Pirmadienis, 11 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

A. Butkus. Baltiškos pastabos

Alvydas Butkus, www.alkas.lt
2011-12-19 13:49:08
28
Prof. Alvydas Butkus | Asmeninė nuotr.

Prof. Alvydas Butkus | Asmeninė nuotr.

Prof. Alvydas Butkus
Prof. Alvydas Butkus

Stebint kaimyninių slavų šalių santykius su Baltijos šalimis, krinta į akis Lenkijos politikos dvilypumas: Lenkija neturi jokių pretenzijų Latvijai dėl latvių kalba dėstomų dalykų mokyklose, nepaisant to, kad kai kuriose Latgalos vietovėse lenkų gyvena pakankamai daug. Kodėl Latvijos vykdoma politika Lenkijai nerūpi? Gal Latvija neturi savų tomaševskių?

Iš tikrųjų į Latvijos reikalus Lenkija nesikišo nuo pat šių šalių nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. Latgalos vadavimas iš bolševikų bendromis Latvijos ir Lenkijos karinėmis pajėgomis 1920 m. sausį yra pavyzdys, koks galėjo tada būti ir Lietuvos bei Lenkijos bendradarbiavimas. Tačiau Lietuvai Lenkija taikė kitokius standartus – juos akivaizdžiai iliustravo Suvalkų sutarties sulaužymas ir Vilniaus okupacija 1920 m. rudenį. Tą dvejopumą Lenkija tęsia ir dabar. Paradoksalu, bet latviai su estais, praeityje neturėję savo valstybių, XIII a. dargi netekę diduomenės ir tapę išimtinai valstiečių tauta su „valstietiška“ kalba, Lenkijos yra gerbiami. Lietuviai, XIV-XV a. išgelbėję Lenkiją nuo Prūsijos, – niekinami.

Latvija tikrai neturi savų tomaševskių, o Lenkija nesistengia jų ten išugdyti (nors panorėjusi galėtų). Apskritai, Latvijos lenkai visada buvo lojalūs šiai šaliai. Vaduojantis Latvijai iš SSRS 1989-1991 m., vietos lenkams net į galvą nešovė kurti autonomiją slavakalbiuose Daugpilio ir Kraslavos rajonuose. Dėl gatvėvardžių ar kitokių užrašų lenkų kalba Latvijos lenkai irgi nedrasko akių šalies valdžiai ir nesavivaliauja, kabinėdami tokius užrašus savo gyvenvietėse. Kitokia ir švietimo situacija. Tautinių mažumų švietimo įstatymas Latvijoje kur kas radikalesnis nei Lietuvoje. Dabar Latvijoje jau svarstoma idėja visose valstybinėse tautinių mažumų mokyklose pereiti prie mokymo valstybine kalba ir iš tų pačių vadovėlių, kaip yra daugelyje Europos šalių. Lietuvai iki tokios idėjos dar toloka.

Skaldyk ir valdyk!

Skirtinga Lenkijos nuostata Lietuvos ir Latvijos atžvilgiu iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip jos mėginimas suskaldyti šių dviejų šalių solidarumą. Iš tikrųjų Lenkija daro tai nesąmoningai, dėl savo trumparegiškumo ir atgyvenusių imperinių ambicijų – čia jos pilsudskinės tarpukario politikos recidyvas. Tačiau kaip tada, taip ir dabar ši Lenkijos politika yra akivaizdus Baltijos regiono destabilizavimo veiksnys. Kaip tada, taip ir dabar Rusija patenkinta trina rankas, nes Lenkijos šūkčiojimai dėl esą pažeidinėjamų Lietuvos lenkų teisių unisonu ataidi Latvijoje bei Estijoje ir leidžia Rusijai šūkčioti dėl esą pažeidinėjamų rusakalbių teisių Baltijos šalyse. O Lenkijos beprecedentis kišimasis į Lietuvos vidaus reikalus yra pavyzdys ir paskata Rusijai elgtis panašiai Latvijoje bei Estijoje. Be to, „kas gali paneigti“, kad Lenkija veikia pagal Kremliuje parašytą scenarijų, grįstą Rusijos politologo A. Dugino teze, jog reikia palaikyti ir skatinti Rusijai taip naudingus lenkų ir lietuvių istorinius nesutarimus?

Sikorskinis nuolatinis verkšlenimas dėl kažkada Lenkijos okupuoto ir vėliau prarasto Vilniaus visiškai prilygsta galimam vokiečių verkšlenimui dėl hitlerininkų aneksuotų ir prarastų Čekijos Sudetų ar visos Čekijos su Slovakija. Abiem atvejais aneksijas palaimino tuometiniai Europos diplomatai. Bet vokiečiai neverkšlena ir Čemberleno popierėliu nemosikuoja, suprasdami, kad šiuolaikinei Europai yra svetimi tarpukario Europos autoritarinių valstybių imperiniai standartai. Lenkijos vadovai šito suprasti, deja, nenori.

Antroji valstybinė kalba

Latvijoje – rusai, Lietuvoje – lenkai nuolat akcentuoja savo kalbos valstybinio statuso būtinybę. Pavyzdžiu dažnai rodoma Suomija, kur švedų kalba yra antroji valstybinė kalba, nors pačių švedų ten vos 6 proc., kaip Lietuvoje lenkų. Dar pabrėžiama, jog švedų kalba Suomijoje irgi atneštinė, „okupacinė“, nes Suomija kelis šimtmečius buvo Švedijos dalis. Tačiau švedų politika Suomijoje iš esmės skyrėsi nuo lenkų politikos Lietuvoje. Švedai neniekino nei suomių kalbos, nei jų etniškumo. Dargi atvirkščiai – kristianizaciją ir švietimą vykdė suomių kalba, kaip ir vokiečiai Kuršo kunigaikštystėje ar Latvijos Vidžemėje.

Rusai Latvijoje inicijavo referendumą dėl rusų kalbos valstybinio statuso, tačiau net jie patys netiki, jog referendumas bus laimėtas. Juk iš daugiau kaip 600 tūkst. Latvijos rusų (neskaitant kitų rusakalbių) už referendumo inicijavimą balsavo tik 180 tūkst. Tačiau teisūs tie, kurie sako, jog ir šis parašų rinkimas, ir referendumas tik suskaldys visuomenę, kuri, nors ir lėtai, jau buvo bepradedanti sveikai konsoliduotis.

Kai kas nepagrįstai pasigenda mūsų politikų reakcijos į referendumo dėl rusų kalbos iniciatyvų Latvijoje. Geriau būtų, jei mūsų politikai daugiau reaguotų į Lietuvos slavakalbių radikalų išsišokimus, savivalę ir teisinį nihilizmą pietryčių Lietuvoje. Kas nori prausti kitus, pats turi būti nupraustas. Juokingai atrodys mūsų politikų reakcija į rusų kalbos „iniciatyvas“ Latvijoje, kai nesusitvarkom su lenkų kalbos „iniciatyvomis“
Lietuvoje.

Bendra baltų valstybė

Sukurti bendrą Lietuvos ir Latvijos valstybę svajota dar XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Europoje bendrą etninę valstybę 1918 m. buvo sukūrusios dvi slavų tautos – čekai ir slovakai. Kažin ar su latviais galėtume sukurti panašią valstybę, tačiau šių dviejų valstybių konfederacijos idėja tikrai turi pagrindą. Ypač dabar, kai mūsų valstybės yra vienodo dydžio. Mes nesam išnaudoję šios galimybės. Skirtingų etnosų lipdiniai – Austrijos ir Vengrijos imperija, Lietuvos ir Lenkijos respublika – istoriškai nepasiteisino, todėl to klausimo net kelti nėra prasmės. O štai Lietuvos ir Latvijos konfederacijai pati istorija dabar duoda šansą. Matau tik teigiamybes, iš kurių svarbiausios būtų bendra užsienio politika, optimizuoti ir suvienodinti santykiai su kaimyninėmis slavų valstybėmis, bendra įstatymų bazė, bendras ūkis, vienoda kalbos politika, švietimas, vienodi gamtosaugos standartai, orus požiūris į abi valstybines baltų kalbas bei mūsų tautiškumą ir t.t. Pradėti reikėtų nuo Arvydo Juozaičio siūlymo – Lietuvos ir Latvijos asamblėjos steigimo.

Istoriniai paradoksai

Pasitaikė girdėti, jog dalį lietuvių šokiruoja, kad Lietuvoje 1863 m. sukilimas prieš Rusijos carinę priespaudą yra gerbiamas ir minimas, o Latvijoje į šią datą žiūrima skeptiškai. Kodėl?

Visų pirma, 1863 m. sukilimas buvo ne prieš carinę priespaudą, o prieš pačią Rusiją. Tai buvo dar vienas mėginimas atkurti Abiejų Tautų Respubliką,  tiksliau – 1795 m. Lenkiją su jos „kresais“. Iš latviškų žemių sukilimas kliudė tik katalikiškąją polonizuotą Latgalą. Po sukilimo prasidėjusios represijos, tarp jų ir spaudos draudimas, dar labiau kultūriškai ir ekonomiškai atitolino latgaliečius nuo likusių latvių. Pagalvokim kartu, kuo gi latviai gali čia didžiuotis? Valstybingumo ambicijų jie tada dar neturėjo, nes praeityje neturėjo pačios valstybės. Tad didžiuotis tuo, kad buvę okupantai sumanė atkurti savo valstybę ir įvėlė juos į maištą prieš neproporcingai didelę jėgą? Kad dėl lenkų ambicijų latgaliečiai susilaukė chaoso, represijų ir turėjo atkentėti?

Mentaliteto skirtumai

Konfederacijos skeptikai sako, kad lietuvius ir latvius iš esmės skiria konfesiniai skirtumai: mes – katalikai, jie – protestantai. Tai tiesa, tačiau tik dalinė. Juk ne visa Latvija protestantiška – rytinė jos dalis, Latgala, liko katalikiška, nes 211 metų išbuvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (nuo 1569 m. – Abiejų Tautų Respublikos) sudėtyje. Tad konfesiniu požiūriu Latvija yra dvilypė. Be to, XXI a. konfesiniai skirtumai jau nebeturi tokios reikšmės, kokią turėjo, tarkim, XIX a.

Liuteroniškosios latvių tautos dalies mentaliteto skirtumus lėmė dar ir tai, kad toji dalis europėjo vokiškos kultūros fone, kaip ir mūsų tautiečiai Rytprūsiuose. Ir vieni, ir kiti europėjo nevaržomi ir neniekinami nei dėl savo kalbos, nei dėl etniškumo, todėl ir tapo daug kultūringesni nei jų tautiečiai Latgaloje ar Didžiojoje Lietuvoje. Kodėl, pavyzdžiui, po Klaipėdos krašto prijungimo 1923 m. dalis vietinių lietuvių ėmė gėdytis vadintis lietuviais (lietuvninkais) ir vadinosi mėmelenderiais (klaipėdiškiais)? Nes nenorėjo būti tapatinami su Didžiosios Lietuvos aplenkėjusiais ir kultūriškai atsilikusiais lietuviais. Tad, manau, čia ne tiek konfesiniai, kiek kultūriniai skirtumai. Latviai europėjo kaip latviai. Tuo tarpu lietuviams ir latgaliečiams europėjimo kelias ir sąlyga buvo lenkų kalba ir lenkiškumas. Atvira Lietuvos polonizacija vyko visą laiką nuo pat jogailinio krikšto, Latgalos – nuo XVI a. pabaigos. Atvira germanizacija Rytprūsiuose prasidėjo tik XIX a. antrojoje pusėje, o latvių ir estų kraštai jos visai nepatyrė.

Nenuneigsi ir konfesinės įtakos mentalitetui formuotis. Protestantai orientuoti į asmenybės ugdymą, individualumą, savarankiškumą. Katalikai daugiau minios žmonės, linkę į egzaltaciją, aukos įvaizdį, kančios akcentavimą, netgi mėgavimąsi ja. Gal todėl mums taip būdinga saviplaka ir pesimizmas, o estams, pavyzdžiui, savigyra ir gyvenimas laikantis savo susikurto gero įvaizdžio?

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Butkus. Nesolidari baltiškoji Lietuva (II)
  2. A. Butkus. Mindaugas ir latgaliai
  3. A. Butkus. Nesolidari baltiškoji Lietuva (I)
  4. A. Butkus. Kuria kalba šnekėsimės, baltai?
  5. A. Butkus. Nekosmopolitiškos mintys po kosmopolitiškos konferencijos
  6. A. Butkus. Lietuvos ir Lenkijos santykiai bei Vilniaus lenkų nuostatos
  7. A. Melianas. Atviras laiškas Lenkijos kolegoms: Kas ir kodėl klaidina mūsų Lenkijos bičiulius?
  8. A. Juozaitis: Valstybinės kalbos stiprinimas – tai valstybės gelbėjimo klausimas (audio)
  9. G. Visockas. Mes ne iš tų, kurie įstengs pasipriešinti

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 28

  1. megenis says:
    12 metų ago

    Pirmasis lietuviu ir latviu vienybes pozymis bus Lietuvos TV visoje Latvijoje ir Latvijos TV visoje Lietuvoje. Be sito zingsnio nebus jokiu vienybei sutvirtinti.

    Atsakyti
    • Arūnas says:
      12 metų ago

      Labai teisingas pastebėjimas, iš esmės nieko nekainuojantis. Tik klausimas, kodėl šito vis dar nėra? Gal Tautininkai pajudins iš mirties taško?

      Atsakyti
  2. Artūras Gotautas says:
    12 metų ago

    Posakis: Mylėk kaimyną,bet negriauk tvoros..

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      12 metų ago

      Tvoros jau nėra. Tik dvi tvoros dar liko – su Gudija ir Rusija. Lenkai tai seniai pastebėjo.

      Atsakyti
      • Artūras Gotautas says:
        12 metų ago

        Posakis: Nebėr doros už tvoros..

        Atsakyti
  3. Vilmantas Rutkauskas says:
    12 metų ago

    Straipsniokas iš po paesmės gyvai įdomus, ne bumbebeklinis – kaip ne ano ten tokio puslatvio A.A. Juozaičio.
    Tačiau, šiame esa didžiulė viena nusikalstama protėviams N E T E I S Y B Ė – “mes katalikai”.
    Kyla mintis, kad šis autorius, taryt (rašyt), krikščionių sektos vardu ir žodžiais – taip dar kartą klastingai sąmoningai visą Lietuvą nusikaltėliškai guldo po tuo jogailiniu krikštu.
    Panašu, kad jau maža ir neįtakinga likusia dalimi likę nykstantys kryžiuočių darbo tęsėjai, dar kartą tokiais išimtinai SAVO kryžių kėlimais – tiesiog ieško būdų saviišlikti.
    Panašu, kad ne nuo to klastingo dar kartą galo ir kryžiaus čia viziualiuojama.

    Atsakyti
  4. Algirdas Patackas says:
    12 metų ago

    Citata – “…Katalikai daugiau minios žmonės, linkę į egzaltaciją, aukos įvaizdį, kančios akcentavimą, netgi mėgavimąsi ja. Gal todėl mums taip būdinga saviplaka ir pesimizmas…”
    Čia gerokai pro šoną, Alvydai…Matyt, nusirašei nuo liberalų…

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      12 metų ago

      Greičiau nuo krikščionių demokratų.

      Atsakyti
  5. Alvydas Butkus says:
    12 metų ago

    Algirdai, nesiginčykim! Katalikai – geriausi žmonės visame pasaulyje, o jų tikėjimas – pats tikriausias. Dabar gerai? 🙂

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      12 metų ago

      –
      Na, jam gal ir gerai. Tačiau straipsnio autorius čia šiuo straipsniu krikščionybę klastingai bandė užtempti kažkodėl ir kažkodėl antikonstituciškai ne jam, o visai Lietuvai.
      –
      Taip ir atspėjau – kad toks buvo krikščioniškas kalėdininis autoriaus tikslas su klastingai pakištu pavadinimu “Baltiškos pastabos”. Tai ir reikėjo tiesiai neapsimetant rašyti “krikščioniškos pastabos”.

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        12 metų ago

        Žinia: krikščionys – tai antilietuviškos propagandos subalamūtinta liaudis.

        Atsakyti
        • Vilmantas Rutkauskas says:
          12 metų ago

          Anksčiau maniau, kad tai kvaila krikščioniška liaudis, tačiau susivokiau, kad tai siaubingai gudri liaudis.

          Atsakyti
  6. Rytas says:
    12 metų ago

    Būtų dar gerai,kad Lietuvoje būtų organizuojami Raimondo Paulo koncertai.

    Atsakyti
  7. Alvydas Butkus > Rytui says:
    12 metų ago

    Jie buvo organizuojami. Vilniuje ir Klaipėdoje. Rusiškai. 🙁

    Atsakyti
    • p.s. says:
      12 metų ago

      Tai gal Raimondas Paulas niekada ir nemokėjo latviškai, tik pavadinimas kad latvis.

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        12 metų ago

        Moka moka.
        Ir lietuviškai moka.

        Atsakyti
  8. Jonas says:
    12 metų ago

    Tikrai, labai jau daug tų rusiškų TV kanalų. Galėtų bent kokią porą jų pakeisti į Latvijos TV.

    Atsakyti
  9. Rimvydas says:
    12 metų ago

    kalbėdami apie lenkus tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje, autoriai neišlieka nuoseklūs. Tai kalba, kad tai polonizuoti latviai ir lietuviai, tai vėl juos vadina “lenkais”. Tai jei jau kartą pasakėme ir įrodėme, kad dauguma jų polonizuoti lietuviai ir latviai (ir dažniausiai ne jokia ten laisva valia), tai ir naudokime sąvoką ne “lenkas”, o “polonizuotas lietuvis, gudas, latvis”. Nes priešingai ir atsiranda ta stulbinanti statistika, kad Šalčininkų rajone 80 proc. gyventojų sudaro lenkai. Gal kas atsakys, kada jų čia privažiavo, ir dar į kaimus???

    Atsakyti
  10. Jaunius says:
    12 metų ago

    Baltai turi vienytis. Pirmiausia tai turi daryti lietuviai su latviais. Nelaukite valdiškų sprendimų, kurie, be abejo, reikalingi. Reikia daug asmeninių, grupinių pastangų. Prisiminkime anuos laikus – prieš 30-40 metų. Latviai važiavo autobusais į Lietuvą, šventė bendras šventes, tą patį darė lietuviai. Atėjus nepriklausomybei, daugelis laukė protingos mūsų valdžių politikos. To nesulaukėme, tuomet prasidėjo Baltų vienybės piliakalnio ugnys. Ir tai pajudino abi tautas. Pradėtos rengti Baltų krivulės, Baltų mokyklos. Teisingai buvo parinktas senojo tikėjimo vardas – Baltų religija. Darykime daugiau žygių ir bendrų veiksmų – vienybė bus pasiekta ir įkūnyta Valstybiniame lygyje

    Atsakyti
  11. tata says:
    12 metų ago

    O konfederacijos vardas būtų LIetuva+LAtvija=LILA – Lilos konfederacija. Lila induizme- berods, dievų žaidimo vieta

    Atsakyti
    • Pastebėjimas says:
      12 metų ago

      Va, va “Lietuva – Viešpaties Lelija”, kuria žaidžia lenkų, rusų ir vokiečių dievai:-)….
      Su Saulėgrįža, Broliai Lietuviai ir kiti Aisčių palikuonys!!!

      Atsakyti
  12. Rytas says:
    12 metų ago

    Šiais laikais siūlyčiau žengti žingsnius dėl rinkų apjungimo ir žut būt gintis (pagal galimybes) nuo kitų rinkų agresijos(tai daro Lenkija).

    Atsakyti
  13. sekmes says:
    12 metų ago

    laikas kurti kulturinę BALTŲ sąjungą;gudai,latviai ,lietuviai,ukrainieciai, dalis slavų-tiek rusų(prūsų teritorija),tiek lenkų(suvalkai).

    Atsakyti
  14. janušonis evaldas says:
    12 metų ago

    Straipsnyje tiesos ira,matomai slaviškoje genetikoje užprogramuotas aisčiu naikinimas ,o ir eit bendrėn slaviškumas pakankamas pagrindas,gaila,kad proporcijos seniai ne mūsų naudai.Na,o dėl broliuku,tai bent jau teikimės suprast ka mums kalba latvis-bent jau kalbos mokinkim mokyklose (dabar vaikai ruošiami ne sau,ne tautai o pasauliui).Tik abipuse pagarba ir ištikimybe pagrysta gali egzistuoti tokia sąjunga,net ir tarp brolių:)

    Atsakyti
  15. Užmiškis says:
    12 metų ago

    Galima pradėti sekti kas vyksta Latvijoje kad ir dabar. Nebūtina iš karto suprasti latviškai. Tai pamažu ateis savaime, kad tik noras būtų. Sėkmės besidomintiems. Eiti čia http://ltvzinas.lv/?n=tv

    Atsakyti
  16. Blukis says:
    12 metų ago

    Kas cia http://ltvzinas.lv/?n=tv ?

    Atsakyti
  17. Blukis says:
    12 metų ago

    Lietuviškos knygos: http://snipurl.com/21d8zwf

    Atsakyti
  18. Vytis says:
    6 metai ago

    Daug tiesos parašėte.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Alkas.lt koliažas

L. Kalėdienė. Gėda dėl valstybinės kalbos nemokančių ministrių

2023 09 08
Pirmoji Lietuvos respublika kovoje už laisvę ir nepriklausomybę | istorineprezidentura.lt nuotr.

Pirmoji Lietuvos respublika kovoje už laisvę ir nepriklausomybę

2023 09 04
Z. Zinkevičius. Senieji lietuvių ir slavų santykiai

I. Petrauskienė. Lenkijos antilietuviška politika Vilnijoje 1935–1939 m. (II)

2023 08 31
Vilniaus krašto teritorija perduota Lietuvai 1939 spalio 10 d. ; Vilniaus krašto teritorija perduota Lietuvai 1940 rugpjūčio 3 d. ; Vilniaus krašto teritorija Baltarusijos SSR sudėtyje nuo 1939 m. | wikipedija.org nuotr. nuotr.

I. Petrauskienė. Lenkijos antilietuviška politika Vilnijoje 1935–1939 m. (I)

2023 08 30
Akademikas Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Akademikas E. Jovaiša: Siauriname valstybinės kalbos vartojimą – mažiname Lietuvą

2023 08 29
Vidmantas Valiušaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

V. Valiušaitis. Kur giluminio konflikto šaknys?

2023 08 28
Lietuvos rytų sienos klausimas | leidinio nuotr.

R. Žepkaitė. Lietuvos rytų sienos klausimas

2023 08 25
Dalius Stancikas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Stancikas. Karaliaučiaus krašto ateitis

2023 08 24
Dominykas Vanhara | www.facebook.com, asmeninė nuotr.

D. Vanhara. Landsbergis šovė į Radžvilą, pataikė sau į koją

2023 08 24
Lietuvoje minima: Molotovo–Ribentropo paktas ir Baltijos kelio, juodojo kaspino diena | rengėjų nuotr.

Minime: Molotovo-Ribentropo paktą ir Baltijos kelio, juodojo kaspino dieną

2023 08 23
Rodyti daugiau

Naujienos

Pinigai | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Lietuviai vaikams kišenpinigių negaili

2023 09 10
Kuo papildyti pavasarinį stalą?
Gamta ir žmogus

5 taisyklės, kaip maitintis vyresniame amžiuje

2023 09 10
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos laukia neabejotinas krachas

2023 09 10
Viktorija Čmilytė-Nielsen | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.
Lietuvoje

Seimas pritarė rudens sesijos darbų programai

2023 09 10
Vaikų darželis | Pixabay nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilniaus darželiuose privalomo pietų miego nebus

2023 09 10
Ką svarbu žinoti priešmokyklinukų tėvams?
Gamta ir žmogus

Kaip elgtis pastebėjus patyčias?

2023 09 10
Neprisidėkite į krepšį bet ko: grybaujant gali praversti jūsų telefonas | Asociatyvi, Unsplash nuotr.
Gamta ir ekologija

Neprisidėkite į krepšį bet ko: grybaujant gali praversti jūsų telefonas!

2023 09 10
Internete – visos sostinės kapavietės: naudojasi ir velionių giminės, ir istorijos mėgėjai | „Vilniaus plano“ nuotr.
Lietuvoje

Internete – visos sostinės kapavietės: naudojasi ir velionių giminės, ir istorijos mėgėjai

2023 09 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • joana vis dar kundroto apie Rusijos laukia neabejotinas krachas
  • Mikui apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • ramtadryliui apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • >>>Kažin apie A. Valotka. Aš – už „Bolt“!

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Dar mažai pažįstami lapiniai kopūstai
  • Lietuviai vaikams kišenpinigių negaili
  • Pavasarinį tvarkymąsi keičia rudeninis
  • 5 taisyklės, kaip maitintis vyresniame amžiuje
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

L. Kalėdienė. Gėda dėl valstybinės kalbos nemokančių ministrių

by Jonas Vaiškūnas
2023 09 08
24
Alkas.lt koliažas

Portale 15min.lt perskaičiau pranešimą, kad teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska įžvelgė alegoriją į netradicinį seksą prezidento Gitano Nausėdos kalboje, kai jis,...

Skaityti toliau

Pirmoji Lietuvos respublika kovoje už laisvę ir nepriklausomybę

by Kristina Aleknaitė
2023 09 04
0
Pirmoji Lietuvos respublika kovoje už laisvę ir nepriklausomybę | istorineprezidentura.lt nuotr.

Rugsėjo mėn. 28 d., ketvirtadienį, 17 val. Istorinėje Prezidentūroje Kaune Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pristato Algirdo Martyno...

Skaityti toliau

I. Petrauskienė. Lenkijos antilietuviška politika Vilnijoje 1935–1939 m. (II)

by daiva
2023 08 31
6
Z. Zinkevičius. Senieji lietuvių ir slavų santykiai

Uždarius lietuvių pradžios mokyklas, skaityklos tapo svarbiausiais kultūros židiniais. Čia vykdavo vakarai, kursai, būdavo skaitomos paskaitos, rengiami pašnekesiai. Jose daugiausia...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • joana vis dar kundroto apie Rusijos laukia neabejotinas krachas
  • Mikui apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • ramtadryliui apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • >>>Kažin apie A. Valotka. Aš – už „Bolt“!
  • ramtadrylis apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
Kitas straipsnis
Atsikūrusi Tautininkų sąjunga sieks, kad Tauta taptų savo valstybės šeimininke (nuotraukos, video)

Atsikūrusi Tautininkų sąjunga sieks, kad Tauta taptų savo valstybės šeimininke (nuotraukos, video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | Pirčių pasaulis | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai