Šeštadienis, 1 balandžio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Č. Iškauskas. Ar greitai pamiršime klastą?

Česlovas Iškauskas, www.iskauskas.lt, www.delfi.lt
2015-10-11 10:28:02
7
Liucijanas Želigovskis | wikipedia.org nuotr.

Liucijanas Želigovskis | wikipedia.org nuotr.

liucijanas-zeligowskis-wikipedija nuotr
Liucijanas Želigovskis | wikipedia.org nuotr.

Kol visų dėmesys nukreiptas į Artimuosius Rytus, kur visa gauja vilkų (kai kurie jų ėriuko kailyje) užpuolė efemeriškąją „Islamo valstybę“ ir Sirijos opoziciją, rašyti apie kažkada buvusią, nors ir ypač svarbią sutartį lyg ir ne laikas. Bet priminti istoriją ir jos pamokas visada dera, nors ne visiems ji miela, o viename Lietuvos lenkų portale vadinama „revanšizmo kurstymu“.

Bet čia vėl kartoju šio dešimtmečio pradžioje išsakytą didžio kūrėjo Justino Marcinkevičiaus frazę. Rašytojas, kalbėdamas, žinoma, apie savo istorines dramas, sakė: „Man praeities įvykiai niekados nėra pasibaigę, nes tai, kas buvo, tai, ką mes vadinam istorija, tebesitęsia, tęsiasi dabar mumyse, tęsis per amžius“. Aukso žodžiai. Vilnius – iš rankų į rankas Tad turiu galvoje Suvalkų sutartį, kurios 95-ąsias metines pažymime šiomis dienomis. Sutartį, kuri buvo vienašališkai paminta ir kuri, galbūt mažesniu mastu, gali būti precedentu po 19 metų pasirašytiems hitlerinės Vokietijos ir stalininės Sovietų Sąjungos nepuolimo, draugystės ir sienos paktams.

1920 – ieji Lietuvai išties buvo permainingi. Vilnius ėjo iš rankų į rankas – vokiečių, bolševikų, lenkų, vėl bolševikų, vėl lenkų. Vydami vokiečius iš Rusijos, bolševikai dar 1920 m. sausį patvirtino naują puolimo į Vakarus planą, kuris buvo Vladimiro Lenino ir Levo Trockio sumanyto revoliucijos „eksporto“ dalis. Vakarų frontas tapo svarbiausias, čia buvo sutelktos geriausios bolševikų karinės dalys – beveik pusė milijono karių, vadovaujamų tik ką Vakarų fronto vadu paskirto jauno, vos 27 metų karvedžio, būsimo maršalo Michailo Tuchačevskio.

Vilnių bolševikai užėmė 1919 m. sausį, bet neilgam, nes jau balandžio 20 d., diplomatui Jurgiui Šauliui Varšuvoje derantis dėl Lietuvos pripažinimo, Lenkijos kariuomenė staigiu ir netikėtu manevru okupavo Lietuvos sostinę. Po poros dienų Juzefas Pilsudskis paskelbė atsišaukimą, kuriame žadėjo, kad Vilniaus klausimą spręs tik patys „buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečiai“. Kaip rašė istorijos tyrinėtojas, žurnalistas Aras Lukšas, filosofinės pakraipos generolas naudojo okupacinius metodus: vietoj to, kad iš pradžių įtikinėtų atkurti LDK valdas, jis užgrobia teritoriją, o paskui mėgina pagrįsti savo žingsnį. Beje, taip darė ir daro vėlesni SSRS bei dabartiniai Rusijos lyderiai…

Lietuvos generolai blaškėsi…

Istorikas Arūnas Gumuliauskas pastebi, kad nestabili padėtis regione Antantės valstybėms trukdė sudaryti vieningą antibolševikinį frontą, kuriame turėjo dalyvauti tiek lenkų, tiek ir lietuvių kariniai daliniai. Teko nustatinėti net tris demarkacijos linijas, kurios turėjo skirti lenkų okupuotas teritorijas nuo Lietuvos valstybės žemių. Tačiau šie veiksmai padėties nesušvelnino. Atrodė, kad situaciją iš esmės gali pataisyti 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos – Sovietų Rusijos taikos sutartis. Pasirašius šį dokumentą, 1920 m. rugpjūčio 22 d. bolševikai pasitraukė iš Vilniaus ir perdavė jį lietuviams.

Perdavimas įvyko iškilmingai ir gana draugiškai. Lietuvai atstovavo kariuomenės vadas generolas leitenantas Kazys Ladyga – buvęs Rusijos imperijos kariuomenės karininkas, 1919 m. vadovavęs pasipriešinimui Raudonajai armijai ir bermontininkams (po Lietuvos kariuomenės pralaimėjimo Lenkijos daliniams prie Augustavo ir Seinų atsisakė armijos vado pareigų; 1940-ųjų rugpjūtį sovietų buvo suimtas ir kitų metų pabaigoje sušaudytas Rusijos kalėjime).

Netrukus į miestą įžengė lietuvių pėstininkai, įvyko bendras su raudonarmiečiais mitingas, kuriame, sugiedojus Tautišką giesmę ir „Internacionalą“, rusų komisaras pažadėjo greitai palikti Vilnių. Tačiau perduoti gražintą teritoriją mūsų valdžiai bolševikai delsė, o M. Tuchačevskis net bandė pasinaudoti Lietuvos teritorija ir įtraukti į savo žygį Lietuvos kariuomenės dalinius, esančius Vilniuje.

M. Tuchačevskio ir J. Pilsudskio susidūrimas buvo lemtingas: rugpjūtį bolševikai patyrė skaudų smūgį prie Varšuvos, ir jau iki spalio lenkai buvo užgrobę Vakarų Baltarusiją ir Vakarų Ukrainą. Jiems atėjo gera proga atsiimti Vilnių. Bet dar 1920 m. liepos 4 d. Lenkija buvo priversta pripažinti nepriklausomą Lietuvos valstybę de facto, o lenkų valdininkų ir karininkų šeimos pradėjo kraustytis iš Vilniaus. Vilniaus lietuvių veikėjo Mykolo Biržiškos teigimu, tuo metu „vilniečiai – lenkai, žydai, gudai – nuolat teiravosi pas Vilniaus lietuvius, ar besutiks Lietuva apimti Vilnių ir neįsileisti Raudonosios armijos.“ Bet, pasirašius garsiąją sutartį, liepos 14 d. lenkai jau užleido Lietuvos sostinę bolševikams.

Sutartis – priedanga agresijai

Tiesa, vėl neilgai. Rugpjūčio 27 d. raudonarmiečiai sostinę paliko, tačiau ši atokvėpio neturėjo, nes Lenkijos kariuomenė po triumfo prie Varšuvos vijo bolševikus atgal. Prasidėjo jos susidūrimai su lietuvių pulkais. Tuomet susirūpino Tautų Sąjunga, ir prasidėjo derybos, kurios baigėsi 1920 m. spalio 7 d. Suvalkų sutartimi. Ji nustatė demarkacinę liniją tarp abiejų šalių kariuomenių, Vilnių ir Vilniaus kraštą palikdama Lietuvos pusėje. Kartu pabrėžta, kad ši sutartis galioja iki „galutinio Lietuvos ir Lenkijos ginčijamų teritorinių klausimų išsprendimo“.

Tačiau, pasirašydama šią sutartį, Lenkija nė nemanė jos laikytis. Jau sutarties pasirašymo dieną – spalio 7-ąją – J. Pilsudskio nurodymu ir neva sukilusių nepatenkintų krašto lenkų gynimo dingstimi generolas Lucjanas Zeligovskis pradėjo žygį į Vilnių ir spalio 9 d. jį užėmė. Oficialiai skelbta, kad L. Zeligovskis tai padaręs nepaklusdamas Lenkijos karinei vadovybei. Tačiau J. Pilsudskis net nemanė šitos operacijos detalių ilgai slėpti ir jau 1923 m. rugpjūčio 24 d. viešoje paskaitoje Vilniuje pasigyrė: „Zeligovskis ėmė Vilnių mano nustatytas ir aiškiai įsakytas.” Gi istorikas Algimantas Liekis, rašydamas apie Suvalkų sutartį, priduria, kad abu generolai savo veiksmus derino spalio 1 d. Baltstogėje, traukinio vagone, kuriame buvo įsikūręs Lenkijos vyriausiojo kariuomenės vado štabas.

Didesnės klastos ir nesugalvosi. Ji prilygsta nebent A. Hitlerio klastai, kai naciai, dešimtmetį bičiuliavęsi su sovietais, užnėrė kilpą J. Stalinui ant galvos. Istorikas Tomas Baranauskas rašo, kad po to J. Pilsudskis savo filosofiniuose opusuose mėgino pagrįsti Vilniaus okupaciją. Taip, bandant paaiškinti okupuoto krašto praeitį, buvo sukurta koncepcija apie lenkiškai kalbančius „litvinus“, kurie esą buvo LDK kūrėjai, neturintys nieko bendra su Lietuvos Respubliką sukūrusiais „žemaičiais“ arba „lietuvisais“. Tai buvo bandymas tiesiog pasisavinti LDK istoriją, kurį jau mūsų laikais nusikopijavo ir sau pritaikė baltarusių nacionalistinė istoriografija.

Tokia šovinistinė istoriografija neįsitvirtino, tačiau, kaip pastebi T. Baranauskas, dar ir šiandien „autentiškiausia“ Vilniaus krašto praeitis kai kuriems šio krašto veikėjams lieka Lenkijos okupacijos dvidešimtmetis. Jie norėtų užmiršti ir Suvalkų sutartį, kuri šiaip ar taip būtų leidusi atsikvėpti jaunai, iš visų pusių draskomai Lietuvos valstybei.

Tokie veikėjai turi ir „argumentą“. 1923 m. kovo 15 d. Ambasadorių konferencija, atstovaujanti Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Italijos ir Japonijos vyriausybėms, nutarė pripažinti Lenkijos sienas, kurios apėmė ir okupuotą Vilniaus kraštą. Lenkija tai traktavo ir tebetraktuoja kaip tarptautinį jos užgrobtų žemių pripažinimą teisėta Lenkijos valstybės dalimi, nors keturioms valstybėms atstovaujanti Ambasadorių konferencija neturėjo jokių įgaliojimų braižyti Lietuvos sienų ar atstovauti tarptautinei bendruomenei.

Patiklumas ar uolumo stoka?

Tiesa, ir Lietuvos derybininkai nei tada, nei prieš du dešimtmečius nerodė didelio uolumo savo valstybei. 1994 m. balandžio 26 d., pasirašant Lenkijos ir Lietuvos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį (ją Vilniuje pasirašė tuometiniai prezidentai Lechas Valensa (Lech Wałęsa) ir Algirdas Brazauskas), dėl Lenkijos pasipriešinimo Lietuvos derybininkams nepavyko į sutartį įtraukti Vilniaus krašto okupacijos pasmerkimo. Vietoj jo abi šalys tik patvirtino „viena kitos dabartinių teritorijų su sostinėmis Vilniumi ir Varšuva vientisumą dabar ir ateityje, nepriklausomai nuo jų sienų formavimosi proceso praeityje“.

Pagal šią kompromisinę, todėl šiek tiek komiškai skambančią nuostatą, Lietuva net atsisakė niekada neturėti pretenzijų į Varšuvą. Tai leido iki šiol kai kuriems lenkų politikams ir net tokiems valdžios vyrams, kaip buvusiam užsienio reikalų ministrui Radoslavui Sikorskiui, švaistytis pareiškimais, kad Lenkijos okupacijos Vilniaus krašte niekada nebuvo.

Bet, netiesdami išsamių paralelių su šiandiena, priminkime, kad Suvalkų sutartis į istoriją įėjo kaip dar vienas grubus tarptautinės teisės pamynimas, siekiant pateisinti agresiją. Jei viduramžiais tai buvo įprasta, naujaisiais laikais tai daro tik baisiausi diktatoriai ir nusikalstami režimai.

Suvalkai – klastos sankryža

Bebaigiant straipsnį akis užkliuvo už spalio pradžioje „Foreign Policy“ paskelbto JAV karinių pajėgų vado Europoje Beno Hodgeso (Frederick Benjamin Hodges) su nerimu stebi siaurą sausumos juostą, jungiančią Lenkiją su Lietuva, dar kitaip vadinamą Suvalkų koridoriumi. Suvalkų koridorius yra tarp Kaliningrado srities Šiaurės vakaruose ir promaskvietiškai nusiteikusios Baltarusijos pietryčiuose. Ir jis gali tapti tuo tašku, dėl kurio dar labiau paaštrės santykiai tarp vis agresyvėjančios Rusijos ir NATO“. Abipus šios juostos – vis stiprėjanti Rusijos karinė galybė, sutelkta militarizuotoje Kaliningrado srityje ir promaskvietiškai nusiteikusioje Baltarusijoje, rašo „Foreign Policy“.

Priminsime, kad šis koridorius bolševikams pasitarnavo 1920 m. smogiant Varšuvai ir 1944 m., vykdant operaciją „Bagrationas“ – vejant vokiečius plačiu frontu nuo Minsko iki Rytų Prūsijos. Dabar Rusijai tai svarbus tranzito koridorius Gardinas – Suvalkai – Kaliningradas.

Amerikos generolui pritarė 1992 m. buvęs Lenkijos gynybos ministras Romualdas Šeremetjevas (Romuald Szeremietiew), interneto svetainėje „wPolityce“ pareiškęs, kad tarp teritorijų, kurioms Rusija grasina karo veiksmais – Donbaso, Sirijos, yra ir Suvalkų koridorius. Tai svarbus šiuolaikinis placdarmas Rusijai, kuri nori atkurti imperiją nuo Lisabonos iki Vladivostoko, sakė generolas.

Taigi, Suvalkai – istorinis etninės Lietuvos miestas, lietuvių kultūros centras, nuo kurio pavadinimo visa Lietuvos Užnemunė sinonimiškai vadinama Suvalkija, o jos gyventojai suvalkiečiais; 1919 – 1920 m. buvęs Lietuvos Respublikos sudėtyje – tuomet buvo ir dabar tampa agresijos kryžkele, patogia ir vieniems, ir kitiems kaimynams savo pasalūniškoms užmačioms.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Č. Iškauskas. Lietuviškasis parlamentarizmas: vizijos ir realybė
  2. Č. Iškauskas. Kaip sovietai ir Armija krajova Vilnių „vadavo“
  3. Č. Iškauskas. Ką davė Lietuvai A. Smetonos diktatūra?
  4. Č. Iškauskas. Kaip kuriamos „liaudies respublikos“
  5. Č. Iškauskas. Skaldyta ir skaldoma Lietuva: kas gresia jos vientisumui?
  6. Č. Iškauskas. J. Pilsudskio širdies kapas: ar verta prie jo nusilenkti?
  7. Č. Iškauskas. Lietuva – ant naujos okupacijos slenksčio?
  8. Č. Iškauskas. Kaip įrodėme Tėvynės meilę?
  9. Č. Iškauskas. Ar Karaliaučiaus prisijungimo idėja galutinai mirusi?
  10. Č. Iškauskas. 1939-ųjų mėsmalė: mokomės iš nuoskaudų
  11. Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?
  12. Č. Iškauskas. Baltijos šalys: daugiau nesutarimų, negu bendrumo ženklų
  13. Č.Iškauskas. Ar mums reikalingas Karaliaučius?
  14. Č. Iškauskas. Kad nepasikartotų Lietuvos tragedija
  15. G.Songaila. Ar tiesa nugalės klastą? Nuo Suvalkų sutarties iki šiandienos

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. lietuvis says:
    7 metai ago

    niekada. Ar Lenino-Stalino, ar Pilsudskio – tas pats velnias. Dabar Putinas ir Varšuva vaidina priešus, o abu potencijalūs agresoriai…Lietuva, BŪK VIENINGA!

    Atsakyti
  2. dr.Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com says:
    7 metai ago

    Kaip zinome po vieneto seka dvejetas. Taip po pirmo pasaulinio karo seke antras pasaulinis karas. Nuoseklu ir logiska. Logiska ir tai, kad Lietuvai antras pasaulinis karas prasidejo po pirmo pasaulinio karo, kai agresyvioji agresore Lenkija okupavo Lietuvos etnines zemes ir uzgrobe Vilniu sulauzydama Suvalku sutarti. Taigi apibrezimas, kad Antras pasaulinis karas prasidejo 1939 metais vokieciams uzgrobiant Lenkija yra is esmes neteisingas ir nepilnas. Antras pasaulinis karas pradejo isisiubuoti Lenkijai uzgrobiant Lietuvos etnines zemes, po to kartu su Hitleriu Cekoslovakija, po to jau pasidalinta pati agresore Lenkija na ir t.t. Taigi antro pasaulinio karo iniciatore ir pirmaja agresore vadinciau Lenkija. Lenkija ir iki siol neisveda savo supuvusios kariaunos is lietuvisku zemiu – Seinai, Baltstoge, Punkskas, Vygriai ir t.t. Taigi ir dabar Europos viduryje turime OKUPANTA- Lenkija. Beje taika pasirasyta per prievarta neturi teisines galios.

    Atsakyti
    • XWQ says:
      7 metai ago

      Teisingai. Pritariu. Viskas aišku kaip 2×2=4. Tik Lenkijos šovinistai ir “lenkai ant Lietuvos” aiškina, kad 2×2 tai nėra 4… Na, ir ką tu, žmogau, padarysi?.. Išsilavinimo stoka…

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        7 metai ago

        Na, jau ne – tik ne neišsilavinimas čia, o savanaudiškumas ir niekas kitas.

        Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      7 metai ago

      Citata:”Lietuvai antras pasaulinis karas prasidejo po pirmo pasaulinio karo, kai agresyvioji agresore Lenkija okupavo Lietuvos etnines zemes ir uzgrobe Vilniu sulauzydama Suvalku sutarti. Taigi apibrezimas, kad Antras pasaulinis karas prasidejo 1939 metais vokieciams uzgrobiant Lenkija yra is esmes neteisingas ir nepilnas. Antras pasaulinis karas pradejo isisiubuoti Lenkijai uzgrobiant Lietuvos etnines zemes, po to kartu su Hitleriu Cekoslovakija, po to jau pasidalinta pati agresore Lenkija na ir t.t”.
      Dar pridėkim, kad J.Pilsudskį gerbė A.Hitleris, kuris buvo susidėjęs su J.Stalinu.
      Visi – vienodai Lietuvai kenksmingi.

      Atsakyti
      • XWQ says:
        7 metai ago

        Įdomu, ką į tai atsakytų “lenkai ant Lietuvos”?.. Bet ką aš čia… Jie juk moka tik “po prostu” ir lietuviškų leidinių neskaito…

        Atsakyti
      • Saule says:
        5 metai ago

        Kiti istoriniai faktai teigia kad A. Hitleris buvo tiek silpna politine figura, kad net Pilsuckis galejo su Hitleriu kalbeti is aukšto. Tokiame bendravime butent yra pagarbos jausmo stoka. As patarciau paskaity Jim Marrs knyga kurioje yra aprašomi ir kt. istoriniai faktai butent kas padejo Hitleriui suklesteti. Ne, ne draugyste su Stalinu bet Anglo-saksai ir JAV. Jim Marrs The Rise of the Fourth Reich.

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Papildoma JAV karinė įranga – puolimui pradėti

2023 04 01
„Aktualioji istorija“: Dainava prieš 770 metų ir dabar – ar galima tapatinti?

„Aktualioji istorija“: Skaitome Gedimino laišką: Vilnius prieš 700 metų

2023 03 31
Pixabay.com, ProsaClouds nuotr.

Rusijos prezidentas nėra adekvatus, sako Zelenskis

2023 03 31
Sovietinės skulptūros | S. Žiūros nuotr.

Sovietinės skulptūros perduodamos Grūto parkui

2023 03 31
Naujas muzikinis projektas Lietuvoje suvienijo dešimtis bendruomenių | Valstybinio ansamblio LIETUVA nuotr.

Meilės dainos Lietuvoje suvienijo dešimtis bendruomenių

2023 03 31
Dvi kultūros paveldo vertybės Vilniuje paskelbtos valstybės saugomomis | lrkm.lrv.lt nuotr.

Dvi kultūros paveldo vertybės Vilniuje paskelbtos valstybės saugomomis

2023 03 31
Alkas.lt, N. Balčiūnienės nuotr.

M. Kundrotas. Skirtingų kartų dešinieji: sąjunga įmanoma?

2023 03 30
Memorandumo pasirašymas | sumin.lrv.lt nuotr.

Lietuva ir Ukraina plėtos naujus maršrutus

2023 03 30
Sporto aikštynai | vilnius.lt nuotr.

Vilniuje bus atnaujintas 21 stadionas

2023 03 30
Ukraina ginasi | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Artėja diena, kai putinui maldos nepadės

2023 03 30
Rodyti daugiau

Naujienos

Motociklai | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pavasaris atneša ir naujų iššūkių vairuotojams

2023 04 01
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Papildoma JAV karinė įranga – puolimui pradėti

2023 04 01
Didysis NAA prizas | am.lt nuotr.
Architektūra

Nacionaliniai architektūros apdovanojimai sujungia gamtą ir architektūrą

2023 04 01
Kaune bus pristatytas knyga „Tradicinės Velykos. Šiuolaikiniai margučiai“ | knygos.lt nuotr.
Etninė kultūra

Kaune bus pristatytas knyga „Tradicinės Velykos. Šiuolaikiniai margučiai“

2023 04 01
Klastotė | „Idea Prima“ nuotr.
Lietuvoje

Grėsmę kelia intelektinės nuosavybės vagystės

2023 04 01
Užupio Respublikai 25-eri | rengėjų nuotr.
Šventės

Užupio Respublika švenčia 25-ąsias neprigulmybės metines

2023 03 31
Kada paskutinį kartą valėte šiuos 5 buities prietaisus?
Lietuvoje

Elektos įrenginių priešas – įtampos svytavimai

2023 03 31
Vaikai | pixabay.com nuotr.
Naujienos

Į pagalbą vaikams – socialiniai darbuotojai

2023 03 31
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Nepavyko apie I. Vėgėlė. Ministras D. Kuolys grasina atsistatydinti…
  • Taigis... apie NS reikalauja atmesti kalbininkų pasmerktą kalbos įstatymą
  • Taigi, AR? apie M. Kundrotas. Skirtingų kartų dešinieji: sąjunga įmanoma?
  • Mikas apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureato Jono Vaiškūno pagerbimo iškilmės (II)
  • Minime kovotojo už Lietuvos laisvę Algirdo Statkevičiaus gimimo 100-metį
  • Pavasaris atneša ir naujų iššūkių vairuotojams
  • Augintiniams šeimininkai išlaidų negaili
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Papildoma JAV karinė įranga – puolimui pradėti

by Jonas Vaiškūnas
2023 04 01
0
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Politinis strateginis lygmuo Turkijai ratifikavus Suomijos prašymą, ši šiaurės šalis iš esmės tapo 31–ąja Vakarų karinio aljanso nare. Įtraukus Suomiją,...

Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Skaitome Gedimino laišką: Vilnius prieš 700 metų

by Tomas Baranauskas
2023 03 31
0
„Aktualioji istorija“: Dainava prieš 770 metų ir dabar – ar galima tapatinti?

Šiame pokalbių su istorike Inga Baranauskiene etape mes kalbamės apie sukaktis, kurios siekia viduramžius, ir minimos šiemet. Jau kalbėjome apie...

Skaityti toliau

Rusijos prezidentas nėra adekvatus, sako Zelenskis

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 31
2
Pixabay.com, ProsaClouds nuotr.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, AP žurnalistės Dž. Peis paklaustas, ar Kinija tikrai siekia taikos, turint galvoje Si Dzinpingo vizitą į...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Nepavyko apie I. Vėgėlė. Ministras D. Kuolys grasina atsistatydinti…
  • Taigis... apie NS reikalauja atmesti kalbininkų pasmerktą kalbos įstatymą
  • Taigi, AR? apie M. Kundrotas. Skirtingų kartų dešinieji: sąjunga įmanoma?
  • Mikas apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • >>>Bartui apie B. Ropė. Kas atpigins žmonėms elektrą ir pažabos bankus?
Kitas straipsnis
LEU vyks garbės daktarų lentos atidengimas

LEU vyks garbės daktarų lentos atidengimas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai