Trečiadienis, 1 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (IV)

Bronius Makauskas, www.punskas.pl
2021 02 17 08:00
1
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (IV)

Lietuvos ir Lenkijos delegacijos derybų Kalvarijoje metu 1920 m. rugsėjo 16–18 d. | punskas.pl nuotr.

Tarp endekų būta noro stumiant bolševikus pasinaudoti proga ir okupuoti visą Lietuvą. J. Pilsudskis, laukdamas derybų su Sovietų Rusija Rygoje rezultatų, dėl to, kad Santarvė (ypač Anglija) spaudė taikiai spręsti santykius su Lietuva ir, ko gero, nenorėdamas perleisti Lietuvos reikalų politiniams priešininkams, gen. T. Rozvadovskio (Tadeusz Rozwadowski) planui nepritarė. Karas su Sovietų Rusija dar nebuvo užbaigtas, o Suvalkų derybos suteikė vyriausiajam lenkų kariuomenės vadui laiko išsiaiškinti derybų Rygoje rezultatus ir pasiruošti pulti Vilnių[1]. Rygos derybų su Sovietų Rusija rezultatai išryškėjo jau vykstant Suvalkų deryboms. Lenkijai Rygoje (1920 m. spalio 5 d.) pavyko sutarti dėl linijos, atskiriančios Lietuvą nuo Rusijos („Vilniaus koridoriaus“). Ir tai buvo bloga, gal net netikėta, žinia Lietuvai[2]. Ši suderinta su Sovietų Rusija aplinkybė nulėmė tolesnius J. Pilsudskio veiksmus Lietuvos atžvilgiu.

Lenkijos valstybės gynimo taryba rugpjūčio 27 d., dalyvaujant J. Pilsudskiui, pasisakė už Kerzono linijos peržengimą, t. y. kad būtų okupuota, tarp kitų, ir dalis teritorijos, kuri pagal Lietuvos ir Sovietų Rusijos sutartį turėjo būti perduota Lietuvai.. Nutarta iš Suvalkų krašto „pašalinti“ Lietuvos kariuomenę. Užsienio reikalų ministras E. Sapieha panaudojo tai, kad lietuvių kariuomenė buvo dislokuota už 1919 m. gruodžio 8 d. linijos, kaip pretekstą protestui ir prašymui (rugsėjo 4 d.) Tautų Sąjungai intervenuoti[3].

Lenkams stumiant Raudonąją armiją į rytus, 1920 m. rugpjūčio 28 d. susidarė lietuvių–lenkų frontas linijoje nuo Štabino iki Augustavo–Grabovo. Tą dieną lenkai užėmė Augustavą. Prieš dvi dienas vykusios derybos Kaune leisti lenkų kariuomenei judėti lietuvių užimta teritorija buvo nevaisingos. Lietuviai siūlė pirma tartis dėl sienų. Lietuva, pabrėždama, kad gina savo teritoriją ir kartu leisdama lenkams žygiuoti Nemuno operacijai per jos teritoriją, pažeistų ir neutralumą Sovietų Rusijai. Lenkams atakuojant lietuvių postus prasidėjo mūšiai. Iki rugsėjo 10 d. lenkai užėmė pietinę Sūduvą. Rugsėjo 13 d. lietuviai prieš derybas Kalvarijoje vėl atsiėmė Seinus ir Gibus, priartėjo prie Augustavo kanalo. Derybos prasidėjo po trijų dienų. Derybos Kalvarijoje (rugsėjo 16–18 d.) nebuvo vaisingos dėl skirtingų abiejų pusių siekių. Rugsėjo antroje pusėje J. Pilsudskis sukūrė planus atkirsti Lietuvą nuo Raudonosios armijos okupuotos teritorijos ir koncepciją „išspręsti“ Vilniaus klausimą. Vėliau (1923 m. rugpjūčio 25 d.) Vilniuje aiškino: „Tuo metu man nusišypsojo sėkmė kare – iškart nusprendžiau, kad Vilnių reikia pasiimti ginklu. Išsiruošiau pas generolą L. Želigovskį, nes pats, kaip Lenkijos valstybės viršininkas ir vyriausiasis vadas, laužyti įsipareigojimų negalėjau.“[4]

1920 m. rugsėjo 20 d. Tautų Sąjunga, atsiliepdama į Lietuvos ir Lenkijos notas, paskelbė rezoliuciją, raginančią Lietuvos ir Lenkijos vyriausybes nutraukti karo veiksmus. Lietuva įpareigojama atitraukti kariuomenę už 1919 m. gruodžio 8 d. linijos, o Lenkija – respektuoti neutralumą Lietuvos teritorijos į rytus ir šiaurės rytus nuo šios linijos ir užimtosios lietuvių, t. y. ir Vilniaus krašto. Padėčiai valdyti sudaryta Tautų Sąjungos Kontrolės komisija. Lenkai rezoliuciją vykdyti sutiko, bet su išlygomis, ir rugsėjo 22 d. Valstybės gynimo tarybos posėdyje J. Pilsudskis pristatė „Nemuno“ operacijos planą, pagal kurį tą pačią dieną lenkų pajėgos pralaužė lietuvių postus Seinų apylinkėse ir pasuko Druskininkų kryptimi[5]. Karinis puolimas buvo palydėtas kaltinančiomis Lietuvą notomis Tautų Sąjungai ir Lietuvos vyriausybei. Ši griežtai užprotestavo Tautų Sąjungai, kartu pareikalaudama atsiųsti Kontrolės komisiją. Juk rugsėjo 24 d. telegramoje Lenkijos vyriausybei šiuos veiksmus Lietuvos vyriausybė įvardijo kaip agresiją prieš lietuvių tautą. Taip pat buvo išreikšta viltis, kad Lenkijos pajėgos pasitrauks už 1919 m. gruodžio 8 d. linijos. Ministro E. Sapiehos rugsėjo 26 d. atsakyme pažėrus kaltinimų Lietuvai, buvo pasiūlytos derybos Suvalkuose. Suveikė tai, kad Tautų Sąjunga pradėjo labiau stabdyti aktyvėjančius Lenkijos karinius veiksmus, kurie grėsė Lietuvai. Jau kitą dieną Lietuvos vyriausybė davė teigiamą atsakymą, sutikdama derėtis[6].

Derybos Suvalkuose 1920 rugsėjo 30 d. – spalio 8 d. vyko Sovietų Rusijos bei Lenkijos derybų šešėlyje. J. Pilsudskiui reikėjo laiko pastarąjį kontekstą išsiaiškinti Vilniaus (Lietuvos) „problemai“ spręsti. E. Sapieha bandė nuraminti Tautų Sąjungą, parodyti Lenkijos indėlį, rodė apsimestinį taikingumą ir bandė toliau diskredituoti Lietuvą kaip nesavarankišką, svetimų veiksnių pakurstomą nesantaikai su Lenkija.

Lietuva derybose labiau pasikliovė tarptautine diplomatine parama (ypač Anglijos), siekdama apginti valstybės teritorijos integralumą. Kaip paaiškėjo iš įvykių, savo karinėmis galimybėmis ji nebuvo pajėgi apginti lietuvių etninio Seinų–Punsko krašto, taip pat Vilniaus.

Lenkija ėmėsi derybų, pirmiausiai dėl Tautų Sąjungos spaudimo, nepripažindama status quo ir nesirengdama Vilniaus klausimo spręsti politiniu būdu. Pati pasiūlydama derybas, Lenkijos vyriausybė jau žinojo – Vilnius bus paimtas ginklu, ir tai jai nebuvo naujas dalykas. Taigi kyla klausimas, kam buvo griebtasi tokios diplomatinės apgavystės? Atrodo, reikėjo švelninti blogą įspūdį, susidariusį užsienyje dėl lenkų kariuomenės agresijos, kai ji žygiavo per Lietuvos teritoriją. Be to, derybos leido sumažinti lietuvių budrumą dėl Vilniaus (klaidino ir Anglijos patikinimai, jog Lenkija nepuls Vilniaus), jo priklausomybės klausimas nebuvo derybų pagrindas, tačiau jis tvyrojo abiejų delegacijų mintyse. Pilsudskio paaiškinimuose plk. M. Mackievičiui išvados (pateikiamos ir Lietuvos delegacijai) dėl Lenkijos siekių Lietuvoje buvo akivaizdžios[7]. Taigi prie derybų stalo sėsta norint nustatyti tam tikrą modus vivendi iš skirtingų paskatų ir tikslų.

Nuorodos:


[1]    Rukša, A. Kovos dėl Lietuvos…, op. cit., t. II, p. 392–393; Łossowski, P. Stosunki polsko-litewskie…, op. cit., p. 269; Generał Rozwadowski, Kraków, 1929, p. 101–102.

[2]    Laurinavičius, Č. „Probleminiai Lietuvos ir Lenkijos santykių 1920 m. aspektai“, In: Suvalkų sutartis…, op. cit., p. 70.

[3]  Łossowski, P. Stosunki…, op. cit., p. 253–254.

[4]  Gierowska-Kałłaur, J. 1999. ODCZYT MARSZAŁKA PIŁSUDSKIEGO wygłoszony 24 sierpnia 1923 roku w Wilnie, in: „Przegląd Wschodni“, Warszawa, t. V, z. 4 (20), p. 767–791.

[5]    Rukša, A. Kovos…, t. III, op. cit., p. 187–188.

[6]    Radziwonowicz, T. „Polsko-litewskie rokowania w Suwałkach (30 wrzesień – 8 października 1920 r.)“, In: Suvalkų sutartis…, op. cit., p. 17.

[7]  J. Pilsudskio laiškas plk. M. Mackievičiui su instrukcijomis deryboms Suvalkuose. Žr. Sąsiedzi wobec wojny…, op. cit., p. 225–227.

(Bus daugiau)

Terra Jatwezenorum, XII t. II d.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (II)
  2. B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (I)
  3. B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (III)
  4. A. Tyla. Suvalkų sutartis ir jos išniekinimas
  5. A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (I)
  6. A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (III)
  7. A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (IV)
  8. Č.Iškauskas. Suvalkų trikampis, 1920-ieji: kaip mus mindė
  9. B. Makauskas. J.A. Herbačiausko bandymas švelninti lietuvių ir lenkų santykius 1927/28 metais (I)
  10. R. Alaunis. Suvalkų krašto ir rytų Lietuvos etninių žemių aneksijos: kur dingo 22,800 kv. km. Lietuvos etninių žemių?
  11. Kaune ir Vilniuje bus paminėtos Suvalkų sutarties 91-ios metinės
  12. S. Jegelevičius. Nepaskelbtas Lenkijos karas Lietuvai (1918 – 1920)
  13. E. Jekabsonas. Latvija ir Vilniaus klausimas
  14. V. Sinica. „Be ryto naktis“: Lenkijos okupuoto Vilniaus lietuvių gyvenimas
  15. V. Turčinavičius. Ar Lietuvos valdžios naudojasi tarptautine teise?
  16. V. Landsbergis. Juzefo Pilsudskio didžioji klaida
  17. Č. Iškauskas. Scenarijus „šliaužiančiajai“ okupacijai parengtas?
  18. Č. Iškauskas. Ar greitai pamiršime klastą?
  19. A. Liekis. J. Pilsudskis – Lietuvos daigas subrendęs jai piktžole
  20. A. Butkus. Nutylėtos istorinės paralelės

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Svajonė says:
    2 metai ago

    Pamiršti Abiejų Karalysčių 1795-ieji, kai ir pagal 1569m. Vienybės sutarties /Union/ sąlygą – Vieningą Sąlygą, žemaitis Viršininkas “persistengęs”; aišku žemaitukas kieta pasitaikęs, kietesnis net už visą /iš iki mirties mums žinomų/ Staliną ar Hitlerį, turėjęs viršininkiskumo įgimtų galių, tik deja, –
    p a s i n a u d o j o jomis deramai, ir tiek
    (nei Lenkijos, juo labiau Lietuvos Valdovų paveldo GARBĖS, kuri buvusi 1795 m. prarasta, negebėjo atkurti)

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ruošiamasi remontuoti krašto apsaugai svarbų valstybinės reikšmės kelią Švenčionių rajone | sumin.lrv.lt nuotr.

Bus atnaujintas krašto apsaugai svarbus kelias

2023 01 27
KASP kariai | A.Pliadžio nuotr.

Vilniuje paminėtos Krašto apsaugos savanorių pajėgų įkūrimo metinės

2023 01 18
A. Smetona su šeima: žmona S. Smetonienė, sūnus Julius, dukra M. Smetonaitė-Valušienė ir žentas pulkininkas A. Valušis.| LCVA nuotr.

Č. Iškauskas. Apginant Antaną Smetoną

2022 12 23
Kvietimas į parodą | LR Krašto apsaugos ministerijos nuotr.

Parodoje „Lietuvos kariuomenė fotografijoje 2022“ išskirtinės akimirkos

2022 12 13
Pixabay.com, svklimkin nuotr.

Z. Kumetaitis. Ar istorijai būdingas spiralės dėsnis?

2022 12 11
Baigėsi Lietuvos kariuomenės vadaviečių pratybos | kariuomene.lt nuotr.

Baigėsi Lietuvos kariuomenės vadaviečių pratybos

2022 12 10
Pakutiniai J. Žemaičio-Vytauto žodžiai | V. Genio nuotr.

A. Leika: Jonas Žemaitis-Vytautas buvo ištikimas priesaikai iki galo

2022 11 28
Mokyklos kviečiamos teikti prašymus saugoti Gedimino pilies bokšto valstybinę vėliavą | smsm.lrv.lt nuotr.

Mokyklos kviečiamos teikti prašymus saugoti Gedimino pilies bokšto valstybinę vėliavą

2022 11 12
Vienintelė portretinė karo metų Povilo Malinausko nuotrauka | M. Bloznelio dvitomio „Lietuvių fronto“ nuotr.

Povilas Malinauskas – už Tėvynę

2022 11 04
Tyrimų laboratorijos varinis indas | punskas.pl nuotr.

Lietuvos universitetui – 100. Pulkininkas Juozas Vėbra ir jo artimieji (I)

2022 09 29
Rodyti daugiau

Naujienos

Vilniečiai šventė Perkūno dieną (video)
Šventės

Romuva kviečia švęsti Perkūno dieną

2023 02 01
Tarša | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Griežčiau ribojama dulkes kelianti ūkinė veikla

2023 01 31
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Vakarai praregėjo: pasirodo, Rusija siekia pergalės, ne pralaimėjimo

2023 01 31
G. Nausėda: 5 žingsniai Rusijai sustabdyti
Lietuvoje

Prezidentas ragina stiprinti smulkųjį verslą

2023 01 31
Miškas | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Patvirtinta Valstybinių miškų urėdijos strategija

2023 01 31
am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

LGGC pradės veikti šių metų pabaigoje

2023 01 31
Kėdainių tiltas | kedainiai.lt nuotr.
Lietuvoje

Reikalaujama atsakomybės dėl tilto griūties

2023 01 31
Lietuva ir toliau kelia Baltarusijai klausimus dėl atominės elektrinės saugos ir poveikio aplinkai
Lietuvoje

Būtina spręsti Baltarusijos AE saugumą

2023 01 31
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Reikšmės implikacijos apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Rekruto dienoraštis apie Vakarai praregėjo: pasirodo, Rusija siekia pergalės, ne pralaimėjimo
  • Spešl fo Pajūrietis! apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Nuoroda apie Kas žinotina apie siuntimą pas gydytoją?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • V. Rutkauskienė. Kaniūkų kaimo gyventojų žudynės sovietinių partizanų prisiminimų knygoje
  • Romuva kviečia švęsti Perkūno dieną
  • Griežčiau ribojama dulkes kelianti ūkinė veikla
  • Vakarai praregėjo: pasirodo, Rusija siekia pergalės, ne pralaimėjimo
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Bus atnaujintas krašto apsaugai svarbus kelias

by Kristina Aleknaitė
2023 01 27
1
Ruošiamasi remontuoti krašto apsaugai svarbų valstybinės reikšmės kelią Švenčionių rajone | sumin.lrv.lt nuotr.

Švenčionių rajone ties Pabradės poligonu rengiamasi kapitališkai remontuoti rajoninio kelio Nr. 4415 Pabradė–Meškerinė beveik 6 km ilgio ruožą (nuo 5,3...

Skaityti toliau

Vilniuje paminėtos Krašto apsaugos savanorių pajėgų įkūrimo metinės

by daiva
2023 01 18
1
KASP kariai | A.Pliadžio nuotr.

Sausio 17 d. Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) minėjo 32-ąsias įkūrimo metines. Nepriklausomybės aikštėje prie Lietuvos Respublikos Seimo...

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Apginant Antaną Smetoną

by Kristina Aleknaitė
2022 12 23
29
A. Smetona su šeima: žmona S. Smetonienė, sūnus Julius, dukra M. Smetonaitė-Valušienė ir žentas pulkininkas A. Valušis.| LCVA nuotr.

Prabėgusi savaitė nebuvo kuo nors ypatinga, jeigu ne pasibaigęs spalvingas pasaulio futbolo čempionatas, prasidėjusi šventinė apsipirkimo karštligė, teberusenantys politiniai skandaliukai....

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Reikšmės implikacijos apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Rekruto dienoraštis apie Vakarai praregėjo: pasirodo, Rusija siekia pergalės, ne pralaimėjimo
  • Spešl fo Pajūrietis! apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Nuoroda apie Kas žinotina apie siuntimą pas gydytoją?
  • NUORODOS apie Vakarai praregėjo: pasirodo, Rusija siekia pergalės, ne pralaimėjimo

Kitas straipsnis
Skulptoriui Antanui Mončiui –100

Skulptoriui Antanui Mončiui –100

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai