šitos operacijos detalių ilgai slėpti ir jau 1923 m. rugpjūčio 24 d. viešoje paskaitoje Vilniuje pasigyrė: „Zeligovskis ėmė Vilnių mano nustatytas ir aiškiai įsakytas.” Gi istorikas Algimantas Liekis, rašydamas apie Suvalkų sutartį, priduria, kad abu generolai savo veiksmus derino spalio 1 d. Baltstogėje, traukinio vagone, kuriame buvo įsikūręs Lenkijos vyriausiojo kariuomenės vado štabas.

Didesnės klastos ir nesugalvosi. Ji prilygsta nebent A. Hitlerio klastai, kai naciai, dešimtmetį bičiuliavęsi su sovietais, užnėrė kilpą J. Stalinui ant galvos. Istorikas Tomas Baranauskas rašo, kad po to J. Pilsudskis savo filosofiniuose opusuose mėgino pagrįsti Vilniaus okupaciją. Taip, bandant paaiškinti okupuoto krašto praeitį, buvo sukurta koncepcija apie lenkiškai kalbančius „litvinus“, kurie esą buvo LDK kūrėjai, neturintys nieko bendra su Lietuvos Respubliką sukūrusiais „žemaičiais“ arba „lietuvisais“. Tai buvo bandymas tiesiog pasisavinti LDK istoriją, kurį jau mūsų laikais nusikopijavo ir sau pritaikė baltarusių nacionalistinė istoriografija.

Tokia šovinistinė istoriografija neįsitvirtino, tačiau, kaip pastebi T. Baranauskas, dar ir šiandien „autentiškiausia“ Vilniaus krašto praeitis kai kuriems šio krašto veikėjams lieka Lenkijos okupacijos dvidešimtmetis. Jie norėtų užmiršti ir Suvalkų sutartį, kuri šiaip ar taip būtų leidusi atsikvėpti jaunai, iš visų pusių draskomai Lietuvos valstybei.

Tokie veikėjai turi ir „argumentą“. 1923 m. kovo 15 d. Ambasadorių konferencija, atstovaujanti Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Italijos ir Japonijos vyriausybėms, nutarė pripažinti Lenkijos sienas, kurios apėmė ir okupuotą Vilniaus kraštą. Lenkija tai traktavo ir tebetraktuoja kaip tarptautinį jos užgrobtų žemių pripažinimą teisėta Lenkijos valstybės dalimi, nors keturioms valstybėms atstovaujanti Ambasadorių konferencija neturėjo jokių įgaliojimų braižyti Lietuvos sienų ar atstovauti tarptautinei bendruomenei.

Patiklumas ar uolumo stoka?

Tiesa, ir Lietuvos derybininkai nei tada, nei prieš du dešimtmečius nerodė didelio uolumo savo valstybei. 1994 m. balandžio 26 d., pasirašant Lenkijos ir Lietuvos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį (ją Vilniuje pasirašė tuometiniai prezidentai Lechas Valensa (Lech Wałęsa) ir Algirdas Brazauskas), dėl Lenkijos pasipriešinimo Lietuvos derybininkams nepavyko į sutartį įtraukti Vilniaus krašto okupacijos pasmerkimo. Vietoj jo abi šalys tik patvirtino „viena kitos dabartinių teritorijų su sostinėmis Vilniumi ir Varšuva vientisumą dabar ir ateityje, nepriklausomai nuo jų sienų formavimosi proceso praeityje“.

Pagal šią kompromisinę, todėl šiek tiek komiškai skambančią nuostatą, Lietuva net atsisakė niekada neturėti pretenzijų į Varšuvą. Tai leido iki šiol kai kuriems lenkų politikams ir net tokiems valdžios vyrams, kaip buvusiam užsienio reikalų ministrui Radoslavui Sikorskiui, švaistytis pareiškimais, kad Lenkijos okupacijos Vilniaus krašte niekada nebuvo.

Bet, netiesdami išsamių paralelių su šiandiena, priminkime, kad Suvalkų sutartis į istoriją įėjo kaip dar vienas grubus tarptautinės teisės pamynimas, siekiant pateisinti agresiją. Jei viduramžiais tai buvo įprasta, naujaisiais laikais tai daro tik baisiausi diktatoriai ir nusikalstami režimai.

Suvalkai – klastos sankryža

Bebaigiant straipsnį akis užkliuvo už spalio pradžioje „Foreign Policy“ paskelbto JAV karinių pajėgų vado Europoje Beno Hodgeso (Frederick Benjamin Hodges) su nerimu stebi siaurą sausumos juostą, jungiančią Lenkiją su Lietuva, dar kitaip vadinamą Suvalkų koridoriumi. Suvalkų koridorius yra tarp Kaliningrado srities Šiaurės vakaruose ir promaskvietiškai nusiteikusios Baltarusijos pietryčiuose. Ir jis gali tapti tuo tašku, dėl kurio dar labiau paaštrės santykiai tarp vis agresyvėjančios Rusijos ir NATO“. Abipus šios juostos – vis stiprėjanti Rusijos karinė galybė, sutelkta militarizuotoje Kaliningrado srityje ir promaskvietiškai nusiteikusioje Baltarusijoje, rašo „Foreign Policy“.

Priminsime, kad šis koridorius bolševikams pasitarnavo 1920 m. smogiant Varšuvai ir 1944 m., vykdant operaciją „Bagrationas“ – vejant vokiečius plačiu frontu nuo Minsko iki Rytų Prūsijos. Dabar Rusijai tai svarbus tranzito koridorius Gardinas – Suvalkai – Kaliningradas.

Amerikos generolui pritarė 1992 m. buvęs Lenkijos gynybos ministras Romualdas Šeremetjevas (Romuald Szeremietiew), interneto svetainėje „wPolityce“ pareiškęs, kad tarp teritorijų, kurioms Rusija grasina karo veiksmais – Donbaso, Sirijos, yra ir Suvalkų koridorius. Tai svarbus šiuolaikinis placdarmas Rusijai, kuri nori atkurti imperiją nuo Lisabonos iki Vladivostoko, sakė generolas.

Taigi, Suvalkai – istorinis etninės Lietuvos miestas, lietuvių kultūros centras, nuo kurio pavadinimo visa Lietuvos Užnemunė sinonimiškai vadinama Suvalkija, o jos gyventojai suvalkiečiais; 1919 – 1920 m. buvęs Lietuvos Respublikos sudėtyje – tuomet buvo ir dabar tampa agresijos kryžkele, patogia ir vieniems, ir kitiems kaimynams savo pasalūniškoms užmačioms.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Č. Iškauskas. Lietuviškasis parlamentarizmas: vizijos ir realybė
  2. Č. Iškauskas. Kaip sovietai ir Armija krajova Vilnių „vadavo“
  3. Č. Iškauskas. Ką davė Lietuvai A. Smetonos diktatūra?
  4. Č. Iškauskas. Kaip kuriamos „liaudies respublikos“
  5. Č. Iškauskas. Skaldyta ir skaldoma Lietuva: kas gresia jos vientisumui?
  6. Č. Iškauskas. J. Pilsudskio širdies kapas: ar verta prie jo nusilenkti?
  7. Č. Iškauskas. Lietuva – ant naujos okupacijos slenksčio?
  8. Č. Iškauskas. Kaip įrodėme Tėvynės meilę?
  9. Č. Iškauskas. Ar Karaliaučiaus prisijungimo idėja galutinai mirusi?
  10. Č. Iškauskas. 1939-ųjų mėsmalė: mokomės iš nuoskaudų
  11. Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?
  12. G.Songaila. Ar tiesa nugalės klastą? Nuo Suvalkų sutarties iki šiandienos
  13. Č. Iškauskas. Baltijos šalys: daugiau nesutarimų, negu bendrumo ženklų
  14. Č. Iškauskas. Kad nepasikartotų Lietuvos tragedija
  15. Č. Iškauskas. Lietuva – monarchija? Viltys dar nežlugo…
  16. Č. Iškauskas. Ar kilus pavojui sulauktume „Dienos D“?
  17. Č. Iškauskas. Scenarijus „šliaužiančiajai“ okupacijai parengtas?
  18. Č. Iškauskas. 1863 m. sukilimo vertinimai: lenkai ar lietuviai?
  19. Č.Iškauskas. Ar įmanoma nauja Baltijos šalių okupacija?
  20. Č.Iškauskas. Suvalkų trikampis, 1920-ieji: kaip mus mindė

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. lietuvis says:
    7 m. ago

    niekada. Ar Lenino-Stalino, ar Pilsudskio – tas pats velnias. Dabar Putinas ir Varšuva vaidina priešus, o abu potencijalūs agresoriai…Lietuva, BŪK VIENINGA!

    Atsakyti
  2. dr.Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com says:
    7 m. ago

    Kaip zinome po vieneto seka dvejetas. Taip po pirmo pasaulinio karo seke antras pasaulinis karas. Nuoseklu ir logiska. Logiska ir tai, kad Lietuvai antras pasaulinis karas prasidejo po pirmo pasaulinio karo, kai agresyvioji agresore Lenkija okupavo Lietuvos etnines zemes ir uzgrobe Vilniu sulauzydama Suvalku sutarti. Taigi apibrezimas, kad Antras pasaulinis karas prasidejo 1939 metais vokieciams uzgrobiant Lenkija yra is esmes neteisingas ir nepilnas. Antras pasaulinis karas pradejo isisiubuoti Lenkijai uzgrobiant Lietuvos etnines zemes, po to kartu su Hitleriu Cekoslovakija, po to jau pasidalinta pati agresore Lenkija na ir t.t. Taigi antro pasaulinio karo iniciatore ir pirmaja agresore vadinciau Lenkija. Lenkija ir iki siol neisveda savo supuvusios kariaunos is lietuvisku zemiu – Seinai, Baltstoge, Punkskas, Vygriai ir t.t. Taigi ir dabar Europos viduryje turime OKUPANTA- Lenkija. Beje taika pasirasyta per prievarta neturi teisines galios.

    Atsakyti
    • XWQ says:
      7 m. ago

      Teisingai. Pritariu. Viskas aišku kaip 2×2=4. Tik Lenkijos šovinistai ir “lenkai ant Lietuvos” aiškina, kad 2×2 tai nėra 4… Na, ir ką tu, žmogau, padarysi?.. Išsilavinimo stoka…

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        7 m. ago

        Na, jau ne – tik ne neišsilavinimas čia, o savanaudiškumas ir niekas kitas.

        Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      7 m. ago

      Citata:”Lietuvai antras pasaulinis karas prasidejo po pirmo pasaulinio karo, kai agresyvioji agresore Lenkija okupavo Lietuvos etnines zemes ir uzgrobe Vilniu sulauzydama Suvalku sutarti. Taigi apibrezimas, kad Antras pasaulinis karas prasidejo 1939 metais vokieciams uzgrobiant Lenkija yra is esmes neteisingas ir nepilnas. Antras pasaulinis karas pradejo isisiubuoti Lenkijai uzgrobiant Lietuvos etnines zemes, po to kartu su Hitleriu Cekoslovakija, po to jau pasidalinta pati agresore Lenkija na ir t.t”.
      Dar pridėkim, kad J.Pilsudskį gerbė A.Hitleris, kuris buvo susidėjęs su J.Stalinu.
      Visi – vienodai Lietuvai kenksmingi.

      Atsakyti
      • XWQ says:
        7 m. ago

        Įdomu, ką į tai atsakytų “lenkai ant Lietuvos”?.. Bet ką aš čia… Jie juk moka tik “po prostu” ir lietuviškų leidinių neskaito…

        Atsakyti
      • Saule says:
        4 m. ago

        Kiti istoriniai faktai teigia kad A. Hitleris buvo tiek silpna politine figura, kad net Pilsuckis galejo su Hitleriu kalbeti is aukšto. Tokiame bendravime butent yra pagarbos jausmo stoka. As patarciau paskaity Jim Marrs knyga kurioje yra aprašomi ir kt. istoriniai faktai butent kas padejo Hitleriui suklesteti. Ne, ne draugyste su Stalinu bet Anglo-saksai ir JAV. Jim Marrs The Rise of the Fourth Reich.

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 25 18:17

2022 05 25
S. Birgelis. Punsko krašto vaidmuo partizaninio judėjimo laikotarpyje

S. Birgelis. Punsko krašto vaidmuo partizaninio judėjimo laikotarpyje

2022 05 25
Vilnius ieško išeičių dėl stringančio statinių atnaujinimo

Vilnius ieško išeičių dėl stringančio statinių atnaujinimo

2022 05 24
Nuo 1939-jų Dancigo iki 2014-ųjų Donecko | Alkas.lt asociatyvi nuotr.

A. Vaišvila. Į dvasinio nuopuolio duobę įkritę Vokietijos „intelektualai“

2022 05 24
Unsplash.com, M. Spiskės nuotr.

K. Jovaišas. Putinas nenaudoja masinio naikinimo ginklo? Netiesa!

2022 05 24
Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 23 12:45

2022 05 23
Karas Ukrainoje | Alkas.lr ewkrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40

2022 05 22
Ministerija imasi spręsti atliekų tvarkymo savivaldybėse nesklandumus

Vilnius keičia atliekų surinkimo tvarką

2022 05 22
Kviečia tarptautinis šviečiamasis projektas vidurinių mokyklų mokiniams ir mokytojams

Kviečia tarptautinis šviečiamasis projektas vidurinių mokyklų mokiniams ir mokytojams

2022 05 22
Vilniuje nemokamai važinės ir slaugos darbuotojai

Vilniuje nemokamai važinės ir slaugos darbuotojai

2022 05 21
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukraina | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 27 12:30

2022 05 27
Ramūnas Karbauskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

LVŽS: nebus saugumo, kol skaldoma visuomenė

2022 05 27
„Žaliausiai“ perkantiems įteikti apdovanojimai
Lietuvoje

„Žaliausiai“ perkantiems įteikti apdovanojimai

2022 05 27
Vyriausybėje aptarta padėtis Ukrainoje ir šalies poreikiai
Lietuvoje

Vyriausybėje aptarta padėtis Ukrainoje ir šalies poreikiai

2022 05 27
Miškininkai pradėjo kovą su Sosnovskio barščiais
Gamta ir ekologija

Miškininkai pradėjo kovą su Sosnovskio barščiais

2022 05 27
Prezidentas pabrėžia geležinkelių svarbą
Lietuvoje

Prezidentas pabrėžia geležinkelių svarbą

2022 05 27
Pagrindinis naujametinis pažadas – mesti rūkyti
Įvairenybės

Rūkymas: kaina sveikatai ir piniginei

2022 05 27
Šiauliai | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Šiaulių meras prašo Vyriausybės pagalbos

2022 05 27


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pamaina yra? apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 27 12:30
  • Kažin apie Šiaulių meras prašo Vyriausybės pagalbos
  • NATO Spaudos konf-ja apie V. Valiušaitis. Rusijai reikia duoti Ukrainos teritorijų?
  • NUORODOS apie Kainų šuolis liberalizavus elektros tiekimo rinką

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • A. Širinskienė. Kada ministrė Bilotaitė melavo daugiau?
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 27 12:30
  • LVŽS: nebus saugumo, kol skaldoma visuomenė
  • „Žaliausiai“ perkantiems įteikti apdovanojimai

Skaitomiausi straipsniai

  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 686; komentarų: 19
  • Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis peržiūrėta: 583; komentarų: 1
  • V. Valiušaitis. Rusijai reikia duoti Ukrainos teritorijų? peržiūrėta: 306; komentarų: 14
  • Dalis „Azov“ pulko karių evakuoti iš Mariupolio peržiūrėta: 287; komentarų: 7
  • Z. Tamakauskas. Jaunimo pasipriešinimas sovietinei okupacijai peržiūrėta: 276; komentarų: 0
  • Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai peržiūrėta: 274; komentarų: 18

Artimiausi renginiai

  1. Tarptautinis folkloro renginys „Skamba skamba kankliai“ VILNIUJE

    2022-05-26 11:00 - 2022-05-29 20:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 25 18:17

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 25
8
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Politinis strateginis lygmuo Ruošiamas dar vienas bizūnas Kremliui - septintasis sankcijų Rusijai paketas, kuriuo numatoma blokuoti visus Rusijos bankus, įskaitant...

Skaityti toliau

S. Birgelis. Punsko krašto vaidmuo partizaninio judėjimo laikotarpyje

by Kristina Aleknaitė
2022 05 25
2
S. Birgelis. Punsko krašto vaidmuo partizaninio judėjimo laikotarpyje

Keli kilometrai nuo Punsko, Šlynakiemyje, pušynėlio rytiniame šlaite, kur prieš 73 metus buvo įrengtas lietuvių partizanų bunkeris, šiandien tūno dauba. ...

Skaityti toliau

Vilnius ieško išeičių dėl stringančio statinių atnaujinimo

by Ditė Česėkaitė
2022 05 24
0
Vilnius ieško išeičių dėl stringančio statinių atnaujinimo

Vilniaus miesto savivaldybė Aplinkos ministerijai siūlo peržiūrėti esamą statinių atnaujinimo modelį, siekiant išspręsti dėl išaugusių statybos rangos darbų kainų stringančių...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Pamaina yra? apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 27 12:30
  • Kažin apie Šiaulių meras prašo Vyriausybės pagalbos
  • NATO Spaudos konf-ja apie V. Valiušaitis. Rusijai reikia duoti Ukrainos teritorijų?
  • NUORODOS apie Kainų šuolis liberalizavus elektros tiekimo rinką
  • T0mas J. apie LVŽS: nebus saugumo, kol skaldoma visuomenė

Kitas straipsnis
LEU vyks garbės daktarų lentos atidengimas

LEU vyks garbės daktarų lentos atidengimas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai