Penktadienis, 11 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (IV)

Bronius Makauskas, www.punskas.pl
2021-02-17 08:00:34
1
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (IV)

Lietuvos ir Lenkijos delegacijos derybų Kalvarijoje metu 1920 m. rugsėjo 16–18 d. | punskas.pl nuotr.

Tarp endekų būta noro stumiant bolševikus pasinaudoti proga ir okupuoti visą Lietuvą. J. Pilsudskis, laukdamas derybų su Sovietų Rusija Rygoje rezultatų, dėl to, kad Santarvė (ypač Anglija) spaudė taikiai spręsti santykius su Lietuva ir, ko gero, nenorėdamas perleisti Lietuvos reikalų politiniams priešininkams, gen. T. Rozvadovskio (Tadeusz Rozwadowski) planui nepritarė. Karas su Sovietų Rusija dar nebuvo užbaigtas, o Suvalkų derybos suteikė vyriausiajam lenkų kariuomenės vadui laiko išsiaiškinti derybų Rygoje rezultatus ir pasiruošti pulti Vilnių[1]. Rygos derybų su Sovietų Rusija rezultatai išryškėjo jau vykstant Suvalkų deryboms. Lenkijai Rygoje (1920 m. spalio 5 d.) pavyko sutarti dėl linijos, atskiriančios Lietuvą nuo Rusijos („Vilniaus koridoriaus“). Ir tai buvo bloga, gal net netikėta, žinia Lietuvai[2]. Ši suderinta su Sovietų Rusija aplinkybė nulėmė tolesnius J. Pilsudskio veiksmus Lietuvos atžvilgiu.

Lenkijos valstybės gynimo taryba rugpjūčio 27 d., dalyvaujant J. Pilsudskiui, pasisakė už Kerzono linijos peržengimą, t. y. kad būtų okupuota, tarp kitų, ir dalis teritorijos, kuri pagal Lietuvos ir Sovietų Rusijos sutartį turėjo būti perduota Lietuvai.. Nutarta iš Suvalkų krašto „pašalinti“ Lietuvos kariuomenę. Užsienio reikalų ministras E. Sapieha panaudojo tai, kad lietuvių kariuomenė buvo dislokuota už 1919 m. gruodžio 8 d. linijos, kaip pretekstą protestui ir prašymui (rugsėjo 4 d.) Tautų Sąjungai intervenuoti[3].

Lenkams stumiant Raudonąją armiją į rytus, 1920 m. rugpjūčio 28 d. susidarė lietuvių–lenkų frontas linijoje nuo Štabino iki Augustavo–Grabovo. Tą dieną lenkai užėmė Augustavą. Prieš dvi dienas vykusios derybos Kaune leisti lenkų kariuomenei judėti lietuvių užimta teritorija buvo nevaisingos. Lietuviai siūlė pirma tartis dėl sienų. Lietuva, pabrėždama, kad gina savo teritoriją ir kartu leisdama lenkams žygiuoti Nemuno operacijai per jos teritoriją, pažeistų ir neutralumą Sovietų Rusijai. Lenkams atakuojant lietuvių postus prasidėjo mūšiai. Iki rugsėjo 10 d. lenkai užėmė pietinę Sūduvą. Rugsėjo 13 d. lietuviai prieš derybas Kalvarijoje vėl atsiėmė Seinus ir Gibus, priartėjo prie Augustavo kanalo. Derybos prasidėjo po trijų dienų. Derybos Kalvarijoje (rugsėjo 16–18 d.) nebuvo vaisingos dėl skirtingų abiejų pusių siekių. Rugsėjo antroje pusėje J. Pilsudskis sukūrė planus atkirsti Lietuvą nuo Raudonosios armijos okupuotos teritorijos ir koncepciją „išspręsti“ Vilniaus klausimą. Vėliau (1923 m. rugpjūčio 25 d.) Vilniuje aiškino: „Tuo metu man nusišypsojo sėkmė kare – iškart nusprendžiau, kad Vilnių reikia pasiimti ginklu. Išsiruošiau pas generolą L. Želigovskį, nes pats, kaip Lenkijos valstybės viršininkas ir vyriausiasis vadas, laužyti įsipareigojimų negalėjau.“[4]

1920 m. rugsėjo 20 d. Tautų Sąjunga, atsiliepdama į Lietuvos ir Lenkijos notas, paskelbė rezoliuciją, raginančią Lietuvos ir Lenkijos vyriausybes nutraukti karo veiksmus. Lietuva įpareigojama atitraukti kariuomenę už 1919 m. gruodžio 8 d. linijos, o Lenkija – respektuoti neutralumą Lietuvos teritorijos į rytus ir šiaurės rytus nuo šios linijos ir užimtosios lietuvių, t. y. ir Vilniaus krašto. Padėčiai valdyti sudaryta Tautų Sąjungos Kontrolės komisija. Lenkai rezoliuciją vykdyti sutiko, bet su išlygomis, ir rugsėjo 22 d. Valstybės gynimo tarybos posėdyje J. Pilsudskis pristatė „Nemuno“ operacijos planą, pagal kurį tą pačią dieną lenkų pajėgos pralaužė lietuvių postus Seinų apylinkėse ir pasuko Druskininkų kryptimi[5]. Karinis puolimas buvo palydėtas kaltinančiomis Lietuvą notomis Tautų Sąjungai ir Lietuvos vyriausybei. Ši griežtai užprotestavo Tautų Sąjungai, kartu pareikalaudama atsiųsti Kontrolės komisiją. Juk rugsėjo 24 d. telegramoje Lenkijos vyriausybei šiuos veiksmus Lietuvos vyriausybė įvardijo kaip agresiją prieš lietuvių tautą. Taip pat buvo išreikšta viltis, kad Lenkijos pajėgos pasitrauks už 1919 m. gruodžio 8 d. linijos. Ministro E. Sapiehos rugsėjo 26 d. atsakyme pažėrus kaltinimų Lietuvai, buvo pasiūlytos derybos Suvalkuose. Suveikė tai, kad Tautų Sąjunga pradėjo labiau stabdyti aktyvėjančius Lenkijos karinius veiksmus, kurie grėsė Lietuvai. Jau kitą dieną Lietuvos vyriausybė davė teigiamą atsakymą, sutikdama derėtis[6].

Derybos Suvalkuose 1920 rugsėjo 30 d. – spalio 8 d. vyko Sovietų Rusijos bei Lenkijos derybų šešėlyje. J. Pilsudskiui reikėjo laiko pastarąjį kontekstą išsiaiškinti Vilniaus (Lietuvos) „problemai“ spręsti. E. Sapieha bandė nuraminti Tautų Sąjungą, parodyti Lenkijos indėlį, rodė apsimestinį taikingumą ir bandė toliau diskredituoti Lietuvą kaip nesavarankišką, svetimų veiksnių pakurstomą nesantaikai su Lenkija.

Lietuva derybose labiau pasikliovė tarptautine diplomatine parama (ypač Anglijos), siekdama apginti valstybės teritorijos integralumą. Kaip paaiškėjo iš įvykių, savo karinėmis galimybėmis ji nebuvo pajėgi apginti lietuvių etninio Seinų–Punsko krašto, taip pat Vilniaus.

Lenkija ėmėsi derybų, pirmiausiai dėl Tautų Sąjungos spaudimo, nepripažindama status quo ir nesirengdama Vilniaus klausimo spręsti politiniu būdu. Pati pasiūlydama derybas, Lenkijos vyriausybė jau žinojo – Vilnius bus paimtas ginklu, ir tai jai nebuvo naujas dalykas. Taigi kyla klausimas, kam buvo griebtasi tokios diplomatinės apgavystės? Atrodo, reikėjo švelninti blogą įspūdį, susidariusį užsienyje dėl lenkų kariuomenės agresijos, kai ji žygiavo per Lietuvos teritoriją. Be to, derybos leido sumažinti lietuvių budrumą dėl Vilniaus (klaidino ir Anglijos patikinimai, jog Lenkija nepuls Vilniaus), jo priklausomybės klausimas nebuvo derybų pagrindas, tačiau jis tvyrojo abiejų delegacijų mintyse. Pilsudskio paaiškinimuose plk. M. Mackievičiui išvados (pateikiamos ir Lietuvos delegacijai) dėl Lenkijos siekių Lietuvoje buvo akivaizdžios[7]. Taigi prie derybų stalo sėsta norint nustatyti tam tikrą modus vivendi iš skirtingų paskatų ir tikslų.

Nuorodos:


[1]    Rukša, A. Kovos dėl Lietuvos…, op. cit., t. II, p. 392–393; Łossowski, P. Stosunki polsko-litewskie…, op. cit., p. 269; Generał Rozwadowski, Kraków, 1929, p. 101–102.

[2]    Laurinavičius, Č. „Probleminiai Lietuvos ir Lenkijos santykių 1920 m. aspektai“, In: Suvalkų sutartis…, op. cit., p. 70.

[3]  Łossowski, P. Stosunki…, op. cit., p. 253–254.

[4]  Gierowska-Kałłaur, J. 1999. ODCZYT MARSZAŁKA PIŁSUDSKIEGO wygłoszony 24 sierpnia 1923 roku w Wilnie, in: „Przegląd Wschodni“, Warszawa, t. V, z. 4 (20), p. 767–791.

[5]    Rukša, A. Kovos…, t. III, op. cit., p. 187–188.

[6]    Radziwonowicz, T. „Polsko-litewskie rokowania w Suwałkach (30 wrzesień – 8 października 1920 r.)“, In: Suvalkų sutartis…, op. cit., p. 17.

[7]  J. Pilsudskio laiškas plk. M. Mackievičiui su instrukcijomis deryboms Suvalkuose. Žr. Sąsiedzi wobec wojny…, op. cit., p. 225–227.

(Bus daugiau)

Terra Jatwezenorum, XII t. II d.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (II)
  2. B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (I)
  3. B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (III)
  4. A. Tyla. Suvalkų sutartis ir jos išniekinimas
  5. A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (I)
  6. A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (III)
  7. A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (IV)
  8. Č.Iškauskas. Suvalkų trikampis, 1920-ieji: kaip mus mindė
  9. B. Makauskas. J.A. Herbačiausko bandymas švelninti lietuvių ir lenkų santykius 1927/28 metais (I)
  10. R. Alaunis. Suvalkų krašto ir rytų Lietuvos etninių žemių aneksijos: kur dingo 22,800 kv. km. Lietuvos etninių žemių?
  11. Kaune ir Vilniuje bus paminėtos Suvalkų sutarties 91-ios metinės
  12. S. Jegelevičius. Nepaskelbtas Lenkijos karas Lietuvai (1918 – 1920)
  13. E. Jekabsonas. Latvija ir Vilniaus klausimas
  14. V. Sinica. „Be ryto naktis“: Lenkijos okupuoto Vilniaus lietuvių gyvenimas
  15. V. Turčinavičius. Ar Lietuvos valdžios naudojasi tarptautine teise?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Svajonė says:
    4 metai ago

    Pamiršti Abiejų Karalysčių 1795-ieji, kai ir pagal 1569m. Vienybės sutarties /Union/ sąlygą – Vieningą Sąlygą, žemaitis Viršininkas “persistengęs”; aišku žemaitukas kieta pasitaikęs, kietesnis net už visą /iš iki mirties mums žinomų/ Staliną ar Hitlerį, turėjęs viršininkiskumo įgimtų galių, tik deja, –
    p a s i n a u d o j o jomis deramai, ir tiek
    (nei Lenkijos, juo labiau Lietuvos Valdovų paveldo GARBĖS, kuri buvusi 1795 m. prarasta, negebėjo atkurti)

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Mokytoja, mokiniai
Lietuvoje

Svarstoma plėsti pilietiškumo ugdymą mokyklose

2025 07 11
Parduotuvė | pixabay.com, Alexas Fotos nuotr.
Lietuvoje

Atsisakoma tam tikrų gaminių ženklinimo banderolėmis

2025 07 11
Pinigai, biudžetas | pixabay.com, Bru-nO nuotr.
Lietuvoje

SAM: medikų algos per 9 metus išaugo tris kartus

2025 07 11
Saugokimės ligų, plintančių per vandenį
Gamta ir žmogus

Specialistai ragina šulinių vandenį gerti tik įsitikinus, kad jis saugus

2025 07 11
Maisto taryba
Lietuvoje

Maisto taryba analizuoja kainas ir ieško sprendimų

2025 07 11
D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
Užsienyje

D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?

2025 07 11
Troleibusas
Lietuvoje

Vilnius įsigis 73 naujus troleibusus

2025 07 11
Michaelas Martinas ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas susitiko su Airijos Ministru Pirmininku

2025 07 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vilna apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • P.Skutas apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
  • Naivus klausimas apie D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
  • Mikabalis apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Svarstoma plėsti pilietiškumo ugdymą mokyklose
  • Atsisakoma tam tikrų gaminių ženklinimo banderolėmis
  • SAM: medikų algos per 9 metus išaugo tris kartus
  • Specialistai ragina šulinių vandenį gerti tik įsitikinus, kad jis saugus

Kiti Straipsniai

Arūnas Kumpis| FB nuotr. Alkas.lt koliažas

A. Kumpis. Ukrainos pamokos ir Lietuvos kariuomenės nenoras mokytis

2025 06 16
Pratybos

Pirmą kartą pratybose „Griffin Lightning“ mūšiui vadovavo lietuviai

2025 06 13
Kariuomenės ir visuomenės dienos iškilmės Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, 1935–1937 m. Ant pakylos – Lietuvos kariuomenės vadas gen. št. plk. Stasys Raštikis (1896–1985) ir už jo stovintys aukštieji karininkai. Iš kairės: 1-as brg. gen. Vladas Nagevičius (numanoma) (1880–1954), 2-as ats. brg. gen. Julius Čaplikas (1888–1941), 3-ias gen. št. plk. ltn. Jonas Černius (1898–1977), 4-as gen. ltn. Klemensas Popeliučka (1892–1948), 5-as brg. gen. Emilis Vimeris (1885–1974) | Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotr.

Prieš 90 metų pradėta švęsti Lietuvos Kariuomenės ir visuomenės diena

2025 05 28
Laivas „Lokys“

Naujasis KJP laivas „Lokys“ įvestas į rikiuotę

2025 05 13
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

V. Valiušaitis. Lenkams – didvyris, lietuviams – grobikas: 90 metų po J. Pilsudskio mirties

2025 05 12
Pokalbis apie J. Pilsudskį. Renginio plakatas

Vytauto Didžiojo karo muziejuje – susitikimas su knygos apie J. Pilsudskį autoriumi

2025 05 12
Suvalkų koridoriaus širdyje vyks Lietuvos kariuomenės Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos šventė | kariuomene.lt nuotr.

Suvalkų koridoriaus širdyje vyks Lietuvos kariuomenės Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos šventė

2025 04 25
Susitikimas KAM

Aptartos poligonų plėtros galimybės

2025 04 10
Paieškos darbai Pabradėje

Pabradės poligone rastas ketvirtojo dingusio JAV kario kūnas

2025 04 01
JAV šarvuočio ištraukimo darbai

Pabradėje JAV šarvuotis ištrauktas: rasti 3 žuvę kariai, tyrimas tęsiasi

2025 03 31

Skaitytojų nuomonės:

  • Vilna apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • P.Skutas apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
  • Naivus klausimas apie D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
  • Mikabalis apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • >Skutui apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Skulptoriui Antanui Mončiui –100

Skulptoriui Antanui Mončiui –100

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai